Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nukentėjusiosios J. R. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 6 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-04-02 Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto l PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-19023-15 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., kurio metu buvo tiriamos J. R. pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2015-04-02 apie 18 val. grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), aptiko, kad yra pakeista šarvuotų durų spyna, iš buto buvo pavogti auksiniai papuošalai ir pinigai – 5000 Eur. Padaryta turtinė žala – 8000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikštas įtarimas J. J..

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras 2015-10-02 nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str. 2 p. nutraukė ikiteisminį tyrimą motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., padarymo. Šį prokuroro nutarimą nukentėjusioji apskundė aukštesniajam prokurorui.

2015-11-09 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nutarimu atsisakė tenkinti J. R. skundą ir paliko nepanaikintą prokuroro 2015-10-02 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šį nutarimą J. R. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai.

2016-01-06 Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi J. R. skundo dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2015-11-09 nutarimo netenkino. Ikiteisminio tyrimo teisėja be kita ko pažymėjo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai – apklausti liudytojai A. P., J. R., S. K., įtariamasis J. J., todėl atmetė pareiškėjos teiginį, jog 2015-10-02 ir 2015-11-09 prokurorų priimti nutarimai yra neišsamūs. Nurodė, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji galimai pasidėjo pinigus nesaugioje vietoje – bute, kuris tuo metu pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą priklausė S. K., traktuojama kaip pačios nukentėjusiosios neatsakingumas, o pareiškėjos veiksmai, kai ji žinodama, jog dėl buto vyksta teisminiai ginčai ir laikyti vertingus daiktus bei pinigus tokiame bute yra mažų mažiausiai nesaugu, vis tiek juos ten pasidėjo, kelia abejones dėl J. J. kaltės padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-019023-15 nutrauktas, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo J. J. kaltę (BPK 212 str. 2 p.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartyje pasisakyta, kad atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą, konstatuotina, jog byloje nėra jokių akivaizdžių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tikėtinos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., požymius. J. R. atkreipia dėmesį į tai, kad J. J. pareiškus įtarimus dėl nusikalstamos veikos padarymo, įtariamasis neneigė buvęs bute adresu (duomenys neskelbtini), įtarime nurodytu laiku. Įtariamasis J. J. nurodė, kad tą dieną buvo susitikęs su A. Ž., kuris gyvena toje pačioje laiptinėje, o sužinojęs, kad buto raktas atiduotas A. M., su S. K. nusprendė pakeisti buto spyną. Raktų keitimo paslaugą užsakė dirbtuvėje prie kavinės „Storuliukas“. Nurodytas asmuo A. Ž., kuris įvykio dieną buvo susitikęs su įtariamuoju, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas. Asmuo, kuris keitė spyną, nenustatytas ir neapklaustas, nenustatyta kokius veiksmus keičiant buto spyną ir patekus į butą atliko įtariamasis J. J., kodėl jis kartu su S. K. nusprendė apžiūrėti butą, kuriame buvo nukentėjusiosios ir jos šeimos daiktai. Įtariamasis J. J. apklausos metu parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo tuščias be jokių baldų, išskyrus šaldytuvą. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kokie daiktai buvo bute, jog bute esančioje spintoje buvo nukentėjusiosios vyro policijos pareigūno uniforma. Šis prieštaravimas taip ir liko nepašalintas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios vyras E. R. taip pat neapklaustas. Ikiteisminio tyrimo metu neatlikta įtariamojo ir nukentėjusiosios akistata, kurios metu būtų galima sužinoti prieštaravimų priežastis, juos pašalinti arba gauti papildomų duomenų, kurie leistų spręsti, kurio proceso dalyvio ankstesni parodymai yra teisingi. Liudytojas S. K. apklausos metu nurodė apie kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-AT-00901-15, kuriame tirtos aplinkybės apie šią vagystę. Liudytojo S. K. parodymai abiejuose tyrimuose skiriasi, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-019023-15 metu nebuvo prijungti ir neanalizuoti bylos Nr. 31-AT-00901-15 metu duoti liudytojo parodymai. Atliekant ikiteisminį tyrimą, nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, siekiant pašalinti aukščiau nurodytus S. K. parodymuose esančius prieštaravimus. Ikiteisminio tyrimo metu neapklaustas ir kitas liudytojas pavarde A., kuris minimas byloje Nr. 31-AT-00901-15, kaip įtariamojo J. J. pažįstamas.

