Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Gruodienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo Nr. 58-130 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. G.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. J. G. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia – 2016 m. gegužės 5 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gegužės 5 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 13 d. buvo 3 (trys) metai 11 (vienuolika) mėnesių 22 (dvidešimt dvi) dienos.

3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau ir – Komisija) 2022 m. gegužės 16 d. nutarimu nusprendė nuteistajam J. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes Komisijos narių balsų dauguma pripažinta, kad nuteistasis padarė reikšmingą pažangą valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas konstatavo, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog nuteistasis J. G. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir kad lygtinis jo paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo J. G. skundas atmestinas.

8. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo J. G. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Nuteistasis J. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė 10 (dešimčiai) metų.

10. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jeigu nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų, yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės, pripažįstama egzistuojant formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Aukštesnysis teismas sutinka, kad nuteistasis J. G., kuris Komisijai buvo teikiamas trečią kartą, atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, nes pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. 5 (penkis) metus, nuteistasis buvo atlikęs 2021 m. gegužės 5 d. Visgi, šiame kontekste pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir nustatomas taip pat ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Vadinasi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant lygtinio paleidimo institutą.

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmą kartą svarstant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, 2021 m. gegužės 14 d. atlikto vertinimo, taikant „OASys“ metodiką, metu nustatyta, jog nuteistojo J. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 37 balus, tai prilyginta žemai rizikos grupei. 2021 m. lapkričio 15 d. atlikto įvertinimo metu taip pat nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri žema išliko ir paskutinio, t. y. 2022 m. gegužės 9 d., atlikto vertinimo metu (a. b. 1 t., II d., 127-130, 158-169; 2 t., I d., 9-21). Vis dėlto, būtina įvertinti nuteistojo elgesį visu bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tai nustatoma, vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

12. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

13. Nors nuteistasis skunde teisingai nurodo, kad BVK 158 straipsnyje įtvirtintai atvejai, kada lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas, vis dėlto, nesutiktina su nuteistuoju, kad žemesnysis teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl skunde nurodomos priežasties, jog Komisija balsavo nevienbalsiai. Aukštesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą ir teismui pateiktą medžiagą, išanalizavęs skundžiamą nutartį, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą netvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarimo, atsižvelgė į visumą aplinkybių: buvo nustatyta ir teigiamai įvertinta tai, kad šiuo metu J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose; kad bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas du kartus, o skatintas trisdešimt vieną kartą; kad nuteistasis J. G. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Be to, susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, matyti, kad nuteistasis J. G. yra aktyvus darbinėje veikloje – dirbti pradėjo dar būdamas nepilnametis, taip pat dirbo ir bausmės atlikimo metu, be to, medžiagoje yra pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas apie ketinimą įdarbinti J. G. statybos darbuotojo pareigose, t. y. suteikti nuteistajam darbo vietą (a. b. 2 t., II d., 61). Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra sumokėjęs turėtas skolas ir iš jo šiuo metu nėra vykdomi jokie išieškojimai (a. b. 2 t., II d., 59-60). Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis J. G., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, o nuo 2022 m. sausio 20 d. tęsia mokslus pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą (a. b. 2 t., II d., 52-53, 62). Be kita ko, nuteistasis palaiko ir bausmės atlikimo metu palaikė glaudžius ryšius su šeima, t. y. savo tėvu, kuris patvirtino, jog sūnus po paleidimo iš pataisos įstaigos galėtų gyventi jam ir sūnui priklausančiame name (a. b. 2 t., II d., 57). Vis dėlto, nors pripažintina, kad šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šios aplinkybės negali būti automatiškai pripažintinos pagrindu spręsti, kad savo elgesiu nuteistasis jau įrodė, jog toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nes paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

