Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Indrės Patkevičiūtės paeiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. T. (R. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –ir BK) BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). Mama gyvena pirmame namo aukšte, o jis antrajame. Paskutiniu metu su mama dažnai pykstasi, nekilnojamo turto klausimu. Mamai siūlė parduoti jų namą, mama nesutinka. 2024 m. lapkričio 18d. vėl tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas ta pačia tema dėl namo pardavimo, kadangi yra invalidas negali tinkamai pasirūpinti namu. Mamai pasakė, kad nori parduoti namą. Mama išsakė nuomonę, kad nenori. Žodinio konflikto metu mamai pagrasino, kad sudegins namą, nors tiesioginio ketinimo neturėjo. Neturėjo jokių tiesioginių priemonių namo padegimui nei degtukų, nei žiebtuvėlio. Pagrasino mamai be ketinimo padaryti veiką. Po žodinio konflikto išėjo pas save į antrąjį aukštą. Negirdėjo, kaip mama paskambino 112. Pareigūnams atvykus jis buvo namo antrajame aukšte. Nori pabrėžti, kad mamai grasino padegti namus ir su ją susidoroti tik norėdamas ją įbauginti, kad ji sutiktų parduoti namą. 2023 m., buvo teistas taip pat už grasinimus, namo padegęs nebuvo. Kol vyks ikiteisminis tyrimas gali gyventi pas savo sūnų R. T. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 102-105, 127-129)

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:

Iš byloje esančio VA VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Oleg Slobodjanov tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d., apie 19:30 val. (duomenys neskelbtini), R. T., būdamas neblaivus panaudojo psichinę prievartą prieš savo motiną J. T., gimusį (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad susprogdins ir padegs ją ir jos namus. Taip pat R. T. grasino, kad susidoros su savo motina. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (e. b. l. 1-8).

Iš byloje esančio VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjos Viktorijos Mechovič tarnybinio pranešimo dėl veikos perkvalifikavimo iš 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį matyti, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-45291-24 pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl to, kad R. T. 2024 m. lapkričio 18 d., 19:30 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus panaudojo psichinę prievartą prieš savo motiną J. T. grasindamas jai, kad susprogdins ir padegs J. T. ir jos namus. Taip pat grasino savo motinai, kad su ja susidoros. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad R. T. nusikalstama veika pagal sudėties požymius atitinka BK 145 straipsnio 1 dalį, taigi nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį (e. b. l. 21-24).

Iš 2024 m. lapkričio 18 d. J. T. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d., apie 19:30 val. jai būnant namuose adresu(duomenys neskelbtini) į namus atvyko neblaivus sūnus R. T., kuris iš karto pradėjo šaukti ant jos ir reikalauti, kad ji parduotų savo namus ir jam duotų pinigus, jai atsakius, kad ji neparduos savo namų, R. T. pradėjo šaukti, kad tokiu atveju jis nupirks benzino ir padegs ją ir namus. Taip pat kai R. T. būna girtas, jis nuolatos gąsdina, kad padegs jos namus. Aiškina, kad už tai, kad ji neduoda jam pinigų ją reikia primušti. Ji labai bijo savo sūnaus, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (e. b. l. 13-15).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2025 m. lapkričio 16 d. (prieš dvi dienas iki šio įvykio) buvo išrašytas smurto artimoje aplinkoje orderis R. T., nes pastarasis konfliktavo su motina. Atvykus policijos pareigūnams R. T. įžeidinėjo pareigūnus (e. b. l. 58-60).

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas 2024/11/18_19:29:49. Garso įrašo data 2024 m. lapkričio 18 d. Garso įrašo pradžia : 19:29 val. Skambučio ID92323510692. Skambutis iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Garso įrašo trukmė: 02 min. 10 sek. Garso įraše girdima kaip į Bendrąjį pagalbos centrą skambina moteris, vėliau prisistatė kaip J. T., nori pranešti, kad sūnus gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), mėto daiktus, grasina, kad padegs namą, yra neblaivus. Moteris paaiškina, kad dvi dienas atgal kvietė policiją dėl sūnaus veiksmų ir grasinimų jos atžvilgiu. Pranešėja medikų atsisako. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (e. b. l. 45-48).

