- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 2-33-592/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37071-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- H. D., J. V., Z. G.
- Atsakovas
- L. J., Z. K., J. K., I. Š.
- Advokatai
- Gžegožas Saksonas, Juozas Čivilis
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų H. D., J. V., Z. G. ieškinį atsakovams L. J., Z. K., J. K., I. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašo:
1. nustatyti, kad pagal matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengtą ieškovų H. D., J. V. ir Z. G. inicijuotą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto variantą turi būti parengtas ir vykdomas 0,5826 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:1000, pagal kurį atsidalinus natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis valdomo 0,5826 ha žemės sklypo būtų suformuoti nauji žemės sklypai ir:
1.1. H. D. asmeninės nuosavybės teisėmis atitektų 0,0561 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P1; 0,0444 ha žemės sklypo dalis pažymėta P2 ir 0,0866 ha žemės sklypo dalis pažymėta P5;
1.2. Z. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitektų 0,0534 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P4;
1.3. J. V. asmeninės nuosavybės teisėmis atitektų 0,0490 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P7 ir 0,0490 ha žemės sklypo dalis pažymėta P8;
1.4. J. K., I. Š. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atitektų 0,0580 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P3;
1.5. H. D. ir Z. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis atitektų 0,0810 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P6;
1.6. H. D., Z. G., J. V. bei L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise atitektų 0,1051 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis matininkės Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengto projekto sprendinių brėžinyje pažymėta P9. Suformuotame sklype būtų nustatytas servitutas važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas.
Nurodė, kad ieškovams H. D., J. V. ir Z. G. kartu su atsakovais L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,5826 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). H. D. priklauso 3179/5826 dalys, J. V. – 1196/5826 dalys, Z. G. – 31/1942 dalys, I. Š. – 17/5826 dalys; L. J. – 13/1942 dalys; Z. K. – 217/1942 dalys, J. K. – 217/1942 dalys. Pagal ieškovų pasiūlymą UAB „Arlitanus“ matininkė Z. G. 2019 m. liepos 9 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą (sprendinių brėžinį), kuris Savivaldybės suderintas, bet neperduotas tikrinti ir nepatikrintas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriaus.
Pagal siūlomą ieškovų 2019 m. liepos 9 d. projektą žemės sklype proporcingai turimai nuosavybės daliai būtų suformuoti ir atidalinti devyni žemės sklypai: P1 – 0,0561 ha; P2 – 0,0444 ha; P3 – 0,0580 ha; P4 – 0,0534 ha; P5 – 0,0866 ha; P6 – 0,0810 ha; P7 – 0,0490 ha; P8 – 0,0490 ha ir P9 – 0,1051 ha.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, kuriame prašė patikslintą ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovų teikiamas projektas nėra tinkamai parengtas, nėra suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir nepatikrintas Nacionalinės žemės tarnybos ir neturi jos pritarimo.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsisako perduoti projekto tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui be kitų bendraturčių sutikimo, tačiau pažymi, jog administracija neturi objektyvios galimybės teikti tikrinti projekto Nacionalinei žemės tarnybai, kol pastarasis nėra suderintas su organizatoriumi.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Nacionalinei žemės tarnybai Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra pateiktas.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriame prašo:
1. Nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 5826 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
2. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad Z. K. asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 5826 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 651 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taškais 13, 14, 15, 16, 32, 33, 13.
3. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad J. K., I. Š. ir L. J. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis proporcingai pagal turimą plotą atitenka 5826 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 707 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taškais 11, 12, 13, 32, 34, 35, 11.
4. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad matininkas S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengė žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto M 1:1000 sprendinių brėžinį. Matininko S. Z. parengtas ir suderintas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas M 1:1000 numato 5826 kv. m žemės sklypo padalinimą į trys dalis: atidalinimą atsakovei Z. K. jos turimą dalį – 651 kv. m, plane pažymėta Nr. l; atidalinimą atsakovams J. K., I. Š. ir L. J. jų bendrai turimą dalį – 707 kv. m, plane pažymėta Nr. 2; atidalinimą ieškovams H. D., J. V. ir Z. G. jų bendrai turimą žemės plotą – 4468 kv. m, plane pažymėta Nr. 3. Atsakovų turimos dalys leidžia suformuoti atskirus turtinius vienetus, kurie yra teisingų konfigūracijų bei gali egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai. Sklypas dalinamas į trys dalis, nekeičiant žemės sklypo paskirties. Į atidalinamą sklypą Nr. 1 patenkama 4 metrų pločio servitutiniu keliu, kuris yra nustatomas dalinamiems sklypams Nr. 2 ir Nr. 3. Į atidalinamą sklypą Nr. 2 patenkama 4 metrų pločio servitutiniu keliu, kuris yra nustatomas dalinamam sklypui Nr. 3.
