Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei Neringai Pėtnyčytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1318-151/2010 pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, UAB „Būsto valda“, UAB „Kauno saulėtekis“, V. B., E. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ patikslintu pareiškimu (t.1, b.l. 111-113, 180-182) prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pastatą-hidroforinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį (21,9 kv.m), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2Elp, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 1987-08-13 balanso perdavimo aktu pareiškėjai (tuometinei Kauno teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai) iš įmonės „Kauno energoremontas“ buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti (duomenys neskelbtini). Hidroforinės įrenginiai išdėstyti atskiruose pastatuose: siurbliai ir elektros-valdymo įrenginiai - pastato, esančio (duomenys neskelbtini) patalpoje R-3, o slėginiai indai dėl saugos reikalavimų - atskirame pastate, (duomenys neskelbtini).Atskiros hidroforinės dalys sujungtos požeminiais vamzdynais. Hidroforinės patalpos užpajamuotos įmonės buhalterijoje 1989-12-30 aktu Nr. 153/89, tačiau nėra teisiškai įregistruotos kaip pareiškėjo nuosavybė. Hidroforinės pastatui, kuriose buvo įrengti slėginiai indai, adresu (duomenys neskelbtini), sudaryta atskira kadastrinė byla Nr. (duomenys neskelbtini),pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1H1p, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Hidroforinės patalpa, kurioje yra siurbliai ir elektros-valdymo įrenginiai, plane pažymėta R-3, yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plotas - 58,59 kv.m. Kitos šiame pastate esančios patalpos Nekilnojamo turto registre irgi yra įregistruotos atskiromis patalpomis. Duomenų apie patalpos R-3 teisinę priklausomybę Nekilnojamojo turto registre nėra. Pareiškėjas yra paminėtų abiejų hidroforinės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sąžiningas įgijėjas ir teisėtas valdytojas nuo priėmimo į balansą laiko t.y. nuo 1989 metų abi hidroforinės patalpas valdė ir prižiūrėjo kaip savo, patalpos buvo ir yra naudojamos vandens tiekimui vartotojams užtikrinti, ir niekas neturėjo daugiau teisių į šias hidroforinės patalpas, nes visą laikotarpį iki šiol vandens tiekimo paslaugas teikia tik pareiškėjas. Bendrovei nėra žinomos kliūtys, trukdančios įgyti šias hidroforinės patalpas savo nuosavybėn. Per visą nurodytą laikotarpį hidroforinės patalpų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Tokiu būdu šių patalpų įgijimo senaties terminas yra daugiau nei dešimt metų: 2010-1989 = 21 m. Pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, numatytos CK 4.69 str., kurios apribotų pareiškėjo teisę įgyti nuosavybėn hidroforinės patalpas įgyjamosios senaties būdu. Kadangi patalpa R-3 užima 58,59 kv. metrų plotą, kurio visas plotas hidroforinės įrenginiams ir jų aptarnavimui nėra būtinas, bendrovė pagal su buvusiu trečiuoju asmeniu - tuometiniu prekybinių ir kitų patalpų savininku M. G. suderintą patalpos R-3 preliminarią padalinimo schemą, įsipareigojo per vienus metus savo lėšomis atlikti patalpos R-3 rekonstrukciją: perkelti vandens siurblių elektros valdymo spintas, įrengti patalpoje R-3 pertvarą, įrengti atskirą įėjimą. Šiuos darbus bendrovė jau yra atlikusi.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškimą patenkino: nustatė UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pastatą-hidroforinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį (21,9 kv.m), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad pastato, kuriame yra hidroforinė, savininkai neprieštarauja fakto nustatymui, kadangi pareiškėja hidroforinės patalpomis visada naudojosi bei jas valdė ir netrukdo naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, kadangi turi atskirus įėjimus. Paskelbus apie bylos nagrinėjimą spaudoje, negauta duomenų, kad būtų ginčijamas hidroforinės valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai pritaikius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu nėra nė vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui, taip pat nėra teisių perėmimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1987-08-13 balanso perdavimo aktu pareiškėjui iš įmonės „Kauno energoremontas“ buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti (duomenys neskelbtini). Hidroforinės patalpos užpajamuotos įmonės buhalterijoje 1989-12-30 aktu Nr. 153/89, tačiau nėra teisiškai įregistruotos kaip pareiškėjo nuosavybė. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir nevertino suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog 1987-08-13 nekilnojamojo turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Inspekcijos nuomone, nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį negalėjo būti nustatytas, kadangi ginčo atveju nėra įvykdytos visos valdymo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad ginčo pastatas-hidroforinė ir dalis patalpos R-3 yra įrengtos laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, tai yra, kad statybos procesas buvo teisėtas.

Pareiškėjas UAB „Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neatsižvelgė ir nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių. 1987-08-13 balanso perdavimo aktu pareiškėjai (tuometinei Kauno teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai) iš įmonės „Kauno energoremontas" buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti Taikos pr. 34A, Kaune. Hidroforinės patalpos užpajamuotos įmonės buhalterijoje 1989-12-30 aktu Nr.153/89, tačiau nebuvo atlikta šių daiktų teisinė registracija, t.y. sandoris nebuvo nustatyta tvarka įregistruotas, todėl pareiškėjas nuosavybės teisės į šį turtą neįgijo. Turto perdavimas iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansą savaime nekeičia turto teisinio režimo, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo į vandentiekio tinklus pagal įgyjamąją senatį. Nors Inspekcija ir nesutiko su pareiškimu, bet aplinkybės, kad pareiškėjas turtą valdo, neginčijo. Hidroforinės patalpa, kurioje yra siurbliai ir elektros-valdymo įrenginiai, plane pažymėta R-3, yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Ši patalpa pastatyta kartu su daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, kurio rūsyje ji ir randasi, todėl pareiškėjas nesutinka su apelianto nuostata, kad hidroforinė ir patalpa R-3 pastatytos nesilaikant statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, tai yra savavališkai.

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad 1987-08-13 nekilnojamojo turto balanso perdavimo aktu, kuriuo pareiškėjui UAB „Kauno vandenys“ iš įmonės „Kauno energoremontas“ buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti (duomenys neskelbtini), nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, priešingu atveju pareiškėjas galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą VĮ Registrų centro Kauno filiale. 1987-08-13 nekilnojamojo turto balansan perdavimo aktas tik patvirtina, kad pareiškėjas yra sąžiningas turto įgijėjas ir turtą valdo sąžiningai bei teisėtai. Pastatai buvo pastatyti galiojant TSRS teisės aktams, todėl mano, kad šiuo metu galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai negali būti taikomi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nebuvo laikytasi statybos procesą reglamentuojančių TSRS teisės aktų reikalavimų, tai yra, kad pastatai pastatyti savavališkai. Pareiškėjas šių dokumentų net ir negalėjo teismui pateikti, kadangi jis nebuvo statytojas ir jam 1987-08-13 aktu dėl hidroforinės stoties priėmimo į balansą buvo perduotas tik turtas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialines teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika.