Skundžiamoje nutartyje ir nutarimuose atkreipiamas dėmesys į liudytojo A. P. parodymus, tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad A. P. 2015-03-30 išsikrausčius iš buto, tą pačią dieną į jį persikėlė su savo šeima. Tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartyje, tiek prokurorų nutarimuose pasisakyta dėl procesinių prievartos priemonių (krata, poėmis) panaudojimo. Tačiau pateiktuose skunduose prokurorams ir apylinkės teismui keliamas klausimas ne dėl šių procesinių prievartos priemonių panaudojimo praėjus ilgam laiko tarpui, tačiau apskritai kodėl šios procesinės prievartos priemonės net nebuvo panaudotos. Vien ši aplinkybė duoda pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, kas leidžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartį pripažinti nepagrįsta. Be to, kiti byloje esantys liudytojai (A. Ž., A.) neapklausti, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo bandoma jų ieškoti, prieštaravimai tarp liudytojo S. K. parodymų ikiteisminiuose tyrimuose nepašalinti, akistatos neatliktos. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi priemonių esantiems neaiškumams ir prieštaravimams pašalinti. Apie šias aplinkybes visiškai nepasisakyta nei skundžiamoje nutartyje, nei prokurorų nutarimuose, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-01-06 nutartyje daro išvadą, kad nukentėjusioji nenurodo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių nebūtų pasisakyta prokurorų skundžiamuose nutarimuose. Nevertinta 2015-11-06 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kurią pridėjo nukentėjusioji J. R.. Todėl mano, kad skundžiami prokurorų nutarimai ir jų teisėtumą bei pagrįstumą patvirtinanti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-06 nutartis priimti nepilnai išsiaiškinus visas aplinkybes bei neišnaudojus visų galimybių įrodymams surinkti, prieštaravimams ir kilusioms abejonėms pašalinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus ir teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtys bei intensyvumas rodo, kad buvo imtasi pakankamų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir vien tai, kad byloje priimti procesiniai sprendimai netenkina pareiškėjos interesų, nesudaro pagrindo abejoti šių sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu. Tiriant baudžiamąją bylą, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, sprendimo motyvai yra aiškūs ir visiškai įtikinami, o nukentėjusiosios skunde išdėstyti argumentai prokurorų sprendimų pagrįstumo ir ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties išvadų nepaneigia.

Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-19023-15 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal J. R. pareiškimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., kurio metu buvo tiriamos J. R. pranešime nurodytos aplinkybės, jog 2015-04-02 apie 18 val. grįžusi namo adresu (duomenys neskelbtini), aptiko, kad yra pakeista šarvuotų durų spyna, iš buto buvo pavogti auksiniai papuošalai ir pinigai – 5000 Eur. Padaryta turtinė žala – 8000 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu įtarimas buvo pareikštas J. J..

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ieškovai S. K. ir J. J. 2013-09-11 ieškiniu kreipėsi į teismą, be kita ko prašydami pripažinti negaliojančia 2013-07-12 turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad buto, esančio Turgaus g. 17-11, Klaipėdoje, pirkėja yra A. M., ir nurodyto turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažinti S. K.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-10 sprendimu civilinėje byloje atmetė S. K. ir J. J. ieškinį atsakovėms J. R. ir A. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2015-02-26 sprendimu tenkino ieškovų apeliacinį skundą ir 2013-07-12 Turto pardavimo iš varžytynių akto dalį, kurioje nurodyta, kad buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkėja yra A. M., pripažino negaliojančia ir šio turto pardavimo iš varžytynių pirkėju pripažino S. K.. Po šio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo, S. K. ėmėsi veiksmų susigražinti į savo valdymą jam priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. parodė, kad jam priteisus minėtą butą, jis paprašė J. J., kad jis nuvežtų sprendimą nuomininkui. Nuomininko neradęs, J. J. užkišo sprendimą už durų, palikdamas kontaktinį S. K. numerį. Jam paskambino nuomininkas A. P., kuris paprašė pagyventi bute iki balandžio 1 d. S. K. sutiko, nurodė, kad pats nori pasiimti raktus, tačiau nuomininkas raktus atidavė A. M.. Norėjo buto duris atidaryti dalyvaujant antstoliui, tačiau jam nurodė, kad nėra būtinybės, nes butas ir taip priklauso jam. Tuomet 2015-04-02 apie 12 val. nuvyko su J. J. į dirbtuves ir paprašė pakeisti spyną. Meistrui atrakinus duris, jis įėjo į butą, jį apžiūrėjo, bute matė sudėtus kelis daiktus – vyriškas šlepetes, chalatą, tačiau nepamanė, kad čia gyvena šeima (motina su vaiku), apie vagystę sužinojo, tik kai gavo nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Apklaustas liudytoju A. P. parodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuomojosi iš A. M. (jai atiduodavo pinigus už nuomą) laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2015-03-30. 2015 m. kovo mėnesį prie durų rado lapelį su atšviesta teismo nutartimi, kurioje buvo nurodyta, kad pasikeitė buto savininkas, taip pat buvo nurodytas telefono numeris. Paskambino numeriu ir susitarė, kad jis turi atlaisvinti butą iki balandžio 1 d. Iš buto išsikraustė 2015-03-30 vakare, apie 16 val. Susitiko bute su A. M., kuriai atidavė raktus ir nuomos sutartį. Išsikraustant bute liko keli virtuviniai įrankiai, virdulys, dar keli buitiniai pagalbiniai daiktai namų ruošai, ruda patalynė ant lovos ir daugiau nieko.

