- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-83-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- Vilniaus universitetui
Teisėja L.Visokavičienė Proc. sprendimo kategorijos:106.8.3;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. sausio 24 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. D. ieškinį atsakovui Vilniaus universitetui dėl baigiamojo egzamino žinių įvertinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas V. D. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti ieškovo baigiamojo civilinės teisės ir civilinio proceso egzamino įvertinimą (4 balai) negaliojančiu; įpareigoti baigiamojo egzamino komisiją pašalinti trūkumus ir atskleisti tikrąją egzamino teorinės ir praktinės dalies įvertinimą arba remiantis Vilniaus Universiteto studijų nuostatų 5.5.2.3 dalimi įpareigoti sudaryti naują komisiją, kuri pagal byloje surinktą medžiagą objektyviai, skaidriai ir nešališkai galėtų įvertinti baigiamojo egzamino teorinės ir praktinės dalies tikrąjį įvertinimą; pripažinti neteisėta baigiamųjų egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos Vilniaus universiteto teisės fakultete III skyriaus 11 dalį, bei Vilniaus universiteto fakulteto (akademinio kamienimio padalinio) studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisijos nuostatų 2.7 dalyje patvirtintą taisyklę, kad apeliacijos dėl baigiamųjų egzaminų ( baigiamojo darbo) gynimo įvertinimo nepriimamos, kaip prieštatraujančią teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams; Įpareigoti netaikyti neteisėtos studijų rezultatų vertinimo metodikos, kuomet kurio nors vieno iš keleto klausimų neigiamas rezultatas nulemia viso egzamino galutinį rezultatą; Įpareigoti netaikyti nusistovėjusios praktikos, kuri dažniausiai taikoma neakivaizdinių studijų studentams, kai studento žinios yra vertinamos pamažintų (neatitinkančių tikrovės) studentų žinių įvertinimu, neatsižvelgiant į tikrąsias studento žinias ir gebėjimus; įpareigoti sudarant baigiamojo egzamino klausimus neformuluoti dviprasmiškų, triprasmių klausimų, taip pat per baigiamąjį egzaminą pateikti tik tuos klausimus kurie yra numatyti dalyko sando apraše ir dalyko programos nurodytuose tiksluose ir turinyje; Įpareigoti Vilniaus universitetą baigiamųjų egzaminų neišlaikiusiems studentams suteikti galimybę perlaikyti neišlaikytus egzaminus anksčiau nei po 6 mėnesių; atlyginti turtinę ir neturtinę žalą; Taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pažymiais įvertinti atsakymai į egzamino (įskaitos) klausimus ir rašto darbai yra saugomi dalyką dėsčiusio dėstytojo katedroje tik du mėnesius nuo įvertinimo dienos. Be to, baigiamojo egzamino dokumentai, siekiant nuslėpti bylai reikšmingą informaciją gali būti nuslėpti, sunaikinti atba pradėti klastoti.