Ieškovai pateikė 2021 m. vasario 8 d. pareiškimą, kuriame su priešieškiniu sutiko, prašo teismo ex officio išspręsti klausimą dėl vienkartinės kompensacijos ieškovams H. D., J. V. ir Z. G. už tarnaujančio daikto savininkų nuosavybės teisių suvaržymus.
Pažymėjo, kad, patenkinus atsakovų priešieškinį, ieškovams H. D., J. V. ir Z. G. suformuojamame žemės sklype Nr.3 (tarnaujantis daiktas) teismo sprendimu faktiškai nustatomas servitutas. Priimant sprendimą ex officio spręstinas servituto atlygintinumo klausimas. Pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovai kaip viešpataujančio daikto savininkai per svetimą sklypą ties kelią ir visas komunikacijas. Tai leidžia teikti, kad niekada servituto nebus atsisakyta ir neišnyks jo būtinumas. Naudojant kelio servitutą padidės triukšmingumas ir oro tarša. Neatmestina galimybė, kad ateityje teks remontuoti komunikacinius tinklus, paklotus ieškovų žemės sklype. Taip pat ieškovams kaip žemės sklypo Nr. 3 savininkams yra ir išliks pareiga mokėti žemės mokestį ir už servituto užimamą žemės sklypo dalį. Be to, servitutinis kelias reikalingas tik atsakovams. Atsakovų kaip viešpataujančio daikto savininkų nauda akivaizdi.
Ieškovų teigimu, kompensacijos už servitutą dydžiui apskaičiuoti kaip pagrindas galėtų būti Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtinta „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“. Vienkartinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 9 punkte esančia formule Nk = Sp x Vk x Kn. Taikant aukščiau nurodytą metodikos 9 punkte esančią formulę vienkartinės kompensacijos dydis už servitutą turėtų būti nustatytas taip: Nk = 316 kv.m x 38.96 x 0.5 = 6155,68 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškovų 2021 m. vasario 8 d. pareiškimą. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl servituto atlygintinumo yra atmestinas. Atsakovų teigimu, teisės aktai nenumato teismui ex officio spręsti klausimą dėl servituto atlygintinumo. Klausimas dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo ir jo dydžio nustatymo gali būti reiškiamas tik atitinkamu šalies procesiniu dokumentu. Ieškovų teiginys, jog servitutinis kelias yra reikalingas tik atsakovams, atmestinas. Atsakovai suprojektavo kelio servituto, kurio plotis yra tik 4 metrai. Kelio servitutas yra 427 kv. m, ieškovams atitenkančiame žemės sklype yra nustatomas 316 kv. m kelio servitutas, o atsakovams tenkančiame žemės sklype yra nustatomas III kv. m kelio servitutas. Tokiu būdu yra išlaikomas sklypų suvaržymo proporcingumas. Projekte nustatomas kelio servitutas yra būtinas patekti į gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį servitutą reikalauja nustatyti Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Atsakovų teigimu, ieškovų pateikta kompensacijos apskaičiavimo metodika neatitinka realios šio sklypo vidutinės rinkos vertės. Ieškovai nurodė, jog sklypo vertė yra 227 000 Eur, t. y. 3 896 Eur už vieną arą. Tai yra neadekvati sklypo kaina. Pažymėjo, kad ieškovas Z. G. 2017 m. gegužės 12 d. pardavė savo turimą 155 kv. m dalį žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, už 350 Eur, t. y. pats ieškovas nustatė, kad jo žemės sklypo vieno aro vertė tesiekia 225 Eur.
Teismo posėdyje ieškovų atstovas patikslino, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nespręstinas klausimas dėl servituto nustatymo, ieškovai pripažįsta priešieškinį. Taikiai ginčo nepavyko išspręsti, nes šalys nesutaria dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Atsakovų atstovas prašė patenkinus priešieškinį priteisti iš ieškovų visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiojo asmens atstovė prašė spręsti ginčą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas visiškai.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Nagrinėjamoje byloje aktualios CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad kai atsakovas ieškinį (arba ieškovas priešieškinį) pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Teisinis reglamentavimas ir teismų formuojama praktika nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). CK yra išskirtos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys – bendrosios dalinės nuosavybės teisė ir bendroji jungtinė nuosavybės teisė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisei būdingas tas ypatumas, kad yra nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pamatinė nuostata, kuria grindžiami bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, yra ta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Valstybės (per teisminę valdžią) įsikišimas į bendraturčių teisinius santykius yra galimas tik tais atvejais, jeigu bendraturčiai nesutaria, t. y. kyla jų ginčas, dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, be kitų specifinių teisių, būdingų bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ši bendraturčio subjektinė teisė yra apibrėžta CK 4.80 straipsnyje.
