Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-190-2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
1A-396-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Virginija Švediene, Regina Pociene
Nuteistasis
R. D.
Nukentėjusysis
L. S.
Kategorijos
Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudž. byla Nr. 1A–396/2010

Teiseja Galina Taraškevic Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.5., 2.4.6.4.3., 2.4.7.

(S)(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDIS

2010 m. gegužes 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,teiseju Reginos Pocienes, Virginijos Švedienes,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,nuteistajam R. D.,nuteistojo gynejui advokatui Adolfui Remeikiui,nukentejusiajam L. S.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo privataus kaltinimo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. D. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. pripažintas kaltu padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d. ir skirta bausme – laisves apribojimas šešiems (6) menesiams.

R. D. skirti ipareigojimai:

be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;buti namuose nuo 23 val. iki 06 val., jei tai nesusije su darbu.

Iš R. D. priteista L. S. naudai penki šimtai keturiasdešimt Lt (540 Lt) turtines žalos atlyginimui bei vienas tukstantis penki šimtai (1500 Lt) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Baudžiamasis procesas, pradetas pagal LR BK 140 str. 1 d. L. S. atžvilgiu, nutrauktas

Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

R. D. pripažintas kaltu už tai, kad nežymiai sutrikde žmogaus sveikata, o butent:

jis, 2008 m. rugpjucio 14 d., apie 13 val., (duomenys neskelbtini), nukentejusiajam L. S. nuosavybes teise priklausanciame žemes sklypo teritorijoje kumšciu sudave L. S. smugi i veida, nuo kurio nukentejusiajam lužo apatinio danties protezas, smugi i krutine bei i kairiji žasta, del ko buvo nežymiai sutrikdyta nukentejusiojo sveikata.

Nukentejusysis – kaltinamasis L. S. buvo kaltinamas nežymiu žmogaus sveikatos sutrikdymu, o butent, kad jis 2008 m. rugpjucio 14 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), A. J. namo kieme sudave 5 kartus i veida nukentejusiajam R. D., muše nukentejusiji i pilva bei ji sparde, tokiu budu buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, ivertines byloje surinktu irodymu viseta, o butent nukentejusiojo L. S., liudytoju G. G., M. K., P. S. parodymus, specialisto išvada, padare išvada, kad kaltinamasis R. D. padare jam inkriminuojama nusikalstama veika, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi kaltinamasis nežymiai sutrikde nukentejusiojo L. S. sveikata.

Pažymejo, kad nukentejusiojo L. S. parodymai pastovus, nuoseklus, nusikalstamos veikos aplinkybes jis vienodai nurode teisiamajame posedyje, skunde, pateiktame Vilniaus m. 2 PK ir skunde, pateiktame teismui, todel nera pagrindo abejoti jo parodymu teisetumu ir jie laikytini tiketinais.

Kaltinamojo R. D. parodymus teismas pripažino nenuosekliais, nes jis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes skirtingai nurodo teisiamajame posedyje ir skunduose teismui ir Vilniaus m. 2 PK. Jo parodymai dalyje, kad konflikta, smugiu sudavimo fakta mate atvažiaves jo draugas liudytojas A. J. – prieštarauja pacio liudytojo A. J. parodymams, kuris parode, kad jam atvažiavus niekas nesimuše.

Kaltinamojo ir liudytoju M. B. ir A. K. parodymai yra prieštaringi. Jie skirtingai nurodo nusikalstamos veikos fakta, aplinkybes, todel kaltinamojo R. D. parodymai bei minetu liudytoju parodymai buvo vertinti kritiškai ir kaip mažai tiketini.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, pirmosios instancijos teismas byla del L. S. pareikšto kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauke, nes konstatavo, jog L. S. sužalojimus R. D. padare besigindamas nuo jo. Teismo teigimu, iš surinktu irodymu visumos matyti, kad R. D. atvyko i L. S. nuosavybes teise priklausanti sklypa, ateme jam priklausancius dokumentus, sukele muštynes, padare L. S. kuno sužalojimus. Esant nustatytoms aplinkybems teismas konstatavo, kad yra nustatyta L. S. baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe, tai yra butinoji gintis (LR BK 28 str.). L. S., neperžengdamas butinos ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo požymius (LR BK 140 str. 1 d.) atitinkancia veika gindamasis nuo R. D. pradeto pavojingo kesinimosi prieš ji, jo nuosavybe. Todel baudžiamasis procesas, pradetas privataus kaltinimo tvarka prieš L. S. pagal LR BK 140 str. 1 d., nutrauke (LR BK 3 str. 1 d. 9 p.).

Teismas nukentejusiojo L. S. pareikšta civilini ieškini dalyje del padarytos 540 Lt dydžio turtines žalos tenkintino visiškai kaip pagrista ir irodyta (b.l. 10) (LR BK 115 str. 1 d.). Pareikšta civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkintino iš dalies, nurodydamas, jog nukentejusysis L. S. patyre fizini skausma, emocinius išgyvenimus, nepatogumus del matomu sužalojimu veide, taciau atsižvelgiant i nukentejusiajam padarytu sužalojimu laipsni ir tai, kad po ivykio pasekmes nera skaudžios, nukentejusysis sveikata nesiskundžia, vadovaudamasis sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatavo, kad nuketejusiojo prašoma priteisti 8000 Lt suma yra per didele ir nuketejusiojo naudai priteise 1500,00 Lt suma neturtines žalos atlyginimui (LR CK 6.250 str. 1 d., 2 d., 1.5 str.).

R. D. pareikštas civilinis ieškinys buvo atmestas kaip nepagristas.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis R. D. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendi panaikinti ir byla perduoti pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Taip pat tame paciuame skunde nuteistasis taip pat prašo ji išteisinti del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymo, o L. S. atžvilgiu priimti apkaltinamaji nuosprendi - pripažinti ji kaltu, padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 140 str. 1 d.

Nurodo, jog teismas pažeide LR BPK 412 - 413 str. reikalavimus – nutartimi nepripažino jo nei privaciu kaltintoju, nei kaltinamuoju ir neperdave nutartimi jo ir L. S. skundu nagrineti teisiamajame posedyje. Tokia nutartis priimta nebuvo, jis su ja supažindintas nebuvo, todel neturejo galimybes ja apskusti ir pasiruošti teisiamajam posedžiui.

Apelianto teigimu, teiseja, nagrinejusi byla, buvo šališka, nes jau pacioje 2010 m. vasario 4 d. nuosprendžio pradžioje konstatavo, jog jis yra kaltinamasis, o L. S. – nukentejusysis.

Atkreipia demesi i tai, jog kartu su juo i A. J. kiema atvažiave du jam nepažistami darbininkai A. K. ir D. B. teismo posedyje patvirtino, kad jis pagal žemes savininko A. J. prašyma ramiai paklause kasejo, kodel kasama, ir žmogus pats padave kasimo schema. o, atvažiaves, L. S. iškart puole ji mušti kumšciais. Nuo L. S. jis negalejo gintis, nes rankose laike telefona ir krepši. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad jis iš kasejo dokumentus ateme, taip pat, kad liudytoju A. K. ir D. B. parodymai esa prieštaringi, nes tokios išvados teismas neargumentavo. Teismas, anot apelianto, nepagristai nevertino, jog liudytojas D. B. parode, kad L. S. atvažiavo automobiliu ir ji (R. D.) užpuole, budamas girtas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepagristai ir šališkai nurode, kad L. S. sužalojimus R. D. padare besigindamas nuo R. D. pradeto pavojingo kesinimosi prieš ji ir jo nuosavybe. Apelianto teigimu, jis i L. S. nuosavybe nesikesino, jokiu L. S. dokumentu neateme, kasimo schema jam padave pats kasejas.

Teismas nepagristai remesi nepilnamecio L. S. sunaus P. S. parodymais, kuriam ivykio metu buvo 14 metu amžiaus, nes jis yra suinteresuotas asmuo. R. D. teigimu, P. S. palankius savo tevui parodymus, t.y. kad jis (R. D.) pirmas smugiavo jo tevui.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas praše skunda tenkinti, nukentejusysis L. S. – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

R. D. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinedamas šia byla pažeide LR BPK 412-413 str. str. reikalavimus, nes nutartimi nepripažino nuteistojo nei privaciu kaltintuoju, nei kaltinamuoju bei neperdave nutartimi nei apelianto, nei L. S. skundu nagrineti teisiamajame posedyje. Tokia nutartis priimta nebuvo, R. D. su ja supažindintas nebuvo, neturejo galimybes šios nutarties apskusti ir deramai pasirengti teisiamajam posedžiui.

Kolegijos manymu šie skundo argumentai paneigiami bylos medžiaga, nes R. D. ir L. S. 2009-04-06 taikinamajame posedyje nesusitaikius, 2009-04-06 teiseja prieme dvi nutartis perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje. Minetu nutarciu turinys patvirtina, kad teisminiam nagrinejimui buvo perduoti abu skundai, tai yra privaciu kaltintoju ir L. S., ir R. D., kurie šiomis nutartimis buvo pripažinti nukentejusiais ( tvirtina b. l. 31-32, 39, 58 ). Pagal LR BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose kaltinima teisme palaiko nukentejusysis, kuris ir igyja privataus kaltintojo statusa. Todel ir apeliantas byloje pripažintas teismo nutartimi nukentejusiuoju tuo paciu tapo privaciu kaltintuoju. Taciau byloje buvo pateiktas L. S. priešpriešinis skundas, susijes su R. D. pareikštu kaltinimu L. S.. Esant tokioms aplinkybems apylinkes teismas vadovaudamasis BPK 410 str. nuostatomis pagristai nutare nagrineti šiuos kaltinimus vienoje byloje, tuo budu buvo pripažintina, jog abudu nukentejusieji tuo paciu metu tapo ne tik nukentejusiais, bet ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamais asmenimis, t.y. kaltinamaisiais. Ta aplinkybe, jog ir R. D., ir L. S. abudu buvo pripažinti kaltinamaisiais patvirtina ir 2009-06-02 teisiamojo posedžio protokolas, kuriame jie yra ivardinti kaltinamaisiais-nukentejusiais, o jiems išaiškintos procesines teises, numatytos BPK 22 str. ir 28 str., tai yra ir kaltinamuju, ir nukentejusiuju teises ( b.l. 64 ).

LR BPK 413 str. 5 d. numato, kad jeigu nukentejusysis ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo nesusitaiko, teisejas priima nutarti nukentejusiojo skunda perduoti nagrineti teisiamajame posedyje. Taciau ši proceso norma ( BPK 413 str. ) nenumato teismo pareigos iteikti tokios nutarties nuoraša kaltinamajam ir nukentejusiajam arba pasirašytinai supažindinti juos su nutartimi perduoti byla nagrineti teisiamajame posedyje.

Šios bylos nagrinejimo teisme metu ivyko net 9 ( devyni ) teismo posedžiai, 2009-06-02 posedyje buvo pagarsinti abudu skundai, nagrinejant byla apeliantas naudojosi kvalifikuota teisine pagalba – gynejo-advokato paslaugomis, todel esant tokioms aplinkybems visiškai nepagristu pripažintinas R. D. skundo argumentas, jog jis negalejo deramai pasirengti teisiamajam posedžiui.

Atsižvelgiant i aukšciau išdestytus motyvus, kolegijos manymu apylinkes teismas nagrinedamas šia byla BPK 412-413 str. str. reikalavimu nepažeide.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkes teismo teiseja nagrinejusi byla buvo šališka, neteisingai ivardijo R. D. kaltinamuoju, nors butent jis nukentejo nuo L. S. neteisetu veiksmu. Visas teisejos demesys buvo skiriamas tik tam, kad nuteisti apelianta, todel ji tendencingai ir neobjektyviai ivertino bylos medžiaga ir šališkai, neteisingai nuteise R. D..

Kolegija negali sutikti su minetais apeliacinio skundo argumentais, nes ta aplinkybe, kad nagrinejusi skunda teiseja netinkamai ivertino bylos medžiaga, t. y. surinktus irodymus, dar nepatvirtina jos šališkumo nagrinejant byla, kadangi pagal BPK 20 str. 5 d. teisejai irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejmu, vadovaudamiesi istatymu. Todel teisejas vertindamas irodymus gali sažiningai klysti. Kolegijos vertinimu apeliaciniame skunde nera nurodyta nušalinimo pagrindu, numatytu BPK 58 str., kelianciu pagristu abejoniu teisejos nešališkumu. Be to, nagrinejant byla apylinkes teisme proceso dalyviai ( ir apeliantas su savo gyneju ) BPK nustatyta tvarka nereiške teisejai nušalinimu, o R. D. nepalankus irodymu vertinimas nuosprendyje savaime nepatvirtina teisejos šališkumo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje šališkai ir neteisingai ivertinti bylos baigtimi nesuinteresuotu liudytoju A. K. bei D. B. parodymai, nors jie yra nuoseklus ir neprieštaringi bei irodo L. S. kalte, padarius nusikalstama veika apelianto atžvilgiu. Kolegija susipažinusi su teisiamojo posedžio protokolu ir teismo medicinos specialisto išvadomis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai ivertino abieju nukentejusiuju bei apklaustu liudytoju parodymus ir del šios priežasties be pagrindo nutrauke L. S. atžvilgiu baudžiamaji procesa pagal LR BK 140 str. 1 d., pripažinus, jog byloje yra nustatyta jo baudžiamaja atsakomybe šalinanti aplinkybe – butinoji gintis ( BK 28 str. ).

Skunda nagrinejantis teismas negali sutikti su tokia apylinkes teismo išvada. Teisiamojo posedžio protokolas tvirtina, kad L. S. apylinkes teisme parode, jog konflikto metu norejo paimti iš R. D. rankos savo elektros tinklu išduota schema, bet jis ( nuteistasis ) iš karto kumšciu sudave i veida L. S., o šis, gindamasis, sudave jam irgi kumšciu i veida, ar i kuna. Po to R. D. dar tris kartus sudave L. S. i veida, o jis gynesi nuo apelianto smugiu rankomis ( b.l. 65 ). R. D. posedyje parode, kad L. S. sudave jam penkis kartus kumšciu i veida, paskui sparde kojomis. Ivyko ju susistumdymas, taciau R. D. nepradejo muštyniu pirmas ( b.l. 66-67 ). Teisiamajame posedyje apklausti liudytojai D. B. ( b.l. 67-68 ), A. K. ( b.l. 68-69 ) patvirtino ivykusiu muštyniu fakta, apklausiamas liudytojas M. K. pažymejo, kai jis kase griovi ir atsisuko i R. D. bei L. S., pamate juos stovincius kovineje padetyje, abu jie mušesi, L. S. buvo kruvinas, o muštynes vyko gal minute ( b.l. 70 ). Liudytojas G. G. patvirtino, jog kai jis atvažiavo po konflikto, L. S. buvo sumuštas ( b.l. 70 ). L. S. bei R. D. teismo medicinos specialisto išvados tvirtina, kad galimai nagrinejamo konflikto metu 2008-08-14 jiems abiems buvo padaryti kuno sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( b.l. 4a, 18 ).

Atsižvelgdama i aukšciau minetus L. S. ir R. D. bei išvardintu liudytoju parodymus, medicinos specialisto išvadose konstatuotus kuno sužalojimus, apeliacine instancija daro išvada, jog yra pakankamas pagrindas teigti, kad 2008-08-14 tarp L. S. ir R. D. ivyko abipuses muštynes, kuriu metu jie vienas kito atžvilgiu vartojo fizini smurta ir tuo budu savo veiksmais padare medicinos specialisto išvadose nustatytus kuno sužalojimus. Del šios priežasties L. S. veiksmus pirmosios instancijos teismas nepagristai kvalifikavo kaip padarytus butinosios ginties salygomis ( BK 28 str. ) bei tuo pagrindu nutrauke jo atžvilgiu baudžiamaji procesa pagal BK 140 str. 1 d. Kolegija sprendžia, jog ne tik R. D., bet ir L. S. trauktinas baudžiamojon atsakomyben pagal BK 140 str. 1d. už tai, kad muštyniu metu padare R. D. nežymu sveikatos sutrikdyma, tai yra jie abu turi atsakyti už savo neteisetus veiksmus pagal sukeltus padarinius.

Be to, susipažinusi su bylos medžiaga, kolegija negali pritarti skundžiamo nuosprendžio teiginiui apie tai, kad R. D. parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes skunde policijos komisariatui, teismui bei teisiamajame posedyje yra nenuoseklus ir skirtingi. Skundu turinys bei apelianto parodymai teisiamajame posedyje neduoda pagrindo išvadai daryti, jog jis iš esmes skirtingai aiškino konflikto aplinkybes.

Skiriant bausme L. S. pažymetina, kad anksciau jis neteistas, taciau baustas administracine tvarka ( tvirtina b.l. 54 ), padare nesunku nusikaltima ir teigiamai charakterizuojamas darbovieteje ( b.l. 60 ). Jo atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta. Teismo manymu L. S. skirtina bausme nesusijusi su laisves atemimu – baudžiamojo istatymo sankcijoje numatytas laisves apribojimas.

R. D. skundu praše priteisti jo naudai iš L. S. 10 000 litu neturtinei žalai atlyginti už jo patirta dvasini ir fizini skausma bei pažeminima. LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtine žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo asmens sveikatai. Todel kolegijos manymu neturtine žala R. D. priteistina, taciau jos dydis ženkliai mažinamas, nes šiuo konkreciu atveju padarytas nesunkus nusikaltimas, o byloje nera faktiniu duomenu, patvirtinanciu sukeltu apelianto sveikatai neigiamu pasekmiu sunkuma. Be to, atsižvelgina i tai, jog žala nuteistajam padaryta abipusiu muštyniu metu. Todel kolegijos nuomone nurodytos aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai, apylinkes teismo nuosprendžiu L. S. naudai priteistos neturtines žalos dydis, sudaro pagrinda sumažinti R. D. naudai priteistinos neturtines žalos dydi iki 1 500 litu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 324 str. 10 d., 326 str. 4 d., 329 str. 3 p.

nusprende:

R. D. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. vasario 04 d. nuosprendi pakeisti.

Nuosprendžio dali, kuria L. S. atžvilgiu baudžiamasis procesas pagal LR BK 140 str. 1 d. nutrauktas panaikinti ir pripažinti ji kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. bei skirti jam bausme – laisves apribojima 6 ( šešiems ) menesiams, ipareigojant be bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir uždraudžiant bendrauti su R. D..

Priteisti iš L. S. R. D. naudai 1 500 ( viena tukstanti penkis šimtus ) litu neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo 2010 m. vasario 4 d. nuosprendi palikti nepakeista.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Regina PocieneVirginija Švediene