Nurodė, kad 2010 m. birželio 4 d. Vilniaus universitete vyko civilinės teisės ir civilinio proceso baigiamieji egzaminai, kurie susidėjo iš dviejų dalių teorinės ir praktinės. Ieškovas ištraukė bilietą pagal kurį turėjo atsakyti į du teorinius klausimus:1) Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Hipotekos pabaiga. 2) Civilinio proceso teisės šaltiniai. Ieškovas pasiruošęs į klausimus žodžiu atsakinėjo iš esmės, o po egzamino pasiruošimo lapą paliko vertinimo komisijai kaip ir kiti studentai. Nurodytas lapas su ieškovo teiginiais turėjo būti pridėtas baigiamojo egzamino posėdžio protokolo ir saugomas katedroje. Antrosios, praktinės, egzamino dalies metu ieškovo uždavinys buvo įvertintas 6 balais, tačiau 2010 m. birželio 8 d. pasitikrinęs galutinį įvertinimą ieškovas sužinojo, jog bendras baigiamojo egzamino įvertinimas 4 balai, o tai reiškė, jog egzaminas neišlaikytas. Ieškovas 2010 m. birželio 10 d. kreipėsi į katedrą ir iš komisijos pirmininko V. M. sužinojo, jog egzamino neišlaikė, nes buvo blogai atsakyta į civilinio poceso klausimą, kadangi iš programos nurašytas ES Reglamentas (Briuselis I), nors egzamino metu programa buvo leidžiama naudotis. Tai sužinojęs ieškovas paprašė parodyti studentų vertinimo lentelę, kurioje pamatė, jog jo atsakymai aplamai įvertinti nebuvo ir jokie pažymiai vertinime neįrašyti. Pasiteiravus kodėl jo atsakymai neįvertinti, ieškovui buvo atsakyta, jog jo atsakymai įvertinti 0 balų. Paprašius pateikti egzaminų vertinimo komisijos dokumentus, jie pateikti nebuvo. Siekdamas išsiaiškinti susidariusią situacija ieškovas pasiūlė V. M. nueiti pas fakulteto dekaną ir išisiaiškinti, tačiau V. M. susirinkęs dokumentus dingo. Kreipęsis į fakulteto dekaną ieškovas sužinojo, jog metodika kai dėl vieno neigiamo atsakymo neigiamai vertinamas visas egzaminas netaikoma, o atsakymai sumuojami ir išvedamas bendras balas. Kadangi pažeidžiant Vilniaus universiteto nuostatus ieškovui nebuvo atskleisti jo egzamino vertinimai, buvo šiurkščiai pažeisti Vilniaus universiteto nuostatai ir profesinė etika, todėl tokia baigiamųjų egzaminų vertinimo metodika negali būti laikoma teisėta, todėl turėjo būti panaikinta, o ieškovo baigiamojo egzamino įvertinimas panaikintas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartimi ieškinys atsisakytas priimti remiantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Ieškovui išaiškinta, jog pašalinęs Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus trūkumus, ieškovas turi teisę vėl kreiptis su ieškiniu į teismą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas ginčo sprendimui, nepasinaudojo ikiteismine tvarka, kuri nustatyta LR įstatyme ,,Dėl Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo 46 straipsnio 5 dalyje nustatančioje, jog kilus ginčui tarp universiteto administracijos ir studentų, jį sprendžia senato ir fakultetų ginčų komisijos. Įvertinęs su ieškiniu pateiktus dokumentus, teismas nenustatė, jog ieškovas nurodyta tvarka pasinaudojo, todėl vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, atsisakė ieškinį priimti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas V. D. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą primti ieškinį; taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jų netaikant ieškovui bus sudėtinga įrodinėti bylos aplinkybes.
Nurodo, kad skundžiama teismo nutartis nepagrįsta, nes Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisija nėra kompetetinga nagrinėti ginčus dėl baigiamojo egzamino žinių vertinimo. Be to, ginčai nagrinėjami tik po to, kai kreipiamasi į fakulteto egzaminų apeliacijos komisiją. Vilniaus universiteto teisės fakulteto studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisijos nuostatų 2.7 straipsnyje nustatyta, kad apeliacijos dėl baigiamųjų egzaminų įvertinimo nepriimamos, tokiu būdu apeliacijos dėl baigiamųjų egzaminų aplamai nenumatytos ir kreiptis į universiteto ginčų (apeliacijų) komisiją netikslinga, nes prašymas nagrinėjamas nebūtų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas reglamentuojančias teismo atsisakymą priimti ieškinį remiantis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 3 p. bei nepagrįstai sprendė, kad ieškovas nepasinaudojo ikiteisimine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Civilinė byla negali būti išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme, nes būtina spręsti ieškinio priėmimo klausimą, todėl skundžiamąją pirmos instancijos teismo nutartį panaikinus, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 3 d.).
Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio, reglamentuojančio ieškinio priėmimo ir bylos iškėlimo teisme terminus ir tvarką, 3 d. yra nustatyti pagrindai, kuriems esant, teismas atsisako priimti ieškinį. Tai reiškia, kad, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, kurios nurodytos Civilinio proceso kodekso 137 str. 3 d., asmuo neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu, nes yra nustatomos neigiamos prielaidos realizuoti procesinę teisę pareikšti ieškinį teisme. Minėti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį yra imperatyvūs, t.y. nustačius tokius pagrindus, teismas neturi teisės pasirinkti ir privalo atsisakyti priimti ieškinį, nes tokiu atveju, esant neigiamoms prielaidoms teisės kreiptis į teismą realizavimui, civilinės bylos iškėlimas ir jos nagrinėjimas teisme negalimas. Pagal Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 d. 3 punkto nuostatą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suineresuotas asmuo, kreipęsis į teismą nesilaikė įstatymu nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Byloje nustatyta, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl Vilniaus universiteto baigiamojo egzamino neigiamo vertinimo. Pirmos instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį, nurodydamas, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą turėjo remdamasis LR įstatymu dėl ,,Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo“ 46, straipsnio 5 punktu kreiptis į universiteto ginčių nagrinėjimo komisiją, t.y. turėjo pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Su pirmos instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija nesutinka.
Kaip seka iš Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatų 1 ir 2 dalių Vilniaus universiteto ginčų komisija sprendžia ginčus, kilusius tarp Vilniaus universiteto administracijos ir studentų bei nagrinėja skundus dėl universiteto kamieninio padalinio ginčių komisijos priimto spendimo. Nuostatų 7.2 punkte nustatyta, jog komisija priima ir nagrinėja dėl kamieninio padalinio ginčų komisijos sprendimo arba jeigu sprendimas nebuvo priimtas per trisdešimt dienų nuo skundo padalinio ginčų komisijai pateikimo dienos.
Vilniaus universiteto fakulteto (akademinio kamieninio padalinio) studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisijos nuostatų 1.1 punktas nustato, kad šie nuostatai reglamentuoja universiteto fakulteto (akademinio kamieninio padalinio) studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisijos sudarymo ir darbo tvarką bei apeliacijų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Nuostatų 2.6 punkte nustatyta, kad komisija priima šias studentų (klausytojų) apeliacijas dėl studijų rezultatų vertinimo: dėl galutinio (egzamino, įskaitos, tarpinio vertinimo) dalyko įvertinimo; dėl procedūros (įskaitos laikymo procedūrų pažeidimų. Nuostatų 2.7 punkte nustatyta, jog apeliacijos dėl baigiamųjų egzaminų (baigiamojo darbo gynimo) įvertinimo nepriimamos.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl baigiamojo egzamino vertinimo, dėl kurio apeliacijos negali būti paduotos, todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta pirmos instancijos teismo išvadą, jog studentas, nesutikdamas su baigiamojo egzamino rezultatu turėjo iš pradžų kreiptis Vilniaus universiteto ginčių nagrinėjimo komisiją t.y nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir sutinka su ieškovo argumentu, jog kamieninio padalinio ginčų komisijai aplamai nenagrinėjant skundo dėl baigiamųjų egzaminų (baigiamojo darbo gynimo) įvertinimo, Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisija neturėtų pagrindo nagrinėti pateikto skundo, nes Vilniaus universiteto fakulteto (akademinio kamieninio padalinio) studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisija dėl skudo nebūtų priėmusi jokio sprendimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius ieškovui privalomą ikiteisminio sprendimo procedūrą t.y kreipimąsi į Vilniaus universiteto fakulteto (akademinio kamieninio padalinio) studijų rezultatų vertinimo apeliacijos komisiją, kuriai nesuteikti įgaliojimai nagrinėti ginčus dėl baigiamųjų egzaminų (baigiamojo darbo gynimo) įvertinimo, o vėliau padavus apeliaciją Vilniaus universiteto ginčų nagrinėjimo komisijai ieškovo galimai pažeistos teisės apgintos nebūtų nesant skundo nagrinėjimo dalyko, todėl siekdamas apginti galimai pažeidžiamas teises ieškovas turėjo teisinį pagrindą kreiptis tiesiogiai į teismą.
Nurodytais argumentais ieškovo V. D. atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-6292-845/2010 naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 3 p., kolegija
nutarė:
Ieškovo V. D. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 3-o apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-6292-845/2010 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.