- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-93-349-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis, Arnoldas Šukaitis (pran.), Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. K.
Teisėjas Artūras Ridikas Baudž. byla Nr. 1A-00093-349-2009-59
2009 m. kovo 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteista pagal BK 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant iki 2009-05-01 atlyginti visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Priteista iš V. K. J. P. 1388,85 Lt turtinei, 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 700 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. K. nuteista už tai, kad birželio 19 d., apie 18.00 val., J. P. kieme, esančiame, Panevėžyje, išvartydama įbetonuotus tvoros stulpus, nepataisomai sunaikino svetimą turtą – J. P. priklausančios tvoros dalį, kurios vertė 550 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji V. K. prašo panaikinti apylinkė teismo nuosprendį ir bylą nutraukti, nes jos veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. Skunde nuteistoji nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, nes teisminio nagrinėjimo metu jai nebuvo suteikta teisė išdėstyti savo argumentus, jai buvo leista tik atsakinėti į teisėjo užduodamus klausimus, be to, teismas neatsižvelgė į jos advokato pateiktus argumentus. Nuteistoji teigia, kad ai 2006-06-19, neturėdami jos sutikimo, išvertė jos tvorą ir jos žemėje pasistatė tvoros stulpelius. Pagal STR 1-01-07:2002 reikalavimus tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik gavus rašytinį sklypo savininko sutikimą. Tai, jog P.ai pažeidė šį reikalavimą, patvirtina Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006-07-18 raštas, kuriame rašoma, kad dalis tvoros (apie 6-7 m) patenka į jos žemės sklypą. Aplinkybę, kad P.ai nuvertė jos tvorą. Teismas nepagrįstai neprijungė prie bylos jos pateiktų nuotraukų, kuriose užfiksuota jos tvora iki tol, kol ją nuvertė P.ai. Tai, kad jod tvorą nuvertė P.ai, patvirtina ir liudytojo P. B. parodymai. Nuteistosios teigimu, jei P.ai būtų elgęsi taip, kaip parodė teisme, nebūtų reikėję versti jos tvoros ir būtų užtekę išgręžti ir įbetonuoti stulpelius, kaip nurodyta STR. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ji savo veiksmais tik norėjusi atkreipti P.ų dėmesį į jų daromus neteisėtus veiksmus. Ji P.ų pastatytų stulpelių nesunaikino, tik netyčia sugadino vieną ar du stulpelius, tvarkydama kieme išvartytus daiktus ir į juos atsiremdama. Stulpeliai buvo neseniai įbetonuoti, todėl išvirto. Teigia nežinanti, kas sugadino kitus stulpelius. Po įvykio nebuvo surašytas stulpelių sugadinimo aktas, nors buvo atvykęs darbų vykdytojas iš UAB ,,Statybų vetikalė“, todėl J. P. negali pagrįsti jai padarytos turtinės žalos dydžio. Nuteistosios teigimu, stulpelius sunaikino A. P. 2007 m. liepos mėn., statydamas betoninę sieną.
Nuteistoji teigia, kad teismas nesiaiškino, ką reiškia 2006-01-01 lokalinėje sąmatoje nurodyti monolitiniai tvoros pamatai, kurių vertė 550 Lt. Byloje pateiktomis 2007-10-02 statybų stulpų PVM sąskaitose – faktūrose nurodoma suma negalima remtis, nes tvoros stulpai išversti prieš metus, todėl neaišku, kurioje sklypo vietoje esančių statinių kaina sąskaitose nurodoma. Nuteistoji daro išvadą, kad išverstų stulpų vertė byloje esančiais dokumentais nepagrįsta.
Nuteistoji skunde nurodo, kad vienintelis konfliktas tarp jos ir J. P. įvyko 2006-06-19, kuomet P.ai savavališkai išvertė jos riboženklius. Ji nepadarė J. P. jokios neturtinės žalos, priešingai, P.ų veiksmai sukėlė jai sukėlė dvasinius išgyvenimus ir sveikatos pablogėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir apeliantę pagrįstai pripažino kalta tyčia sunaikinus J. P. turtą. Apeliantė savo skunde pakartoja pirmosios instancijos posėdyje pateiktą versiją, kurios esmė ta, kad ji J. P. namo tvoros tris stulpus išvertė netyčia, į juos atsiremdama tuo metu, kai tvarkė savo namo kiemą. Šią apeliantės versiją paneigia nuosprendyje išdėstyti įrodymai : nei su viena iš bylos šalių nesusijusio ir todėl abejonių dėl objektyvumo nekeliantys liudytojo R. S. parodymai, kad jis 2006 m. birželio mėn., nuvykęs prie J. P. namo, matęs, kaip J. P. kaimynė išvertė jo statybų bendrovės darbininkų įbetonuotus tvoros stulpus ir neleido darbininkams jų pataisyti, taip pat nukentėjusiosios J. P. parodymai, kad ji 2006-06-19, apie 18 val. mačiusi, kaip jos kaimynė V. K. varto neseniai įbetonuotus jos namo tvoros stulpus, liudytojo A. P. parodymais ir jo iš karto po įvykio rašytame prašyme policijai dėl apeliantės veiksmų, nuverčiant tvoros stulpus. Teismas, atmesdamas apeliantės teiginius apie jos veikos subjektyviąją pusę - esą ji stulpus išvertusi, netyčia į juos atsiremdama, pagrįstai atsižvelgė kitus byloje esančius duomenis, susijusius su įvykio aplinkybėmis, ir padarė teisingą išvadą, kad apeliantė dėl savo fizinių savybių negalėjo vienu judesiu neatsargiai nulenkti trijų metalinių įbetonuotų tvoros stulpų, stovinčių vienas nuo kito tam tikru atstumu. Nuteistosios veika atitinka tyčinio turto sunaikinimo sudėtį ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 str. 1 d.
