Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Laurai Škielaitei-Tiškevičienei, atsakovei S. G., trečiajam asmeniui N. G., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. G. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, N. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribojo motinos valdžia motinai S. G. jos nepilnamečio vaiko N. G. atžvilgiu. Nepilnamečio vaiko tėvui J. P. tuo pačiu teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko N. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo 2021-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. G. nustatyta nuolatinė globa N. G. šeimoje. Laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą užmegzti ryšį su vaikais, tinkamai pasirengti juos savarankiškai auklėti ir prižiūrėti. Situacija atsakovės S. G. šeimoje nėra pasikeitusi, ir net pablogėjusi, kadangi atsakovė visiškai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais. Tarp motinos ir vaiko nėra nutrūkęs ryšys, tiek N. G., tiek globėja N. G. nurodo, kad vaikas savaitgaliais svečiuojasi pas motiną, tačiau atsakovė nededa jokių pastangų, jog vaiką susigrąžintų į šeimą ir augintų pati. Sodros duomenimis S. G. dirba, gauna pastovias pajamas. Pažymėtina, kad nors S. G. laikinai apribota tėvų valdžia, tačiau ji turi teisę ir pareigą matytis su vaiku, bendrauti, domėtis vaiko ugdymu, kartu su vaiku leisti laiką ir kt., tačiau atsakovė dėl nežinomų priežasčių vengia bendrauti su institucijomis, iš ko daroma prielaida, kad atsakovė nededa pastangų, jog pakeistų savo gyvenimo būdą. Per laikino ribojimo laikotarpį situacija liko nepasikeitusi, nors būtent laikinas tėvų valdžios apribojimas tėvams yra skiriamas tuo tikslu, kad tėvai per skirtą terminą pakeistų gyvenimo būdą, dėtų visas įmanomas pastangas ir iniciatyvą pakeisti savo elgesį, gyvenimo būdą. Šiai dienai išliko CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, todėl nėra pagrindo tęsti atsakovei laikiną valdžios ribojimą, nes nėra duomenų, jog padėtis ateityje pasikeis, todėl S. G. tėvų valdžia turėtų būti apribota neterminuotai jos nepilnamečio vaiko N. G. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią nepilnamečio vaiko N. G. atžvilgiu.

7.1. ieškovas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribota motinos valdžia atsakovei S. G. jos nepilnamečio vaiko N. G. atžvilgiu, tuo pačiu sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia J. P. jo nepilnamečio vaiko N. G. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui N. G. nustatyta nuolatinė globa N. G. šeimoje;

7.2. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2022-03-15 rašte Nr. S-515 nurodė, kad socialiniai darbuotojai S. G. šeimai socialinių paslaugų teikti neturi galimybės. S. G. visiškai nebendrauja, nebendradarbiauja, ignoruoja socialinių darbuotojų norą padėti šeimai. S. G. į savo nuomojamą būstą, kuriame šiuo metu gyvena, socialinių darbuotojų neįsileidžia, telefonu neatsiliepia ir neperskambina. Siekdama išvengti pokalbių, pastaruoju metu S. G. užblokavo socialinių darbuotojų telefoninius skambučius ir/ ar pasikeitė savo telefono numerį. Ji nereaguoja į paliktus kvietimus atvykti į Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybą, nei siunčiant elektroniniu paštu, nei registruotu laišku. Socialiniai darbuotojai bandė su S. G. susisiekti per jos motiną N. G., tačiau ji tikino, jog nežino, kaip S. G. gyvena, su kuo gyvena, ir ką dukra veikia (b. l. 8-9);

7.3. Šiaulių (duomenys neskelbtini) progimnazija 2022-03-09 raštu Nr. S-147-(1.14) informavo, kad nepilnamečio N. G. motina S. G. sūnaus auklėjimu ir ugdymu nesidomi, su mokyklos pedagogais, administracija nebendradarbiauja, klasės tėvų susirinkimuose nedalyvauja. N. G. prižiūri močiutė N. G., kuri anūku rūpinasi, mokinys nepraleidinėja pamokų, vaikas turi elgesio problemų (b. l. 13);

7.4. UAB „Senojo bokšto klinika“ 2022-03-10 raštu Nr. S-134, informavo, kad N. G. sveikata rūpinasi ir į gydymo įstaigą atlydi N. G. (b. l. 15);