Apklausta liudytoja J. R. parodė, kad 2015-04-02 grįžusi į butą (duomenys neskelbtini), į jį patekti negalėjo, nes buvo pakeista spyna, nors jos vyras tą dieną nuo 12.00 iki 12.30 val. dar pietavo tame bute. Kai neįėjo į butą, paskambino mamai A. M., ir pasakė kad išgręžta spyna. Mama paskambinusi S. K. išgirdo, kad jis su J. J. pakeitė spyną, nes butas priklauso jam. Buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri atrakino duris. Įėjus į butą paaiškėjo, kad išvartyti daiktai, jog yra dingę auksiniai papuošalai ir po lovos čiužiniu nebėra 5000 Eur.

Apklausta liudytoja A. M. nurodė, kad tuomet, kai jai paskambino dukra, ji suprato kad spyną galėjo pakeisti S. K.. Paskambinus jam jis patvirtino, kad spyną pakeitė, tačiau duris atrakinti atsisakė. Buvo iškviesta avarinė tarnyba, atidarius duris paaiškėjo, kad trūksta dukros šeimai priklausančių daiktų.

Apklaustas įtariamuoju J. J. parodė, kad yra pažįstamas su S. K. 25 m., supažindino jį su A. M., kad jam padėtų nupirkti butą iš varžytinių. Vėliau įvyko ginčai dėl minėto buto nuosavybės ir po teisminių nagrinėjimų 2015-02-26 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu minėtas butas priteistas S. K.. 2015-04-02 S. K. atvyko į Klaipėdą pasiimti nuo buto, adresu (duomenys neskelbtini), rakto iš nuomininko, tačiau sužinojo, kad raktas jau atiduotas A. M., todėl nusprendė pakeisti durų spyną. Šią paslaugą užsakė dirbtuvėje prie kavinukės „Storuliukas“. Po visų darbų meistras jam gražino raktus nuo buto ir pasakė, kad bute yra likusi lova ir šaldytuvas, todėl jis kartu su S. K. į minėtą butą nuvyko. Kai S. K. atrakino buto duris, jis tik pažvelgė į butą, pamatė kad jis yra tuščias, jame buvo tik lova, buvo akivaizdu, kad bute niekas negyvena, jis po butą nevaikščiojo, jokių auksinių papuošalų ar pinigų nepagrobė.

Iš įvardinto matyti, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje atliktas išsamiai (apklausti liudytojai S. K., A. P., A. M., J. R., įtariamasis J. J.), būtini procesiniai veiksmai padaryti (apžiūrėta tariama nusikalstamos veikos padarymo vieta), tačiau negauta patikimų ir objektyvių duomenų, kad J. J. būtų padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d.