Pareiškėjas prašė nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į pastatą-hidroforinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį (21,90 kv.m) pastate 2E1p, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus – statinius ar jų dalį (CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos ginčija teismo sprendimą nurodydama, kad paminėti nekilnojamojo turto objektai – statiniai turėjo būti suformuoti įstatymų nustatyta tvarka (LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Statybos įstatymo numatyta tvarka), o pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš tikrųjų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra suformuota nuostata, kad „jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, preziumuotina, kad nekilnojamasis daiktas yra suformuotas įstatymų nustatyta tvarka, nes Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t.1, b.l. 9), kuris patvirtina kad pastatas-hidroforinė 1H1p, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra suformuotas ir įregistruotas, kaip nekilnojamojo turto objektas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šis pastatas nėra pastatytas teisėtos statybos procese. Duomenų, kad tai savavališkai pastatytas statinys, byloje nėra pateikta, o statinys jau įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad pareiškėjas net ir neįrodinėjo, kad šį statinį yra pastatęs ir būtent tokiu būdu yra įgijęs nuosavybės teises į jį, t.y. kad nuosavybės teises į jį yra įgijęs pagaminimo būdu (CK 4.72 straipsnio 4 punktas). Atvirkščiai, pareiškėjas įrodinėjo ir faktiškai patvirtino nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir pagrindus, kurių niekas bylos nagrinėjimo metu ir neginčijo (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68-4.71 straipsniai). Todėl sprendimo dalis, kuria nustatytas UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nuosavybės teisėms į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta.

Tačiau pareiškėjas neįrodė, kad kito statinio dalis – patalpos R-3, esančios pastate 2E1p (duomenys neskelbtini) dalis - yra suformuota, kaip teisėtai pastatyto pastato dalis, nes kaip jau nurodyta statinys, kaip nekilnojamojo turto objektas, turi būti suformuotas nurodytu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastato 2E1p patalpos R-3 dalis (21,90 kv. m), kaip nekilnojamojo turto objektas, būtų įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Nurodytu adresu ir nurodytame pastate 2E1p yra įregistruotos tik patalpos pažymėtos indeksais A (t.1, b.l. 11-15), o duomenų apie patalpą R-3 nekilnojamojo turto registre nėra (t.1, b.l. 18). Patalpa R-3, kaip atskiras nekilnojamasis turtas, nėra suformuotas, kadangi būtina pateikti dokumentus Statybos įstatymo nustatyta tvarka (t.1, b.l. 19-22). Tai reiškia, kad byloje nėra nustatyta, kad patalpa R-3, kaip nekilnojamojo turto objektas, būtų suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nėra galimybių nustatyti pareiškėjo nuosavybės teises į šį objektą įgyjamosios senaties pagrindu, juo labiau, kad pats pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises tik į dalį šios patalpos, atidalintą atlikus rekonstrukciją, kuri taip pat nėra įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, jog patalpos R-3 dalis yra suformuota teisėtos statybos būdu, ir atsižvelgiant į nurodytus įstatymų reikalavimus bei suformuotą teisminę praktiką, negalėjo būti nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į šią patalpą įgyjamosios senaties būdu faktas. Dėl šių priežasčių sprendimo dalis šioje apimtyje naikintina, atmetant pareiškėjo prašymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad šis nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas negalėtų būti taikomas ir dėl tos priežasties, kad pats pareiškėjas nurodo, jog pastatai jam buvo perduoti iš UAB „Kauno energoremontas“ 1987 m. rugpjūčio 13 d. aktu dėl hidroforinės stoties priėmimo į balansą (t.1, b.l. 71-72), ir tai yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tačiau šiuo atveju nurodytame perdavimo akte joks statinys ar jo dalis nebuvo nurodyti, jame nurodyti tik vamzdžiai, šuliniai ir aparatas. Todėl šio akto negalima pripažinti pastato ar jo dalies nuosavybės teisių perleidimą patvirtinančiu įrodymu. Be to, remiantis tuo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalimi nuosavybės teisė galėjo atsirasti nuo įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto objektas tuo metu nebuvo suformuotas, nebuvo įregistruotas ir nuosavybės teisių perleidimo faktas. Dėl šių priežasčių nurodytas perdavimo aktas vertintinas tik kaip pareiškėjo sąžiningo ir teisėto valdymo įrodymas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą. Panaikinti jo dalį, kuria nustatyta UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į patalpos R-3 dalį (21,90 kv. m), esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo šį pareiškėjo prašymą atmesti.

Padidinti priteistas iš UAB „Kauno vandenys“ pašto išlaidas valstybei iki 200,95 Lt.

Likusios sprendimo dalies nekeisti.