7.5. UAB Šiaulių psichikos sveikatos centras 2022-03-22 raštu Nr. 60, informavo, kad S. G. nuo 2019-11-01 psichikos sveikatos paslaugos nebuvo teiktos (b. l. 21);

7.6. 2022-03-30 pagalbos plane nurodyta, kad 2022-03-30 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centre vyko atvejo vadybos posėdis. Apie atvejo vadybos posėdžio datą S. G. buvo informuota registruotu laišku bei jos elektroniniu paštu, tačiau į atvejo vadybos posėdį neatvyko. Konstatuota, kad ji neįvykdė kai kurių pagalbos priemonių (b. l. 23-29);

7.7. 2022-01-05 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 6GPA-3 S. G. sūnus N. G. pateikė savo nuomonę. Nepilnametis nurodė, kad gyvendamas pas senelę N. G. jaučiasi gerai, kartu su juo gyvena brolis A., bei palaiko ryšį su pusbroliu, kuris gyvena tame pačiame name, kitame aukšte. Su motina bendrauja reguliariai, savaitgaliais nuvyksta pas mamą pasisvečiuoti, bendrauja internetu. Pasak globėjos N. G., vaikas dažnai nuvyksta pasisvečiuoti pas motiną (b. l. 32-35);

7.8. Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras 2022-09-05 rašte Nr. S-1826 nurodė, kad S. G. šeima Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-1498 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą iki 2018 m. birželio 30 d. Iki šiol įrašymo priežastys neišnykusios, todėl šeimai toliau teikiamos socialinės paslaugos ir taikoma atvejo vadyba. S. G. sūnui N. G. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo 2020 m. kovo 27 d. buvo nustatyta laikinoji globa N. G. šeimoje. 2021 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu S. G. laikinai apribota motinos valdžia jos sūnaus N. G. atžvilgiu. Socialinio darbo metu S. G. su socialiniais darbuotojais nebendrauja, nebendradarbiauja ir visiškai neturi motyvacijos priimti socialinę pagalbą. Nuo 2021 m. spalio 25 d. iki šios dienos socialiniai darbuotojai aplankyti šeimą vyko 19 kartų, vidutiniškai 1-2 kartus per mėnesį (kas antrą savaitę), tačiau nei karto per minėtą laikotarpį nepavyko klientės rasti namuose. Socialiniai darbuotojai palikdavo pranešimus, kad lankėsi moters namuose ir kviečia nurodytu laiku atvykti pasikalbėti į Pagalbos šeimai tarnybą (toliau – Tarnyba), buvo prašoma susisiekti nurodytu telefono numeriu su socialiniu darbuotoju. S. G. nei karto į pranešimus ir kvietimus nesureagavo ir į Tarnybą atvykusi nebuvo. Telefonu taip pat nepaskambino. S. G. nuolat keičia darbovietes, nepalaiko nuolatinės darbo vietos. Moteris socialinių darbuotojų neinformuoja, koks jos darbo grafikas, kokiu laiku galima būtų apsilankyti šeimos namuose, todėl patekti į nuomojamą būstą ir įvertinti sąlygas, ar nepilnamečiui vaikui N. G. saugu grįžti pas motiną gyventi, yra sudėtinga. Šalia gyvenančių kaimynų teigimu, S. G. mato labai retai, jokios kitos reikšmingos informacijos suteikti negalėjo. Nuo 2021 m. spalio 25 d. iki šios dienos socialinių paslaugų teikimo metu S. G. elektroniniu paštu buvo išsiųsta 10 kvietimų atvykti į Tarnybą, tačiau klientė į juos taip pat nereagavo. Moteris nepriima ir jai siunčiamų paštu registruotų laiškų. Nuo 2021 m. lapkričio mėnesio pradžios S. G. galimai yra pakeitusi savo asmeninį telefono numerį arba užblokavusi socialinių darbuotojų telefoninius skambučius, kadangi su kliente susisiekti telefonu visiškai nėra galimybės. Socialiniai darbuotojai ne kartą bendravo su N. G. ir prašė pateikti S. G. telefono numerį, tačiau moteris atsisakė, anot jos, nenori dėl to konfliktuoti su N. G. mama, gerbia dukros sprendimus. Pasak N. G., anūko mama daug dirba, yra užimta, o su sūnumi N. G. bendrauja telefonu, kartais atvyksta jo aplankyti. Atsižvelgiant į esamą situaciją, jog S. G. ignoruoja socialinių paslaugų teikimą ir nesiekia jokių kardinalių pokyčių savo šeimoje, socialiniai darbuotojai mano, jog Skyriui tikslinga kreiptis į teismą dėl S. G. motinos valdžios apribojimo sūnaus N. G., atžvilgiu (b. l. 58-59);