Pareiškėja skunde nurodo, kad liudytojas S. K. apklausos metu nurodė apie kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 31-AT-00901-15, kuriame tirtos aplinkybės apie šią vagystę, liudytojo S. K. parodymai abiejuose tyrimuose skiriasi, tačiau ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-019023-15 metu nebuvo prijungti ir neanalizuoti bylos Nr. 31-AT-00901-15 metu duoti liudytojo parodymai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio tyrėjos 2015-04-22 tarnybinio pranešimo ir pareiškimo patikslinimo kopijos, matyti, jog S. K. 2015-04-22 pareiškimo patikslinimo kopija buvo prijungta prie šio ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjos skundo nagrinėjimui apygardos teismas išsireikalavo visą pareiškimo nagrinėjimo medžiagą Nr. 31-AT-00901-15, iš kuriuos matyti, jog Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto 1 PK buvo nagrinėjamas S. K. pareiškimas dėl A. M. savavaldžiavimo ir turto prievartavimo. 2015-04-03 pareiškime ir 2015-04-22 pareiškimo patikslinime S. K. nurodė, kad tiek A. M., tiek ir buto nuomininkas (su juo kalbėjo vaikinui paskambinus telefonu) jam pažadėjo perduoti buto raktus 2015-04-01, tačiau jam jie nebuvo perduoti. 2014-04-02 būdamas pas antstolį sužinojo, kad butas atlaisvintas, pasamdė meistrą A. A., kad šis atrakintų duris. Į butą įėjo kartu su J. J. ir nusprendė, kad bute kažkas gyvena – matėsi padėtos šlepetės ir kabojo keli drabužiai, apžiūrėję butą išvyko į Tauragę. 2014-04-03 jam paskambino J. J. ir pasakė, kad buvo pakeista spyna, neina patekti į butą. Lyginant šį S. K. paaiškinimą pareiškimo nagrinėjimo medžiagoje Nr. 31-AT-00901-15 su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-19023-15 metu jo duotais parodymais, esminiai skirtumai nestebimi – S. K. abu kartus nurodė, kad susitarė dėl buto perėmimo, tačiau raktai jam perduoti nebuvo, su meistro pagalba 2015-04-02 atidarė duris, kartu su draugu J. J. užėjo į butą, jame matė šlepetes, kitus daiktus, iš buto išėjo ir jį užrakino. Nors S. K. pareiškimo patikslinime nurodė, kad radęs daiktus, jis su J. J. nusprendė, kad bute kažkas gyvena, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad bute matė sudėtus kelis daiktus – vyriškas šlepetes, chalatą, bet nepamanė, kad čia gyvena šeima (motina su vaiku), tačiau šie liudytojo parodymai nelaikytini prieštaringais – abu kartus S. K. nurodė, kad jam pasirodė, jog bute gyvenama, tačiau ikiteisminio tyrimo metu patikslino, jog nematė moters ir vaiko gyvenimo požymių. Būtent dėl to jis, aplankęs butą, atliko paaiškinime nurodytus veiksmus – paskambino A. P. ir pasiteiravo, ar jis tikrai išsikraustė. Aukštesnysis teismas pažymi, jog ir pati pareiškėja skunde taip pat nenurodo, kokios S. K. parodymuose nurodytos aplinkybės jos manymu skiriasi, ir kuriuose parodymuose ji įžvelgia prieštaravimus.

Skunde nurodoma, kad įtariamasis J. J. apklausos metu parodė, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo tuščias be jokių baldų, išskyrus šaldytuvą, tačiau įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kokie daiktai buvo bute, jog bute esančioje spintoje buvo nukentėjusiosios vyro policijos pareigūno uniforma. Tačiau iš minimų įtariamojo parodymų matyti, kad J. J. nurodė, jog S. K. atrakinus buto duris, tik pažvelgė į butą, pamatė, kad jis yra tuščias, jame buvo tik lova, buvo akivaizdu, kad bute niekas negyvena, jis po butą nevaikščiojo, iš ko matyti, jog viso buto neapžiūrėjęs, J. J. galėjo būti nematęs visų buto apžiūros protokole užfiksuotų daiktų (tuo labiau spintoje kabojusios uniformos), suklysti nurodydamas baldų apstatymą ir daiktų išdėstymą bute. Kita vertus, J. J. tik atlydėjo S. K., kuris buvo buto savininkas, ir jam pačiam nei bute atliktas remontas, nei jame esantys daiktai nebuvo tokie aktualūs – su juo kartu buvęs S. K. butą apžiūrėjo detaliau, paminėjo bute buvusius daiktus, atliktą remontą.

