- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-27
- Bylos Nr.
- 2YT-2189-940/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00649-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- M. A.
- Suinteresuotas asmuo
- O. A., A. V., J. A., valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto, pradėjus turtą faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuotiems asmenims O. A., A. V., J. A., valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad per įstatymo nustatytą terminą ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldėtiną sutuoktiniui R. A. A., mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausiusį turtą.
2. Pareiškime ir teismo posėdyje pareiškėja, jos atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. A. A., kuris nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi namų valdoje ir ja rūpinosi, mokėjo mokesčius, dirbo žemę, augino gyvulius, remontavo ir prižiūrėjo pastatus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė savo mirusio sutuoktinio palikimą.
3. Suinteresuoti asmenys O. A., A. V., J. A. su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu nurodė, kad po jų tėvo mirties visu likusiu ūkiu, gyvuliais, statiniais, gyvenamuoju namu rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi mama (pareiškėja). Jokių pretenzijų į tėvo paliktą turtą neturi.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad duomenų apie galimą palikėjo R. A. A. palikimo perėjimą valstybei neturi. Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Pareiškimas tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
6. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 - 3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
7. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII-1864) 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi nagrinėjamu atveju palikimas atsirado iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) Civilinio kodekso normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
8. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. A. A.. Pareiškėja yra mirusiojo sutuoktinė. Mirusiojo R. A. A. kiti pirmos eilės įpėdiniai – sūnus O. A., dukros A. V. ir J. A.. Įrašai esantys (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinėse knygose patvirtina, kad R. A. A. priklausė gyvenamasis namas, ir kiti ūkiniai pastatai bei kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis po R. A. A. mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Duomenų apie palikėjo R. A. A. palikimo perėjimą valstybei teismui nepateikta.
9. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai, mokėjimo kvitai, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina, kad po R. A. A. mirties, jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), valdė ir prižiūrėjo jo sutuoktinė M. A., mokėjo mokesčius. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjo palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Mirusiojo vaikai, dalyvaujantys byloje suinteresuotais asmenimis, jokių prieštaravimų dėl palikimo priėmimo teismui neteikė ir su pareiškimu sutinka (CPK 12 straipsnis, 185 straipsnis).
10. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio R. A. A. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paliktą mirusiojo turtą. Pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po R. A. A. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
11. Pareiškėjai byloje buvo teikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad M. A., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinio R. A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.