7.9. 2022-09-07 vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 6VAIK-335 užfiksuota, kad buvo išklausyta nepilnamečio N. G. nuomonė. Vaikas nurodė, kad norėtų gyventi su mama (50 proc.), jam gerai ir su senele, ir su motina (b. l. 60-61);

7.10. Teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas duomenimis, atsakovė S. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-08-25.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

9. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo.

10. Kaip minėta, tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Pažymėtina, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei.

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį dėl motinos valdžios neterminuoto apribojimo atsakovei jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad atsakovei laikinai apribota motinos valdžia vaiko N. G. atžvilgiu, kad atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis vaiku ir kad šiuo metu nėra duomenų, jog padėtis galėtų pasikeisti.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų darytina išvada, kad atsakovė nesidomi vaiko ugdymu, sveikata, negali užtikrinti stabilių ir pastovių gyvenimo sąlygų savo vaikui, nededa pakankamai pastangų reguliariai materialiai remti savo vaiką pagal jo poreikius, nesiekia susigrąžinti jo į šeimą. Pažymėtina, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Teismas neturi jokių duomenų, kad atsakovės elgesys būtų pasikeitęs į gerąją pusę, kad ji nori auginti vaiką pati ir kad gali užtikrinti vaikui saugias gyvenimo sąlygas, t. y. situacija atsakovės šeimoje nėra pasikeitusi. Nepaisant to, kad ryšys su vaiku yra išlikęs, vaikas nori gyventi su atsakove, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė nebendradarbiaudama su socialiniais darbuotojais užkerta kelią jiems įvertinti jos gyvenamosios vietos sąlygas ir jos galimybes užtikrinti saugias ir stabilias vaiko gyvenimo sąlygas. Taigi, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė galėtų suteikti vaikui saugią, stabilią, vaikų interesus atitinkančią ir užtikrinančią aplinką, išlieka rizika, kad grąžinus vaiką į atsakovės aplinką vaiko interesai nebus tinkamai užtikrinti. Atsakovė iš esmės nemotyvuota keistis, situacija nepasikeitė paėmus vaiką ir nėra požymių, kad situacija pasikeistų į gera. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės elgesys atitinka vieną tėvų valdžiai apriboti būtiną sąlygą, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 str. 1 d. 1 p.), nors atsakovė bendrauja su vaiku ir teikia išlaikymą savo nuožiūra, tačiau to neužtenka, nes tėvai vaikus turi auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius nuolat. Atsakovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kad ji gali pakeisti savo gyvenimo būdą bei sąlygas, tačiau šia galimybe ji nepasinaudojo, nėra pakankamai motyvuota keisti savo elgesį, kas rodo, jog atsakovė nesiekia rūpintis vaiku tiek, kad jį susigrąžintų. Teisme atsakovė nurodė, kad jai nusibodo socialinių darbuotojų priežiūra, mano, kad jie ją persekioja, nors bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė su socialiniais darbuotojais jau nebendrauja ilgą laiką, juos ignoruoja ir į namus neįsileidžia, kas, teismo vertinimu, laikytina vengimu dėti maksimalias pastangas siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Konstatuotina, kad yra pagrindas motinos valdžios apribojimui, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog ateityje padėtis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, S. G. jos motinos valdžia vaiko N. G. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Apribojus atsakovei motinos valdžią vaiko atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku išskyrus tai, kas prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad šis sprendimas yra priimtas ieškovo naudai.

16. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Todėl šioje byloje mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės į valstybės biudžetą.

17. Iš atsakovės valstybei taip pat priteistinos 35 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už Teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1,6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais)..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko N. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti valstybei iš S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 129 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.