- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-03
- Bylos Nr.
- N-575-2010-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00156-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarties T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. kovo 30 d. nutarimu T. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2010 m. vasario 19 d., 16.46 val. jis vairavo automobilį BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su suklastotais valstybinio numerio ženklais ir jam už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Šalies argumentai
T. D. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. D. prašo Institucijos nutarimą panaikinti arba sušvelninti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo veika be pagrindo kvalifikuota kaip valstybinių numerių suklastojimas, nes patys numeriai nebuvo suklastoti ar kaip nors perdirbti, o tik sukeisti. Be to, jam paskirta nuobauda yra per griežta. Mano, kad skiriant nuobaudas už 2010 m. vasario 19 d. ir 2010 m. vasario 24 d. padarytus analogiškus pažeidimus, turėjo būti vadovaujamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir nuobaudos turėjo būti subendrintos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
T. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Apeliantas neneigia faktinių veikos padarymo aplinkybių, tačiau mano, kad jo veika nepagrįstai kvalifikuota kaip valstybinių numerių suklastojimas, kadangi jis automobilių numerių neklastojo, o tik ant vairuotos transporto priemonės uždėjo kitai transporto priemonei priklausiusius numerius.
ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą tiek su suklastotais valstybinio numerio ženklais, tiek su uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais, tiek su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais. Bet kuri iš šių veikų sudaro savarankišką pagrindą traukti asmenį atsakomybėn. Todėl nagrinėjamuoju atveju, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir paties atsakomybėn traukiamo asmens argumentus pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams, spręstina, kad netgi protokole netiksliai išdėsčius žodinę kaltinimo formuluotę, asmeniui nebuvo apsunkinta galimybė suvokti, kuo yra kaltinamas – T. D. žinojo ir suprato, kad atsakomybėn yra traukiamas būtent už tai, jog vairavo transporto priemonę su kitai transporto priemonei priskirtais valstybinio numerio ženklais.
Taip pat apeliaciniame skunde keliamas nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma pakeisti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į baudą. Sankcija už apelianto padarytą ATPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymėtina, jog kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat būtina vadovautis ATPK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėję Institucija ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog asmeniui turėtų būti skiriama alternatyvi nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 38-42) matyti, kad per trejus vairavimo metus T. D. administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo traukiamas 10 kartų, pažeidimo metu turėjo 5 galiojančias nuobaudas. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad anksčiau asmeniui skirtos piniginės baudos nuobaudoms keliamų tikslų nepasiekė.
Apelianto argumentas dėl nuobaudų subendrinimo taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. ATPK 33 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Šiuo atveju prie pagrindinės nuobaudos gali būti prijungiama viena iš papildomųjų nuobaudų, kurias numato straipsniai dėl atsakomybės už bet kurį padarytą teisės pažeidimą. Įvertinus tai, kad nagrinėjamoje byloje nagrinėjamas T. D. patraukimo administracinėn atsakomybėn už 2010 m. vasario 19 d. padarytą veiką klausimas, už kurią nuobaudą Institucija paskyrė 2010 m. kovo 30 d., o apelianto nurodoma kita veika buvo padaryta 2010 m. vasario 24 d. ir Institucija nuobaudą už šį pažeidimą skyrė 2010 m. liepos 8 d., darytina išvada, kad atsakomybėn traukiamo asmens veikos buvo padarytos skirtingu laiku, bylos buvo nagrinėjamos ir nuobaudos skiriamos ne to paties nagrinėjimo metu, todėl Institucija neturėjo pagrindo jas subendrinti.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį T. D. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.