Nuteistosios skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas jos bylą, pažeidė rungtyniškumo principą ir buvo šališkas, nes nesuteikė galimybės nei jai, nei jos gynėjui išdėstyti savo argumentų, yra nepagrįsti. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog teismas nei apeliantės, nei jos gynėjų teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su nukentėjusiąja leido teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoto klausimus nukentėjusiajai ir liudytojams, ginčyti kitos šalie argumentus, išsprendė apeliantės gynėjo pareikštus prašymus, didesnę jų dalį tenkino, kitą dalį motyvuotai atmetė. Nei apeliantė, nei jos gynėjas teisiamojo posėdžio metu neišreiškė jokių abejonių dėl galimų teismo nešališkumo ar rungtyniškumo principų pažeidimų, o tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantės argumentai iš esmės susiję su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis apie faktines bylos aplinkybes. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliantės skunde, teismas BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir savo išvadas grindė ne vien nukentėjusiosios J. P. parodymais, o visuma byloje surinktų įrodymų, kurių patikimumas patikrintas teisiamajame posėdyje.
Teismas, skirdamas apeliantei 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, teisingai taikė BK 54 str. 2 d., 55 str. nuostatas, ši bausmė yra tinkamai individualizuota ir adekvati jos padarytam nusikaltimui, todėl nekeistina.
Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad jai priteistos atlyginti nukentėjusiajai žalos dydis nepagrįstas byloje esančiais dokumentais. Nukentėjusioji savo skunde teismui aiškiai išdėstė, kokio dydžio turtinę žalą ji patyrė dėl apeliantės nepataisomai sugadintų trijų tvoros stulpų, kiek turėjo išlaidų dėl tvoros atstatymo darbų ir pateikė žalos dydį patvirtinančius dokumentus (15, 19 b.l.), todėl teismas pagrįstai iš apeliantės nukentėjusiajai priteisė atlyginti visą dėl nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą. Nukentėjusiajai J. P. apeliantės veiksmais padarytos neturtinės žalos faktas patvirtintas bylos įrodymais, o jos dydis įvertintas, laikantis CK 6.250 str. 2 d. išdėstytų kriterijų, todėl skundo teiginiai dėl šios žalos nepadarymo atmestini.
Apeliantė savo skunde daugiausia dėmesio skiria argumentams, susijusiems su savo veiksmų motyvų paaiškinimu. Ji teigia, kad J. P. tvoros stulpus išvertė todėl, P.ai savavališkai išvertė jos tvorą, dalį tvoros pastatė jai priklausančiame sklype, nesilaikė statybos darbų tvarką reglamentuojančių teisės aktų. Pažymėtina, kad veikos motyvai nėra BK 187 str. 1 d. numatytos veikos būtinuoju požymiu, todėl jie neturi reikšmės veikos teisiniam vertinimui. Todėl tai, kad apeliantė nesutiko su savo kaimynų vykdomų tvoros statybų darbų tvarka, nesuteikė jai pagrindo realizuoti savo tikrą ar tariamą teisę nusikalstamu būdu – savavališkai išvartant tvoros stulpus - ir nešalina jos baudžiamosios atsakomybės. Be to, privataus kaltinimo bylose kaltinamasis iki įrodymų tyrimo teisme pradžios turi teisę paduoti skundą prieš nukentėjusįjį, kaltindamas jį nusikalstamos veikos, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, padarymu, jei ši veika susijusi su jam pareikštu kaltinimu (BPK 410 str. 1 d.). Apeliantė šia teise nepasinaudojo, jos skunde nurodomi P.ų veiksmai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šių argumentų nenagrinėja.
Keisti skundžiamą nuosprendį apeliantės skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistosios V. K. apeliacinį skundą atmesti.