Iš byloje esančio nukentėjusiosios J. T. apklausos protokolo matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d., apie 19.30 val. jai būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) į namus atvyko neblaivus sūnus R. T., kuris iš karto pradėjo šaukti ant jos ir reikalauti, kad ji parduotų savo namus ir jam duotų pinigus, jai atsakius, kad ji neparduos savo namus R. T. pradėjo šaukti, kad tokiu atveju jis nupirks benzino ir padegs ją ir namus. Toks atvejis jau yra ne pirmą kartą. 2024 m. lapkričio 16 d. buvo kviesti policijos pareigūnai, nes ir tuomet gąsdino, kad bus padegtas namas. Ji visada bijo, tik prasidėjus grasinimams, šūkavimams, stengiasi išeiti iš namų. Jis būna agresyvus ir tuomet, kai nėra vartojamas alkoholis. Taipogi nori pasakyti, kad 2023 m. R. T. buvo padegęs minėtą namą, po šio įvykio buvo pasodintas mėnesiui į areštinę. Taip pat nori paminėti, kad R. T. “stovi” Psichikos ir sveikatos centre. 2021-2022 m. buvo paguldytas į ligoninę dėl psichikos sutrikimo – šizofrenijos. Po šio įvykio, jam buvo išrašyti vaistai diazepamas ir kt. Šiuos vaistus vartoja, tačiau su alkoholiu, o tai sukelia jam haliucinacijas. Taip pat prieš pusmetį buvo atvejų, kuomet prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau nesikreipė į policiją, nes galvojo, jog R. T. nustos naudoti fizinį smurtą. Visi šie minėti dalykai vyksta nuolat ir ji “labai bijo”. Yra pensijinio amžiaus, turi sveikatos problemų. Taip pat sūnus nuolatos gadina turtą, t. y. daužo duris ir kt. daiktus (e. b. l. 134-137).

Nukentėjusiosios J. T. apklausos protokole užfiksuota, kad su sūnumi R. gyvena viename name, ji pirmajame aukšte, o R. antrame aukšte. Sūnus dažnai prieš ją smurtauja, jau ne kartą buvo grasinęs, kad padegs namą. R. nori parduoti namą, o ji yra prie. Dėl to ir kyla pastovūs konfliktai. R. 2023 m., buvo teistas už namo padegimą, jis taip pat turi psichinių sutrikimų, gydėsi nuo šizofrenijos. Įvykio dieną, t. y. užvakar vakare, sūnus atėjo pas ją apsvaigęs nuo alkoholio, buvo labai neblaivus ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas dėl namo pardavimo. Po jos nesutikimo R. pradėjo jai grasinti, kad “Pasiims benziną, padegs namą ir mane”. Prieš ją tą vakarą nesmurtavo. Bandydamas įbauginti ją, dėl galimo namo padegimo rankose nieko neturėjo, nei degtukų, nei žiebtuvėlio, bet ji vis tiek mano, kad jo ketinimai yra realūs, dėl ko labai išsigando. Po konflikto R. išėjo atgal pas save į antrąjį aukštą, ji paskambino 112, kvietė policiją. Robertas antrąjį kartą grįžo pas ją vėl gi grasindamas, pastoviai baugino, kad padegs namą, terorizavo dėl namo pardavimo, grasinimai jai buvo reiškiami žodžiu. Ji antrąjį kartą paskambino į policiją. R. taip pat buvo skirtas orderis 2024 m. lapkričio 16 d., nes smurtavo prieš ją. Labai bijo savo sūnaus, jis turi raktą nuo namo ir bet kada gali pas ją įeiti (e. b. l. 142-145).

