Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-03-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-185/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-08
Bylos Nr.
1S-244-185/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Ramūnas Vilimavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1S-244-185/2010

Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2. 2.1.16.1.2.1; 2.1.16.1.2.2

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. kovo 8 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,gynėjui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo J. P., (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Norvegijoje, teisto 2005-01-14 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. laisvės atėmimu dviems metams šešiems mėnesiams, įtariamo padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p., 146 str. 2 d., gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutarties, kuria J. P. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. P. įtariamas tuo, kad 2010 m. sausio 13 d., apie 22.00 val. Panevėžio mieste, A. Ž. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje kartu su M. M. ir ikiteisminiu tyrimu nenustatytu asmeniu, iš savanaudiškų paskatų sudavė nukentėjusiajam V. Š. mediniu pagaliu vieną kartą per nugarą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus nukentėjusiajam A. Ž. kastuvo kotu vieną kartą per nugarą, privertė juos įlipti į ikiteisminiu tyrimu nenustatytą automobilį, ir tokiu būdu neteisėtai, atimdami laisvę nukentėjusiesiems V. Š. ir A. Ž., prieš jų valią vežė juos Aguonų gatve, Panevėžio mieste, ten išsitraukė ikiteisminiu tyrimu nenustatą pistoletą ir iššovė vieną kartą V. Š. į pakaušį ir vieną kartą A. Ž. į kairę koją, nuvežė nukentėjusiuosius į Panevėžio r., Panevėžio sen., Petrauskynės kaime esantį mišką, tęsdami savo nusikalstamą veiką bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiems V. Š. ir A. Ž. daugybinius smūgius rankomis bei pagaliais į įvairias kūno vietas, spardė juos kojomis, taip nesunkai sutrikdė nukentėjusiųjų V. Š. ir A. Ž. sveikatą.

J. P. sulaikytas 2010 m. sausio 14 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 16 d nutartimi skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 (vienam) mėnesiui, kuri skundžiama 2010 m. vasario 11 d. nutartimi pratęsta 2 (dviems) mėnesiams, motyvuojant, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nutartį, kuria J. P. buvo pratęstas suėmimas dviems mėnesiams, panaikinti kaip nepagrįstą ir J. P. iš suėmimo paleisti. Nurodo, kad J. P. įtariamas ne sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymu, o tik dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, už kurias numatytos laisvės atėmimo bausmės nėra labai griežtos, todėl teismas, nurodydamas, kad dėl nusikalstamų veikų sunkumo J. P. gali bėgti - slėptis, padarė netinkamą išvadą ir neteisėtai pratęsė jam suėmimo terminą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad J. P. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, negali būti vertinamos kaip įrodymas, kad jis bėgs - slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, ar teismo, todėl šia aplinkybe pratęsiant suėmimo terminą teismas remtis negalėjo. Nepagrįstos ir teismo išvados, kad J. P. turint ryšių užsienyje bei jo žmonai gyvenant ir dirbant užsienyje, atsiranda pagrindas manyti, kad jis gali bėgti - slėptis. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie J. P. pasirengimą slėptis (pvz. bilietų į transporto priemonę įsigijimas, daiktų susidėjimas ir pan.), todėl vien ryšių buvimas užsienyje nesuponuoja sąlygos bėgti (slėptis) užsienyje, juo labiau, kad Lietuvai esant Europos sąjungos nare, ryšių užsienyje turi dauguma Lietuvos gyventojų.

Nusikaltimas, kurio padarymu yra įtariamas, padarytas 2010-01-13, apie 22.00 val., Panevėžio r. Panevėžio sen. Petrauskynės k. Tačiau, įtariamasis nurodo, kad tuo laiku jis buvo savo gyvenamojoje vietoje Panevėžyje.

Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" nurodyta, kad teismai, skirdami suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Teismai taip pat privalo atsižvelgti ir į BPK 122 str. 7d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Be to, turi būti nurodomi motyvai, suėmimo skyrimo sąlygos ir suėmimo skyrimo pagrindai bei motyvai dėl kiekvieno pagrindo, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Taikant kardomąją priemonę - suėmimą tuo pagrindu, kad gali bėgti, slapstytis nuo ikiteisminio persekiojimo, įstatymas reikalauja atsižvelgti į tai ar įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, kitas aplinkybes (BPK 122 str. 2,3 d.). J. P. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje gyvena su žmona, pajamų pragyvenimui užsidirba Norvegijoje. Išlaiko du mokyklinio amžiaus vaikus. Nors anksčiau yra teistas, bet niekada nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo, niekada netrukdė tyrimui, kitų šioje byloje įtariamų asmenų nepažįsta, todėl nėra pagrindo manyti, kad kaip nors trukdys nustatyti byloje tiesą. Teistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, lėšų pragyvenimui turi, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad darysi naujus nusikaltimus. Žada netrukdyti ikiteisminio tyrimo eigai, vykdyti visus tyrėjo, prokuroro, teismo nurodymus ir nedaryti jokių naujų nusikaltimų.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad suėmimo pratęsimo dieną suėmimo pagrindas ir sąlygos nebuvo išnykę ar pasikeitę, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas J. P. pratęsta pagrįstai.

J. P. įtariamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad J. P. padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus - tai duomenys, užfiksuoti nukentėjusiojo V. Š., liudytojų P. K., A. Ž., G. G., J. G. apklausos protokoluose, V. Š. ir J. P. akistatos protokole, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 9 p. baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų, už nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d. – iki ketverių metų. Šiuo metu įtariamajam nėra išnykęs teistumas už kvalifikuotą plėšimą. Taigi, nors gynėjas nurodo, kad nusikaltimai nėra labai sunkūs, o už juos numatytos bausmės nėra labai griežtos, tačiau teisiamojo posėdžio metu pasitvirtinus įtarimams, J. P. teisinė padėtis dėl minėtų aplinkybių negali būti laikoma lengva. Įtariamojo gynėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kad J. P. neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, jo žmona gyvena ir dirba užsienyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbo santykiai, ryšiai užsienyje, ankstesnis teistumas ir kt. – tai Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias teismas pagrįstai atsižvelgė, nustatydamas suėmimo pagrindo, įtvirtinto BPK 122 str. 1 d. 1 p. buvimą. Minėtos aplinkybės leido teismui manyti, kad J. P., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo.

Posėdžio metu prokuroras paaiškino, kad nutarties pratęsti suėmimo terminą dienai ikiteisminis tyrimas baigtas nebuvo – negautos specialistų išvados, telekomunikacijų tiekėjų išklotinės, reikalinga nustatyti dar keletą liudytojų, juos apklausti, buvo ieškomas vienas nukentėjusysis. Švelnesne kardomąja priemone BPK 119 straipsnyje išdėstyti tikslai nebus pasiekti. Tokiu būdu, tęsdamas įtariamajam J. P. kardomąją priemonę - suėmimą, teismas BPK 122 straipsnio reikalavimų nepažeidė, nutartis teisėta ir pagrįsta.

Įtariamojo gynėjas teigia, kad ginamasis jam inkriminuotų nusikaltimų nepadarė, nes nusikaltimų metu buvo savo gyvenamojoje vietoje Panevėžyje. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas kardomosios priemonės tęsimo pagrįstumo klausimą, byloje esančių įrodymų nevertina ir nesprendžia, ar suimtas asmuo yra kaltas. Šioje proceso stadijoje teismas tik patikrina tai, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių tvirtinti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas skirti jam kardomąją priemonę - suėmimą. Kaltės įrodytumas sprendžiamas tik teisiamajame posėdyje, ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Kaip ir nurodoma skunde, taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma viena pagrindinių asmens teisių – teisė į laisvę, tačiau, kaip minėta, be analizuojamos teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog įtariamojo J. P. teisės suvaržytos griežtai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir toks teisių suvaržymas yra pateisinamas. Priimdamas sprendimą pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, pirmos instancijos teismas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., 6 str. 1 d. nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Skundžiama nutartis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimus.

J. P. gynėjo advokato padėjėjo R. Vilimavičiaus skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvados apie būtinumą jam tęsti kardomąją priemonę – suėmimą, todėl skunde nurodytais pagrindais naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

NUTARĖ:

Įtariamojo J. P. gynėjo advokato padėjėjo Ramūno Vilimavičiaus skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus