- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- 2S-1625-653/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01670-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- A. D., V. D., D. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkintas civilėje byloje Nr. 2-4734-599/2012 pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. D., V. D., D. G. bei antstolė D. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad antstolės D. M. kontoroje pagal Kauno miesto 18-ojo notarų biuro 2010-08-25 išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 1-3263 ir Nr. 1-3264 yra vykdomas 35193,00 Lt skolos išieškojimas iš skolininko A. D. kreditorių R. G. bei D. G. naudai, be to, vykdymo metu antstolė D. M. nustatė, jog skolininko vardu turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, nerasta, tačiau skolininko sutuoktinė dirba UAB „Kurima“, be to, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitas turtas, t. y. paprastosios vardinės akcijos. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė D. M. 2011-12-29 d. patvarkymu pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pareiškėjas prašė teismo nustatyti, kad skolininko A. D. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. D. yra ½ dalis sutuoktinės V. D. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis, t. y. 315 vienetų skolininko A. D. vardu registruotų UAB „Argo Gija“ (į/k 302423614) paprastųjų vardinių akcijų (b.l. 1-2).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsiliepimu su pareiškimu sutiko, nurodė, kad jos kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš skolininko A. D. išieškotojų R. G. bei D. G. naudai, be to, išieškojimo vykdymo metu nustatyta, jog iš skolininko turimo turto operatyviai išieškoti skolą nėra galimybės, tačiau skolininko sutuoktinė V. D. dirba, todėl antstolė pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo (b.l. 15-16).
Suinteresuotas asmuo D. G. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir skola būtų išieškoma iš skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio (b.l. 22).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 07 d. nutartimi pareiškimą tenkino. Nustatė, kad skolininko A. D. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. D. yra ½ dalis sutuoktinės V. D. gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis, t. y. 315 vienetų skolininko A. D. vardu registruotų UAB „Argo Gija“ paprastųjų vardinių akcijų (b.l.35-37).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė D. M. vykdo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. 1-3263 ir Nr. 1-3264 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojų R. G. bei D. G. naudai. A. D. priklauso 630 paprastųjų vardinių UAB „Agro Gija“ akcijų, kurių vertė 63000,00 Lt sumai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „Kurima“. Teismas nustatė, jog antstolė D. M., vykdydama šį skolos išieškojimą iš skolininko A. D., 2011-12-29 Patvarkymu pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Vadovaudamasis CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 3 p., 5 p., 2 d., 3.117 str. 1 d. nuostatomis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi suinteresuoto asmens V. D. vardu gaunamos pajamos yra pripažintinos bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. preziumuojama, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nes šioje civilinėje byloje yra neįrodyta priešingai, be to, taip pat preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turto dalys šiuo atveju yra lygios (CK 3.88 str. 2 d., 3.117 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atskirąjį skundą (b.l.45-46), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį dalyje, kuria nustatyta, jog skolininko A. D. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine V. D. yra ½ dalis sutuoktinės V. D. gaunamo darbo užmokesčio ir šioje dalyje R. G. pareiškimą atmesti. Nurodo, jog jo skola R. G. susidarė pagal vekselį, tai apelianto asmeninė skola, sutuoktinė V. D. pinigų iš R. G. nesiskolino ir minėtais pinigais nesinaudojo. Skolą R. G. moka, kas mėnesį perveda po 300-400 Lt. Jo gaunamas atlyginimas taip pat yra bendroji jungtinė su sutuoktine nuosavybė, todėl jai taip pat priklauso dalis apelianto atlyginimo. Nurodo, jog kartu su sutuoktine iš AB SEB banko yra paėmę paskolą būstui, per mėnesį reikia grąžinti 1200 Lt ir visą sumą mokėdavo sutuoktinė. Todėl skundžiama nutartimi nustačius, kad ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio priklauso apeliantui, nebelieka lėšų sumokėti bankui. Mano, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.) ir nustatyti, jog ½ gaunamo V. D. darbo užmokesčio nėra apelianto dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė D. M. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l. 65-67). Nurodo, jog apelianto teiginys, kad skola R. G. yra asmeninė ir sutuoktinė V. D. pinigų iš R. G. nesiskolino ir minėtais pinigais nesinaudojo, nėra pakankamas argumentas, dėl kurio neturėtų būti nustatyta jo turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalis. Vadovaujasi CPK 666 str. 1 d. ir CK 3.112 str. 1 d. Vykdant skolos išieškojimą iš skolininko A. D. nenustatyta, kad skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso koks nors turtas. Santuoka tarp A. D. ir V. D. sudaryta 1987-04-24. Pagal Centrinės Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenis vedybų sutartis tarp šių asmenų nesudaryta. Vadovaujasi CK 3.88 str. 1 d. 5 p. reglamentuojančioje, jog pinigai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymi, jog siekiant užtikrinti operatyvų skolos išieškojimą būtina nustatyti skolininko A. D. turto dalį jo sutuoktinės gaunamose pajamose. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos pagrindu sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl, pareiškėjo R. G. prašymas padalinti sutuoktinių A. D. ir V. D. bendrąją jungtinę nuosavybę lygiomis dalimis nustatant skolininko dalį nuo jo sutuoktinės V. D. gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir kt.) yra visiškai pagrįstas ir teisėtas. Pažymi, kad skolininko sutuoktinės pajamų dalis, skirta skolai mokėti, nustatytina dėl to, kad vėliau, skolininko sutuoktinei gaunant darbo užmokestį ar kitokios rūšies pajamų, antstolis galėtų nurodyti darbdaviui ar išmokas išmokančiai institucijai, kokią dalį darbo pajamų ar pensijos privalu išskaityti iš darbuotojui ar pensijos gavėjui mokėtinos sumos. Priešingas aiškinimas pažeistų teisėtus išieškotojo interesus ir vykdymo procese neužtikrintų skolininko ir išieškotojo teisių bei interesų pusiausvyros, nes skolininko sutuoktinei realiai gaunant pajamas nebūtų įmanoma jų panaudoti skolai mokėti, o skolininkas per savo sutuoktinę netrukdomai gautų visas pajamas be jokių išskaitymų ir turėtų galimybę nemokėti skolos. Sutinkamai su CPK 736 str., iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA išskaitoma 20%, o iš dalies viršijančios MMA - 70%, todėl remiantis CK 3.117 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, iš skolininko sutuoktinės V. D. gaunamų pajamų, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA išskaitytina 10% (20% / 2 = 10%), o iš dalies, viršijančios MMA išskaitytina 35% (70% / 2 = 35%).
Pareiškėjas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti (b.l.68-72). Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas skolinės prievolės, kurios pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, pobūdžio klausimas (t.y. prievolė kyla iš asmeninio vieno sutuoktinio ar bendro abiejų sutuoktinių įsipareigojimo kreditoriui). Tačiau net ir tuo atveju, jeigu A. D. prisiimta prievolė pareiškėjui būtų vertinama kaip asmeninė, o ne bendra sutuoktinių prievolė, tai neatima galimybės pareiškėjo naudai išieškoti iš prievolę prisiėmusio sutuoktinio bendro turto dalies (CK 3.112 str.). A. D. ir V. D. santuoka sudaryta dar 1987 m. balandžio 25 d., o paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kurių pagrindu išduotus vykdomuosius įrašus vykdomas išieškojimas, A. D. pareiškėjui R. G. ir jo sutuoktinei D. G. išdavė 2009 m. rugpjūčio 24 d., santuokos metu. Skolininko vardu turto, į kuri būtu galima nukreipti išieškojimą, nerasta, bei iš skolininko turimo turto operatyviai išieškoti skolos nėra galimybės. Vadovaujantis CK 3.112 str., CPK 666 str. 1 dalimi, tokiu atveju išieškojimas yra nukreiptinas į A. D. dalį bendrai su sutuoktine V. D. jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, bei tuo tikslu yra reikalinga minėtame bendrai su sutuoktine valomame turte nustatyti A. D. priklausančią turo dalį (CPK 667 str. 1 dalis). Vadovaujasi CK 3.88 str. 1 d. 3, 5 p. ir 3.117 str. 1 d. nuostatomis ir pažymi, jog skolininkas su sutuoktine nėra sudarę vedybinės sutarties, nėra duomenų, kad santuokoje įgytą turtą būtų pasidaliję. CK 3.123 str. 1 d. pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu nei skolininkas, nei jo sutuoktinė minėtos aplinkybės teismui nenurodė, o, priešingai, pilnai palaikė pareiškimą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo ir prašė jį tenkinti. Aplinkybė apie suinteresuotų asmenų mokamą kreditą bankui pirmosios instancijos teismui nebuvo atskleista, o rašytinis įrodymas - kartu su atskiruoju skundu pateiktas susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo - nebuvo pateiktas. Vadovaujasi CPK 314 str. dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme, teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio mėn. 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-1415- 611/2012). Kredito sutartį su AB SEB banku A. D. yra sudaręs dar 2007-01-09, taigi, apie įsipareigojimą minėtą skolinę prievolę vykdyti suinteresuotam asmeniui ir jo sutuoktinei jau buvo žinoma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau sprendžiant skolininko dalies sutuoktinių turte nustatymo klausimą šios aplinkybės A. D. teismui nenurodė, bei faktą patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Atsižvelgdamas, kad nebuvo kliūčių pirmosios instancijos teismui atskleisti aplinkybes apie A. D. ir jo sutuoktinės kreditorinį įsipareigojimą bankui bei paskolos įmokų dengimą iš sutuoktinės V. D. gaunamų pajamų, bei įvertindamas, jog tai yra naujos aplinkybės bei naujas pagrindas, kurie nebuvo tiriami bei nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjas mano, kad minėti argumentai negali būti keliami atskirajame skunde, o apeliacine tvarka nagrinėdamas atskirąjį skundą teismas į nurodytus argumentus neturėtų atsižvelgti bei jais vadovautis.
Nors A. D. teigia, neva iki šiol paskolą bankui sutuoktinė V. D. mokėdavusi iš savo gaunamų pajamų, o pagal kredito sutartį įmokos siekė 1.200,00 Lt, tačiau nepateikia jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tokią poziciją. Taip pat visiškai neaišku, kokia skolinės prievolės bankui dalis yra likusi neįvykdyta - iš pateikto rašytinio įrodymo (susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo) minėtos aplinkybės nėra galima nustatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad susitarimo dėl kredito sutarties pakeitimo sąlygos numato (2 punktas), jog kredito sumos grąžinimo terminas yra atidedamas iki 2012-11-15, taigi iki minėto termino prievolė vykdyti įsipareigojimą bankui nekyla, be to, nepateikta duomenų, kokio dydžio įmokos banko naudai dengtinos nurodytam atidėjimo terminui suėjus. Nurodytos aplinkybės turi esminės reikšmės suinteresuoto asmens pateikiamiems pagrindams dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo pagrįsti. Pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui įrodymų, tinkamai pagrindžiančių atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes.
Daro išvadą, kad AB SEB banko naudai 2007-01-09 kredito sutartimi suinteresuoto asmens prisiimta prievolė yra bendras sutuoktinių minėto kreditoriaus naudai kylantis įsipareigojimas. Remiantis A. D. pateiktu faktiniu pagrindu, iki šiol bendra suinteresuoto asmens ir sutuoktinės prievolė buvo vykdoma bendromis sutuoktinių lėšomis (iš sutuoktinės V. D. gautų pajamų). Tokiu būdu, nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo teismui siūloma nukrypti ne dėl sudėtingos ar blogesnės kito turto savininko (sutuoktinės) padėties, o siekiant neapsunkinti paties skolininko turtinės padėties ir interesų prisiimtų kitų skolinių įsipareigojimų (be prievolės pareiškėjui) atžvilgiu. Pareiškėjo manymu, toks išskirtinis prioritetinių sąlygų atsiskaityti su vienu kreditoriumi suteikimas, kai A. D. prievolė pareiškėjui ir jo sutuoktinei D. G. pagal sutuoktiniams išduotus vekselius turėjo būti įvykdyta dar 2010-08-24, būtų visiškai nesąžiningas kitų suinteresuoto asmens kreditorių - pareiškėjo ir jo sutuoktinės - atžvilgiu ir pažeistų jų turtines teises, ypač įvertinant aplinkybę, kad A. D. skolinio įsipareigojimo pagal kreditavimo sutartį įvykdymas banko naudai yra užtikrintas hipoteka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame su skundu nesutiko (b.l. 74-75).
Motyvuojamoji dalis
Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Kaip matyti iš bylos ir vykdomųjų bylų Nr. 12-2562/10 ir 12-2563/10 medžiagos, antstolė D. M. vykdo Kauno miesto 18-ojo notarų biuro vykdomuosius įrašus Nr. 1-3263 ir Nr. 1-3264 dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. D. išieškotojų R. G. bei D. G. naudai. A. D. priklauso 630 paprastųjų vardinių UAB „Agro Gija“ akcijų, kurių vertė 63000,00 Lt sumai. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba UAB „Kurima“. Antstolė D. M., vykdydama šį skolos išieškojimą iš skolininko A. D., 2011-12-29 patvarkymu pasiūlė šalims kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, ką išieškotojas ir padarė, o pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine yra ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir ½ dalis, t. y. 315 vienetų skolininko vardu registruotų UAB „Argo Gija“ paprastųjų vardinių akcijų.
Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi toje dalyje, kuria nustatyta, kad skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine yra ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, nes, pasak apelianto, skola R. G. yra apelianto asmeninė skola; be to turėjo būti nukrypta nuo sutuoktinių lygių dalių principo dėl to, jog nustačius, kad ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio priklauso apeliantui, nebelieka lėšų sumokėti bankui už sutuoktinių iš banko paimtą kreditą būstui.
Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 str. 2 d. preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 str. 1 d. yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Apeliantas skunde nurodo, kad jo prievolė yra asmeninė. Iš esmės ginčo tarp šalių, kad apelianto prievolė yra asmeninė, byloje nėra. Būtent šis faktas ir sąlygoja būtinybę nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte. Vadovaudamasis CK 3.112 str. 1 d. ir CPK 666 str. 1 d., įvertinus vykdomajame dokumente įvardintą skolininką, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti dėl apeliantui priklausančios bendro turto dalies nustatymo. Pagal Centrinės Hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenis vedybų ar povedybinės sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota (vykd. bylos Nr. 12-2563/10 l.85), todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Byloje įrodymų, jog apeliantas turi asmeninio turto, kurio pakaktų išieškotojo reikalavimams patenkinti, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta. Apeliantas taip pat nepateikė duomenų, jog jo sutuoktinės darbinės pajamos yra jos asmeninė nuosavybė. Todėl nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar apelianto sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko (apelianto) turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ką ir prašė nustatyti pareiškėjas, todėl apelianto atskirojo skundo argumentai, susijęs su skolininko prievolės pareiškėjui pobūdžiu, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju.
Apeliantas klausimą dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.) iškėlė tik apeliacinė instancijos teisme ir pateikė, apelianto nuomone, tokią galimybę pagrindžiančius naujus įrodymus.
Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, draudimo kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str., 347 str. 2 d.).
Taigi, nors prie atskirojo skundo apeliantas pridėjo rašytinius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., šių įrodymų nevertina, nes šie įrodymai pateikti pavėluotai – jie galėjo būti teikiami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje metu nei skolininkas, nei jo sutuoktinė minėtos aplinkybės teismui nenurodė, o, priešingai, pilnai palaikė pareiškimą dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo ir prašė jį tenkinti visiškai (b.l. 33-34). Aplinkybė apie suinteresuotų asmenų mokamą kreditą bankui pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyta, o rašytinis įrodymas - kartu su atskiruoju skundu pateiktas susitarimas dėl kredito sutarties pakeitimo - nebuvo pateiktas.
Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto su atskiruoju skundu pateiktas susitarimas dėl 2001-01-09 Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, neįrodo būtinybės nukrypti nuo lygių dalių principo CK 3.123 str. 1 d. prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Iš apelianto pateikto susitarimo bei apelianto paaiškinimų darytina išvada, jog nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo teismui apeliantas siekia nukrypti ne dėl sudėtingos ar blogesnės sutuoktinės padėties (šiai aplinkybei pagrįsti taip pat nebuvo pateikti įrodymai, be to, byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai nebetvarko bendro ūkio), o siekiant neapsunkinti savo paties turtinės padėties ir interesų prisiimtų kitų skolinių įsipareigojimų atžvilgiu, o tai nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pažymėtina, kad apelianto sutuoktinė sutiko su teismo nustatyta sutuoktiniui priklausančia darbo užmokesčio dalimi.
Apelianto nurodyta aplinkybė, kad įsiskolinimas išieškotojams gera valia dengiamas iš apelianto darbo užmokesčio, kuriame nėra nustatyta jam priklausanti turto dalis, ir apeliantas dėl to pretenzijų nereiškia, t.y. atitinka jo valią, taip pat nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, sprendžiant priverstinio išieškojimo iš skolininko turto klausimą.
Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininko dalį sutuoktinės gaunamose pajamose ir abiejų sutuoktinių dalis pripažino lygiomis.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo klausimą, CK ir CPK normų nepažeidė, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 314 str., 336 str., 337 str. 1 d. 1 p ., 339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.