14. Kaip jau buvo nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas, be kita ko, atsižvelgiant ir į nuteistojo elgesį praeityje. Pritariant skundžiamos nutarties motyvams, pažymėtina, kad J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nesunkaus, apysunkio ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą, visos nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina tai, kad šis J. G. teistumas nėra pirmas, anksčiau jis taip pat teistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, kurios įpareigojimų J. G. nevykdė, tad ši bausmė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pakeista 90 parų arešto bausme (a. b. 1 t., I d., 11-15). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad anksčiau atlikta bausmė nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo J. G. elgesiui, o paskirtos bausmės nevykdymu nuteistasis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, kurios ir vėl buvo susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o tai, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą visuomenei. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskutiniu nuosprendžiu J. G. buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę be kita ko ir už tyčinį labai sunkų nusikaltimą – disponavimą labai dideliu keikiu narkotinių medžiagų (BK 260 straipsnio 3 dalis). Paskutiniu Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu jam buvo skirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios neatliktoji dalis 2022 m. gegužės 13 d. buvo treji metai vienuolika mėnesių dvidešimt dvi dienos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats asmuo yra nurodęs, kad piktnaudžiauja narkotinėmis nuo 16 metų ir „žolę“ rūkė iki patekimo į pataiso įstaigą, t. y. apie 10 metų. Pažymėtina, kad nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme siekiama nuteistojo išskirtinai teigiamos elgesio korekcijos, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

15. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, svarbiausios aplinkybės nėra susijusios su padarytų nusikalstamų veikų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, jog visų aplinkybių visumoje įvertinamos ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytos formalios lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygos, tačiau atsižvelgiama ir į tai, jog J. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka už padarytus nusikaltimus, tarp kurių ir labai sunkus nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Akcentuotina tai, kad, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamos veikos vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas, svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę.

16. Nors šiuo metu J. G. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema ir matyti, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių, lyginant skirtingų laikotarpių socialinio tyrimo išvadas, mažėja, tačiau šiuo metu yra nustatyti šeši dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, taip pat penki statiniai veiksniai, kurių, aukštesniojo teismo vertinimu, neatsveria šeši apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (a. b. 2 t., 1 d., 9-21). Be kita ko, kaip jau minėta, nuteistajam dar yra likusi ganėtinai ženkli neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, taigi, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis negali ir toliau koreguoti savo elgesio teigiama linkme, taip pat ir mažindamas dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, juo labiau, kad tarp dinaminių kriminogeninių veiksnių konstatuotas ir nuteistajam būdingas impulsyvus elgesys, ne visada turimas gebėjimas atpažinti problemas ir tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes ir kt.

17. Iš nuteistojo J. G. skundo turinio matyti, kad nuteistasis akcentuoja tai, jog šiuo metu jis bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, ir su šia aplinkybe sieja lygtinio paleidimo taikymo jo atžvilgiu galimybę. Iš asmens bylos medžiagos matyti, kad J. G. po didesnės nei trijų metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (a. b. 1 t, II d., 64), o 2022 m. sausio 4 d. nuteistasis buvo paleistas iš pataisos įstaigos, nes Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu nuspręsta bausmės atlikimo tęsimui nuteistąjį perkelti į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus (a. b. 2 t., I d., 2-5). Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 9 straipsnis) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, o kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos nuteistasis J. G. bausmę pusiaukelės namuose atlieka tik nuo 2022 m. pradžios. Aukštesnio teismo vertinimu, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo grupės pakeitimas, o po to ir perkėlimas į pusiaukelės namus leidžia manyti, kad nuteistasis J. G. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas pataisos įstaigos administracijos, priimant minėtus sprendimus, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam J. G. šiuo metu dar netaikytinas.

18. Dėl nuteistojo skunde nurodomų teismų sprendimų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kontekste pažymėtina, kad kiekviena byla ir kiekvieno nuteistojo situacija yra individuali, todėl skunde nurodytais sprendimais negali būti remiamasi kaip precedentu. Be kita ko, pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistojo elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinantys duomenys, ne tik tie, kurie apibūdina nuteistąjį teigiamai, bet visų aplinkybių visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog J. G. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nuteistajam nebūnant izoliuotu, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, nuteistasis J. G. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, J. G. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, ir toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.