Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-890-485/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-09
Bylos Nr.
2A-890-485/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
Atsakovas
V. K., V.
Ieškovas
I. R.
Civilinė byla Nr. 2A-890-485/2009;
Pirmos instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė;
procesinio sprendimo kategorijos: 76.3; 78.2.1.; 121.15.; 121.21.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Birutės Bobrel,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-156-90/2009 pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b. l. 2-5) prašė nustatyti, kad atsakovas yra šalių sūnaus A. R. (gim. 2002-06-27) biologinis tėvas, palikti šalių sūnui R. pavardę, ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-09-12 iki sūnaus pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra šalių sūnaus A. R. tėvas, tačiau savo tėvystę neigia. Ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia 1 230 Lt, tačiau atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisideda.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 25 d. sprendimu (b. l. 80-81) ieškinį tenkino: nustatė, kad atsakovas yra A. R. (gim. 2002-06-07) tėvas, šalių sūnui paliko R. pavardę, priteisė iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-09-15 iki sūnaus pilnametystės, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, priteisė ieškovei iš atsakovo 127 Lt žyminį mokestį, 900 Lt už ekspertizę, 1 027 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat iš atsakovo valstybei priteisė 144 Lt žyminį mokestį ir 21,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi paskyrė teismo genominę ekspertizę, kuri patvirtino, kad atsakovas yra A. R. (gim. 2002-06-27) tėvas. Teismas nustatė, kad ieškovė viena išlaikė sūnų, nors atsakovo turtinė padėtis nėra bloga. Atsakovas 2004-12-10 yra sudaręs santuoką, atsakovo šeimoje auga du vaikai. Teismas konstatavo, kad atsakovui geranoriškai neprisidedant prie ieškovės sūnaus išlaikymo, iš jo vaiko išlaikymui priteistina po 400 Lt nuo 2008-09-15 iki sūnaus pilnametystės.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 84-88) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio priteisimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo šalių sūnaus A. R. išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, mokant nuo ieškinio padavimo dienos (2008-09-15) iki šalių sūnaus A. R. pilnametystės, paskiriant ieškovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dėl šių motyvų:

1. teismas nepasisakė dėl ieškovės ir atsakovo turtinės padėties santykio, siekiant proporcingai paskirstyti vaiko išlaikymo naštą abiems tėvams. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į atsakovo turtinę padėtį, jo kitų nepilnamečių vaikų interesus, o įvertino tik atsakovo šeimos turtinę padėtį,

2. teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens įrodymų rinkime ir vertinime, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atsakovo pateikti įrodymai apie jo pajamas bei šeimos poreikių tenkinimą byloje buvo įvertinti vienpusiškai, vertinant, kad pateikti įrodymai patvirtina, atsakovo finansinę padėtį esant gerą,

3. teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo išlaikymą priteisti ne nuo 2005-09-15, o nuo ieškinio padavimo dienos. Atsakovo teigimu, vaiko išlaikymo priteisimas nuo 2005-09-15 labai pablogins jo materialinę padėtį bei apribos kitų atsakovo vaikų poreikių tenkinimą.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-104) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su apeliaciniu skundu dėl šių motyvų:

1. priimdamas sprendimą, teismas atsižvelgė į faktą, kad atsakovas ne tik vengė išlaikyti savo nepilnametį vaiką, bet taip pat į tai, kad iš viso neigė tėvystę. Priešingai nei teigia atsakovas, tesimas atsižvelgė į abiejų nepilnamečio A. R. tėvų turtinę padėtį bei vaiko poreikius,

2. ieškovė teismui nurodė išlaidas, būtinas A. R. poreikiams užtikrinti, kurios per mėnesį sudaro 1 230 Lt,

3. atsakovo argumentas, kad jo sunkią turtinę padėtį pagrindžia faktas, kad turi trumpalaikių finansinių įsipareigojimų, vertintinas kritiškai, nes finansiniai įsipareigojimai yra kilę dėl to, kad atsakovas siekia gerinti savo buitį. Atsakovo finansiniai įsipareigojimai yra susiję su prabangos prekių įsigijimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas yra pajėgus skirti savo sūnaus išlaikymui 400 Lt per mėnesį,

Motyvuojamoji dalis

4. kadangi išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), todėl teismas pagrįstai išlaikymą priteisė ne nuo A. R. gimimo, o nuo 2005 m. rugsėjo 15 d.,

5. teismo nustatytas A. R. išlaikymo dydis yra minimalus dydis, kurį teismai priteisia šios kategorijos bylose, kadangi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad 2009-02-25 Alytaus rajono apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės I. R. ieškinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Minėtos dienos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas pilnai. Nustatyta, kad A. R. tėvas yra V. K.. A. R. palikta R. pavardė. Iš atsakovo V. K. priteista sūnaus A. R. išlaikymui po 400 Lt. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-09-15 iki sūnaus Aurimo pilnametystės, I. R. paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Iš atsakovo V. K. priteista 127 Lt. žyminio mokesčio, 900 Lt. už ekspertizę, 1027 Lt. Bylinėjimosi išlaidų I. R. ir 144 Lt. žyminio mokesčio bei21,60 Lt. įteikimo išlaidų , t. y. viso 165,60 Lt. bylinėjimosi išlaidų valstybei ( b. l. 80-81).