Iš byloje esančio VA VPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo Oleg Slobodjanov tarnybinio pranešimo Dėl blaivumo patikrinimo ir įvykio aplinkybių patikslinimo (dėl SAA orderio) matyti, kad dirbant pagal IT Nr. 01-1-45291-24, būnant įvykio vietoje ir bendraujant su įtariamuoju R. T., šis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras griuvinėjo. Bendraujant su asmeniu šis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą. Pristačius R. T. į Vilniaus AVPK OVS, ten jis taip pat kategoriškai atsisakė patikrinti blaivumą, todėl nustatyti blaivumo nebuvo galimybės. Taip pat bendraujant su pareiškėja ši paaiškino, kad R. T. 2024 m lapkričio 16 d. buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Patikrinus policijos bazes, ši informacija pasitvirtino (išduotas orderis Nr. 0724000025672), kadangi asmuo nesilaikė įpareigojimų dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio, jam buvo surašytas ANR protokolas ROIK Nr. 24260222203 (e. b. l. 39-40).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad įvykio vieta – namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Matomas dviejų aukštų, rudos spalvos gyvenamasis namas. Į namą patenkama per įstiklintas duris su rudos spalvos apvadais. Dešinėje pusėje matosi padėta malkų krūva. Praėjus duris, patenkama į raudonos spalvos plytinį prieškambarį. Dešinėje pusėje matosi rudos spalvos stalčius, ant kurio yra įvairūs daiktai. Kairėje matosi taip pat malkų krūva. Praėjus rudos spalvos duris, patenkama į šviesios spalvos kambarį Nr. 1, priekyje matosi rašomasis stalas. Dešinėje pusėje yra spinta, ant stalo sudėti įvairūs daiktai, ant kėdžių rūbai. Praėjus dešinėje pusėje esančias duris, patenkama į koridorių. Iš šio koridoriaus patenkama į kambarį Nr. 2 pro rudos spalvos duris. Ant durų matosi sugadinimo žymės. Vienoje vietoje vietoj stiklo yra apdengta lapu. Praėjus šias duris, patenkama į kambarį Nr. 2. Kambaryje Nr. 2, matosi dešinėje pusėje lova, ant kurios sudėtos įvairios antklodės, taip pat atremti ramentai. Prie staliuko pastatytos rudos spalvos kėdės. Dešinėje pusėje matosi židinys, malkų krūva bei televizorius. Išėjus iš kambario Nr. 2, prieš durų staktą į kambarį Nr. 3, matosi smūgio žymės. Užėjus į kambarį Nr.3 (virtuvę), dešinėje pusėje matosi valgomasis stalas, apdengtas staltiese, ant jo matosi padėta kava, medus ir kt. Taip pat matosi baltos spalvos šaldytuvas. Kairėje pusėje matosi virtuvės komplektas. Išėjus iš gyvenamojo namo pirmo aukšto ir paėjus į dešinę, matomi rudos spalvos laiptai, kuriais užlipus, patenkama į gyvenamojo namo antrą aukštą. Užlipus laiptais ir praėjus duris, patenkame į baltos spalvos koridorių, ant žemės padėti batai, iš abiejų pusių padėti purvini, baltos spalvos čiužiniai bei matosi rūbų kabykla. Taipogi ant dešinės pusės koridoriaus palangės yra padėtas kirvis, siūlai, varžtai. Praėjus koridorių dešinėje pusėje patenkama į kambarį Nr. 1 (tualetas). Kambario Nr. 1 viduje matosi tušti alkoholinių gėrimų buteliai bei sultys. Išėjus iš kambario Nr. 1 ir paėjus toliau, matosi praviros durys į kambarį Nr. 2. Užėjus į kambarį Nr. 2, ant žemės matosi sąskaitų išrašai, staliukai. Išėjus iš kambario Nr. 2 ir paėjus toliau, matomas pagrindinis kambarys Nr. 3 (svetainė). Jame yra lova, netvarkingai sudėti daiktai, ant žemės guli stiklinės, cigarečių pakeliai, cigarečių nuorūkos, kitoje kambario pusėje yra padėtas čiužinys. Kairėje pusėje prie lovos yra durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 4. Kambarys tvarkingas. Įvykio vietoje nėra vaizdo stebėjimo kamerų. Daiktų, naudingų tyrimui rastų ar paimtų, nebuvo (e. b. l. 25-27).

Iš nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10504-23 matyti, kad šis ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Gavus Vilniaus AVPK Vilniaus RV 4- ojo skyriaus tyrėjo Vilando Riškaus tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. kovo 24 d. apie 00:51 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo padegtas dviejų aukštų gyvenamasis namas, priklausantis J. T.. Nustatyta, kad šią nusikalstamą veiką įvykdė R. T.. Atlikus procesinius veiksmus šis tyrimas buvo nutrauktas kaltininkui R. T. ir nukentėjusiajai J. T. susitaikius (e. b. l. 146-147).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. T., aukščiau nurodytu laiku ir vietoje grasino nukentėjusiajai susidorojimu, t. y., grasino savo motinai J. T., kad padegs ją ir jos namus, t. y. sukėlė J. T. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios J. T. parodymai bei kiti byloje esantys surinkti įrodymai – nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas apie įvykį, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kitų daiktų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad R. T. grasino nukentėjusiajai susidorojimu, kad padegs ją ir jos namus, kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Juo labiau, kad, bylos duomenimis, 2023 m. kovo 24 d. kaltinamasis jau buvo namą padegęs, taip pat jam dėl smurtavimo prieš motiną buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. T. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę R. T. vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančią aplinkybių. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veika teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad R. T. ankščiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, bedarbis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, bausmės tikslai, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, gali būti pasiekti neskiriant jam intensyvios priežiūros, tačiau skiriant įstatyme numatytus įpareigojamus bei draudimus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

R. T. įvykdyta nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narį – motiną J. T.. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 72² straipsnyje - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

V. Kiti klausimai

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. T. buvo sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 20 val. iki 2024 m. lapkričio 20 d. 16.49 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. (R. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. T. (R. T.) paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose; uždraudžiant per šį laikotarpį vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką, kai R. T. (R. T.) buvo sulaikytas nuo 2024 m. lapkričio 18 d. 20 val. iki 2024 m. lapkričio 20 d. 16.49 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. T. (R. T.) baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdytą per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam R. T. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie jos.

Skaitmeninius dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – BPC garso įrašą palikti saugoti prie bylos.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.