Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilnius vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

1. 1996 m. spalio 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 ir 2 dalis, 42 straipsnį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

2. 1998 m. rugsėjo 29 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį – galutine 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu;

3. 2001 m. lapkričio 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme su 1000 Lt vertės turto konfiskavimu;

4. 2003 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį – 3 mėn. laisvės atėmimo bausme;

5. 2004 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausme;

6. 2004 m. gegužės 18 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį galutine 5 mėn. laisvės atėmimo bausme;

7. 2005 m. birželio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme;

8. 2010 m. gegužės 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį – 80 parų arešto bausme. 2010 m. liepos 15 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2010 m. gegužės 5 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendis ir paskirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė;

9. 2010 m. gruodžio 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį – 1 m. ir 9 mėn. laisvės atėmimo bausme;

10. 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

11. 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis I. S. 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.15 val., Prienų r., Naujos Ūtos sen., Skirptiškių k., pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 promilės etilo alkoholio). Tokie I. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.

Iš kaltinamojo I. S. apklausos protokolų (b. l. 136-137, 142) matyti, kad jis kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.15 val., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliui nėra atlikta techninė apžiūra, jis neapdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Automobiliu įvažiavo į griovį specialiai, nes tarp jo ir jo sugyventinės įvyko konfliktas, jie susipyko ir jis išvažiavo automobiliu būdamas girtas, nežinodamas tiksliai kur. Ankščiau buvo teistas už įvairiais vagystes. Dėl savo poelgio labai gailisi. Automobilį įvertina 100 Eur. Sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka sumokėti baudą.

Liudytojas G. V. parodė (b. l. 16), kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 14.20 val. dirbant kartu su vyr. tyrėja R. I. gavo pranešimą, kad Prienų r., Naujos Ūtos sen., Skriptiškių k., nuo kelio nuvažiavo automobilis ir apvirto. Nuvykus į nurodytą vietą rado griovyje baltos spalvos automobilį „Renault Espace“, kurio valstybinių numerių neprisimena. Prie jo stovėjo pagyvenęs vyriškis, kuris pasakė, kad jis vairavo automobilį ir nuvažiavęs nuo kelio apvirto. Bendraujant su vyriškiu nuo jo sklido alkoholio kvapas. Tada vairuotojui buvo patikrintas blaivumas, buvo nustatytas virš 2 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo I. S. prisipažinimo, liudytojo G. V. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys:

2018 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 8-13), kuriuose užfiksuota, jog įvykio vieta yra Prienų r., Naujos Ūtos sen., Skriptiškių k;

2018 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (b. l. 117), kurioje nurodyta, kad I. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,74 promilės alkoholio;

2018 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 22) patvirtina, jog automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. K. už 200,00 Eur įsigijo I. S.;

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad I. S., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio, t. y. nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 2,74 promilės etilo alkoholio. Tokiais veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už I. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis I. S. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio, prašė baudą leisti sumokėti dalimis per 8 mėnesius (b. l. 146-150).

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo I. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo I. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus (pagal kraujo tyrimą nustatytas sunkus girtumo laipsnis), tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis I. S. praeityje teistas (b. l. 50-65), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 66-109), psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas (b. l. 113), yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nedirba (b. l. 110), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 111). Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir ankstesnius teistumus (teistas vienuolika kartų, identišką nusikalstamą veiką padarė jau trečią kartą), administracinius nusižengimus (administracine tvarka baustas penkiasdešimt vieną kartą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka), kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, spręstina, kad prokuroro siūlytina bausmė teismo nesaisto ir I. S., nors šis ir sutinka, skirtina ne prokuroro pasiūlyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o griežtesnė – areštas, kadangi kaltinamąjį charakterizuojančiais bylos duomenimis, asmeniui, neturinčiam pastovios darbo vietos ir nuolatinio pajamų šaltinio, prašoma skirti bausmės rūšis, teismo manymu, prieštarautų teisingumo, protingumo ir bausmės paskirties įgyvendinimo principams.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos ir Lietuvos tesimų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad I. S. nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimi, kuria buvo sudenrintos Vilnius miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 25 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir I. S. buvo paskirta galutinė 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių ir 65 straipsnio pagrindu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimi paskirta neatliktos laivės apribojimo bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie naujai paskirtos bausmės pridedant nealiktos bausmės dalį.

Prokuroras, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 3 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę būtina taikyti siekiant apriboti I. S. galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas I. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Iš pirkimo – pardavimo sutarties (b. l. 22) matyti, jog automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. S.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, prokuroro siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio registracijos liudijimas, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui perduotinas už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo iš I. S. išieškoti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas proceso išlaidas dėl transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, kurios sudaro – 50,00 Eur. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-45891-18 (b. l. 25), 2018 m. spalio 10 d. sąskaitos faktūros serija AC Nr. 347 (b. l. 26-28) matyti, kad dėl transporto priemonės „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo patirta 50,00 Eur išlaidų. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniais, prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, transporto priemonės „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo išlaidas pripažintinos proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš kaltinamojo I. S..

Kaltinamsis I. S. BPK) 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 14.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 14.15 val. (b. l. 126-129), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

I. S. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-145).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam – 66 (šešiasdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarimi paskirtos laivės apribojimo bausmės dalimi jas iš dalies sudedant ir I. S. paskirti galutinę subendrintą 80 (aštuonesdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais į bausmės laiką I. S. įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. rugsėjo 22 d. 14.40 val. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 14.15 val., t. y. 2 paras, js prilyginant 2 (dviems) arešto paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo I. S. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, I. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, konfiskuoti I. S. priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, kartu su konfiskuojamu automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti už konfiskuojamą turtą atsakingai valstybės institucijai automobilio registracijos liudijimą.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo I. S. priteisti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) transporto priemonės nuvežimo išlaidų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Įteikti I. S. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti I. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.