LR CK 3.192 str. numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties. Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į LR CK 3.156 str. 1 d., įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. ( LAT 2004-04-19 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-506/2008). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas ( nagrinėjamu atveju , jis gyvena su savo motina – ieškove), tad jai tenka kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 str. 1 dalyje – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turėtas išlaidas vaikui išlaikyti, byloje vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojamu orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį, t. y. LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA) – 800 Lt. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo po 400 Lt. Išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir nurodė, kad jam per mėnesį reikalinga skirti 1230 Lt. ( b. l. 16-17). Kaip nustatyta, apeliantas išlaikymo vaikui neteikė nuo pat jo gimimo, vaiku rūpinosi viena motina ( nes apeliantas iki ekspertizės atlikimo neigė savo tėvystę). Tik atlikus teismo paskirtą ekspertizę ( kurios ir prašė pats atsakovas – apeliantas) ir patvirtinus jo tėvystę, apeliantas ėmė ginčyti prašomo priteisti išlaikymo dydį jo nepilnamečiui vaikui. Pažymėtina, kad išlaikymas skiriamas nepilnamečio vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylą, neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, apelianto vidutinis mėnesinis atlyginimas yra apie 1489,93 Lt. ( b. l. 53). Šiuo metu jis yra sukūręs kitą šeimą , t. y. susituokęs su I.( B.) K. ( b. l. 54), su ja susilaukė sūnaus Karolio, gim. 2004-12-06 ( b. l. 55), taip pat prižiūri ir išlaiko jos sūnų iš ankstesnės santuokos, t. y. E. B., gim. 1996-07-08. Be to, nurodo, kad dar turi sūnų J. K., gim. 1994-05-04 , kurio atžvilgiu 1998-06-08 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu iš jo priteistas išlaikymas kas mėnesį , t. y. po 450 Lt. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą įvertino, nurodė, kad tiek atsakovas, tiek ir jo dabartinė sutuoktinė dirba. Abu yra apsidraudę, apdraudę vaikus, perka brangius daiktus : 2008-11-16 pirkta skaitmeninė video kamera už 1600 Lt., 2009-02-07 pirkta delninė navigacinė sistema už 1300 Lt. Apeliantas nurodo, kad šie daiktai yra pirkti lizingo būdu, tačiau kolegijos nuomone , tai esminės reikšmės neturi, nes atsakovas žino apie savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o šie daiktai nėra pirmos būtinybės. Dabartinėje santuokoje gimusį sūnų Karolį privalo išlaikyti abu tėvai, jo dabartinė sutuoktinė dirba. Taip pat nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad jis išlaiko ir dabartinės sutuoktinės sūnų iš pirmosios santuokos E. B., nes šiam išlaikymą privalo teikti jo tėvas.

Todėl teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus, duomenis apie atsakovo turtinę padėtį konstatuodamas, jog jo šeimos turtinė padėtis nėra bloga ir jis išsigali teikti savo nepilnamečiui vaikui ieškovės prašomą priteisti išlaikymo dydį, t. y. po 400 Lt. kas mėnesį.

Tuo pačiu, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė aktyvaus vaidmens įrodymų rinkime ir vertinime, taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi atsakovo pateikti įrodymai apie jo pajamas buvo įvertinti vienpusiškai.

Be to, apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jo reikalavimo išlaikymą priteisti ne nuo 2005-09-15 d., o nuo ieškinio padavimo dienos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui Aurimui nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo 2005-09-12 d.. iki jo pilnametystės , t.y ne daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos. Kaip matyti, ieškinys teismui buvo paduotas 2008-09-15 ( b. l. 2-5). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį savo sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkinant iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui Aurimui nuo 2008-09-15 ( t. y. nuo ieškinio padavimo dienos). Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad išlaikymas sūnui priteistinas nuo2005-09-15. Kartu teismo sprendime nurodyta, kad teismas, priimdamas šį sprendimą vadovaujasi LR CK 3.200 str. Iš viso to teisėjų kolegija daro išvadą, kad sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodant priteisto išlaikymo dydžio pradžią yra padaryta apsirašymo klaida.

Kaip matyti, ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo 400 Lt. išlaikymą , mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ujo pilnametystės, pradenant jį mokėti nuo už tris metrus nuo ieškinio padavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą patenkino.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas savo tėvystės nepripažino iki nebuvo atlikta jo prašymu ekspertizė dėl tėvystės nustatymo . Tik ją atlikus , pagal jos išvadą jis pripažino tėvystę. Iki tol jis jokio išlaikymo vaikui neteikė.

Kolegijos nuomone , pirmosios instancijos instancijos teismas teisingai vadovavosi LR CK 3.200 str. nuostatomis, kurios numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos , tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos.

Pirmosios instancijos teismas tuo vadovaudamasis ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui nuo 2005-09-15, nes ieškovė į teismą kreipėsi ir jos pareiškimas buvo priimtas 2008-09-15d. ( t. y. teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui jo vaikui už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos).

Tokiu būdu , ir šis apelianto nurodytas jo apeliaciniame skunde argumentas pripažintinas nepagrįstu..

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas šią civilinę byla, procesinių ir materialinių teisės normų nepažeidė, surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas ( LR CPK 326 str. 1 d., 1 p.). . .

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 1 punktu,

nutari a:

apeliacinį skundą. atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Evaldas BurzdikasBirutė Bobrel