CK 4.80 straipsnis expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų: šio straipsnio pirmoji dalis bendriausia prasme reglamentuoja pačią subjektinę teisę, antroji dalis – atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus, likusios dvi straipsnio dalys skirtos kitiems klausimams reguliuoti. Nuostatų, kurios apibrėžtų atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygas, minėtame straipsnyje nebuvimas, viena vertus, patvirtina, kad bendraturtis naudojasi plačia nuožiūra, įgyvendindamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę (pačiai atidalijimo teisei įgyvendinti bendraturtis neprivalo gauti kitų bendraturčių sutikimo (bendraturčiai turi susitarti tik dėl atidalijimo būdo), bendraturtis, siekiantis atidalijimo, neprivalo įrodinėti atidalijimo motyvų ir pan.). Kita vertus, tai nereiškia, kad atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra absoliuti ir gali būti įgyvendinta vien tik bendraturčio nuožiūra.
Atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sąlygiškumas (atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos) pirmiausia išplaukia iš CK 1.137 straipsnio, apibrėžiančio visų civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo pamatines sąlygas, nuostatų. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, kita vertus, pagal to paties straipsnio antrąją dalį asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Be to, atidalijimo teisės, kaip nuosavybės teisės sudėtinės dalies, sąlygiškumas išplaukia ir iš pačios nuosavybės teisės turinio, apibrėžto CK 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje bendriausia prasme nurodyta, jog nuosavybės teisė įgyvendinama savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti – šios teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai, tačiau ši teisė bet kuriuo atveju, be paties bendraturčio valios, gali būti apribota tik įstatymu arba teismo sprendimu pagal įstatymą (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).
Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo aspektu (atitikties įstatymų reikalavimams) turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
CK 4.80 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima iš jos išieškoti.
Nagrinėjamoje byloje iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad ieškovams H. D., J. V. ir Z. G. kartu su atsakovais L. J., Z. K., J. K. ir I. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,5826 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). H. D. priklauso 3179/5826 dalys, J. V. – 1196/5826 dalys, Z. G. – 31/1942 dalys, I. Š. – 17/5826 dalys; L. J. – 13/1942 dalys; Z. K. – 217/1942 dalys, J. K. – 217/1942 dalys.
Atsakovai savo savarankiškus reikalavimus grindžia pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 5826 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, kuriam neprieštaravo Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Kaip minėta, ieškovai pripažino priešieškinį, tuo pačiu jame nurodytus reikalavimus. Ieškovų atstovas nurodė, kad jam žinomos priešieškinio pripažinimo teisinės pasekmės.
Teismas nenustatė, kad minėtas projektas ir ieškovų pripažinimas priešieškinio prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar pažeidžia šalių teises ir pareigas.
Tokiu atveju, remdamasis minėtu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika teismas konstatuoja, kad priešieškinis yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl atitinkamai ieškinys atmestinas (CPK 178, 179, 185 straipsniai).
Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas servituto atlygintinumo klausimas, nes teismo posėdyje šalys iš esmės sutiko, kad šis klausimas nespręstinas šioje byloje (gali būti sprendžiamas ateityje).
Ieškinį atmetus ir priešieškinį patenkinus, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovų priteistina lygiomis dalimis 3071,36 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1880 Eur už teisines paslaugas, 41 Eur žyminio mokesčio, 1150,36 Eur už sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą; ieškovams nepriteistina jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 98 straipsniai).
Dėl karantino paskelbimo Lietuvos teritorijoje ir teismo posėdyje byloje dalyvaujantiems asmenims sutinkant šis sprendimas skelbiamas rašytinio proceso tvarka – tai atitinka CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo kopijos įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Atmesti ieškinį, patenkinti priešieškinį visiškai.
Nustatyti, kad pagal matininko S. Z. 2017 m. vasario 14 d. parengtą 5826 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą M 1:1000, gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisėmis atitenka 5826 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 651 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 1 ir taškais 13, 14, 15, 16, 32, 33, 13.
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalinant žemės sklypą natūra bei nustatant, kad J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis proporcingai pagal turimą plotą atitenka 5826 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 707 kv. m ploto žemės sklypo dalis, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta Nr. 2 ir taškais 11, 12, 13, 32, 34, 35, 11.
Priteisti atsakovams Z. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis iš ieškovų H. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 3071,36 Eur (tris tūkstančius septyniasdešimt vieną eurą 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.