J. R. mano, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nepagrįstai neatlikta įtariamojo ir nukentėjusiosios akistata. Akistata – tai ikiteisminio tyrimo veiksmas, kurį atliekant dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti, vienu metu apklausiami du asmenys. Pagal BPK 190 straipsnį į akistatą suvedami du pirmiau apklausti asmenys, kurių parodymai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, siekiant sužinoti prieštaravimų priežastis ir juos pašalinti. Akistata yra daroma ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro sprendimu. Pažymėtina, kad jos darymas yra ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro teisė, o ne pareiga, ar yra būtinybė atlikti akistatą, minėti pareigūnai sprendžia, atsižvelgę į konkrečias faktines bylos aplinkybes. Aukštesnysis teismas pažymi, jog atliekant ikiteisminį tyrimą byloje nėra nustatyta jokių esminių prieštaravimų tarp šių asmenų parodymų, kuriuos būtų galima patikrinti pasitelkiant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą – J. R. parodė aplinkybes apie savo apsigyvenimą bute, apie padėtus daiktus, rastą pakeistą spyną ir pasigestus daiktus bei pinigus atidarius buto duris, tuo tarpu įtariamasis J. J. nurodė durų atidarymo ir buto apžiūrėjimo su S. K. aplinkybes. J. R. nepagrįstai akcentuoja tai, kad butas, iš kurio dingo pinigai ir aukso dirbiniai, šiuo metu priklauso jai, kad nei prokuroro nutarime, nei ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nevertinta 2015-11-06 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis, kurią pridėjo nukentėjusioji J. R., tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog tiriant tariamą vagystę, galimai įvykusią 2015-04-02, ši 2015-11-06 priimta kasacinio teismo nutartis nėra reikšminga.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti visi reikalingi asmenys – nukentėjusiosios vyras E. R., A. Ž., kuris įvykio dieną buvo susitikęs su įtariamuoju, spynų meistras A. A.. Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios parodymų, galimos nusikalstamos veikos padarymo metu jos vyras E. R. namuose nebuvo (jis iš namų išėjo 12.30), todėl akivaizdu, jog jis negalėtų nurodyti jokių objektyvių duomenų dėl asmenų įėjimo į butą, ir pinigų bei papuošalų dingimo. Spynų meistras A. A., tariamu nusikalstamos veikos padarymo metu buvo šalia įvykio vietos – prie laukinių durų, kur keitė spyną, tačiau akivaizdu, jog jis galėtų patvirtinti tik ikiteisminio tyrimo metu jau nustatytas aplinkybes – kad S. K. ir J. J. įėjo į butą, tačiau nėra jokių duomenų, kad meistras, pakeitęs spyną, kartu su minėtais asmenimis butų ėjęs gilyn į butą ir stebėjęs jų veiksmus, todėl jis negalėtų įvardinti nei šių asmenų veiksmų bute, nei paties įėjimo į jį motyvų. Pareiškėja nurodo, kad A. Ž. gyvena toje pačioje laiptinėje, kurioje yra butas, kuriame kaip įtariama buvo įvykdyta vagystė, ir byloje nėra šio asmens apklausos protokolo. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio vyr. tyrėjo 2015-09-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo bendrauta su Turgaus a. 17 namo gyventojais, tačiau niekas nematė ir negalėjo suteikti naudingos informacijos nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat nepavyko surasti pagrobto turto. Iš medžiagoje esančio tyrėjo 2015-09-28 tarnybinio pranešimo matyti, kad siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, buvo ne kartą nuvykta adresu Turgaus a. 17, Klaipėda, tačiau arčiausiai buto esančių butų gyventojai nerasti, o laiptinėje sutiktas pirmame aukšte gyvenantis vyriškis parodė, kad apie apvogtą butą nieko nežino (asmuo prisistatyti nenorėjo), todėl patikrinimo metu galimų įvykio liudytojų nustatyti nepavyko. Pareiškėja kelia klausimą, kodėl atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo atliktos kratos ar poėmiai, ir mano, kad tai duoda pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai. Aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 145 str. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti kratą tik tuomet, kai yra pagrindas manyti, kad kokioje nors patalpoje ar kitokioje vietoje yra nusikalstamos veikos įrankių, nusikalstamu būdu gautų ar įgytų daiktų bei vertybių, taip pat daiktų ar dokumentų, galinčių turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, arba kad koks nors asmuo jų turi. Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, byloje nebuvo gauta duomenų dėl vietų, kuriose galimai galėtų būti pagrobtas nukentėjusiosios J. R. turtas, todėl nebuvo galimybės priimti motyvuotą nutartį kratos atlikimui. J. R. skunde nurodo ir daugiau jos manymų būtinų ir neatliktų tyrimo veiksmų, tačiau pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu yra nustatinėjamos ne visos pareiškėjai abejones keliančios aplinkybės, o tik tos, kurios yra reikšmingos tiriant nusikalstamas veikas, tik tomis kryptimis, kurias tikslingai nustato prokuroras Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis, būdais ir motyvais siekti apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, jis negali būti ir begalinis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t. y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Nėra teisinio pagrindo vykdyti papildomus tyrimo veiksmus vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jeigu nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji duomenys.

Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga daro išvadą, kad atliekant tyrimą išnaudotos visos įstatyme numatytos galimybės surinkti tyrimui reikšmingus duomenis, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau objektyvių, neabejotinų duomenų, jog J. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nebuvo gauta. Skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis, kuria atmestas nukentėjusiosios skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimo, kuriuo pripažintas teisėtu žemesniojo prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. J. kaltę, yra pagrįsta išsamia tyrimo metu surinktų duomenų analize, joje išdėstytos motyvuotos išvados dėl skunde nurodytų argumentų, todėl ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, J. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios J. R. skundą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.