Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2014-10-01 · Administracinė byla Nr. AS-602-723-14

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-10-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-01
Bylos Nr.
AS-602-723-14
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02138-2012-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
N. Z.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Administracinė byla Nr. AS602-723/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02138-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos 59 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2014 m. spalio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) dalį dėl dujinio šildymo ir įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjos prašymą su pridedamu paprastojo remonto aprašu, tinkamai išnagrinėti prašymo su pridedamu paprastojo remonto aprašu dalį dėl dujinio šildymo ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašo daliai dėl dujinio šildymo išdavimo, remiantis tik galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), kuriuo atsisakyta raštu pritarti pareiškėjos pateiktam paprastojo remonto projektui, ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (II t., b. l. 14–20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 46–56).

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt ir sumokėtą žyminį mokestį (II t., b. l. 33).

Paaiškino, kad kreipėsi į B. M. firmą, prašydama parengti skundą teismui dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl dujinio šildymo įvedimo jos bute. Ji savo nuožiūra pasirinko paslaugos teikėją, susitarė dėl kainos ir gavo paslaugą – buvo parengtas ir atspausdintas skundas teismui, už kurio parengimą pareiškėja atsiskaitė pagal pateiktą sąskaitą ir teisinių paslaugų sutartį. B. M. firmos oficialiai įregistruoti nuostatai nustato teisinių paslaugų teikimą. Įmonė iki 2013 m. balandžio mėnesio neturėjo nuostatų. Pažymėjo, kad Ekonominių veiklų klasifikatorius jai nėra taikomas, nes įmonių veikla yra nurodoma įstatuose, o jei jų nėra, įmonė užsiima bet kokia veikla, kuri nėra draudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų. Prievolė individualioms įmonėms turėti nuostatus, kuriuose būtų apibrėžtas veiklos pobūdis, atsirado tik nuo 2004 m. ir taikoma įmonėms, kurios iš naujo registruojasi arba keičia savo įstatus.

Pabrėžė, kad teisines paslaugas realiai gavo ir už jas sumokėjo. Skundas buvo didelės apimties, parengtas atlikus išsamią teisinių duomenų bazių analizę, jos sumokėta suma už skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro rekomenduojamo dydžio, nes maksimalus dydis yra 3 000 Lt. Manė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintos rekomendacijos taikomos tik advokatų ir jų padėjėjų atlyginimams, o kitų juridinių asmenų teikiamų teisinių paslaugų kainai netaikoma.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjos prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesutiko.

Paaiškinime (II t., b. l. 37–40) nurodė, kad pareiškėja praleido keturiolikos dienų terminą prašymui paduoti, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas 2013 m. balandžio 29 d.

Teigė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankamas įrodymas, kad ji patyrė būtent tokio dydžio bylinėjimosi išlaidas, t. y. neaišku, kas surašė skundą – advokatas ar advokato padėjėjas, ar į 1 500 Lt sumą nėra įtrauktos ir išlaidos, kurios patirtos nepagrįstai (pvz., už patikslintą skundą ar pan.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti atlygintos tik pagrįstos išlaidos.

Pažymėjo, kad teismui padarius išvadą, jog pareiškėjos pateikti įrodymai pakankami, prašoma priteisti išlaidų suma turi būti mažinama. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis, turi būti atsižvelgta į teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kt. Šiuo atveju pareiškėja nepagrindė procesinių veiksmų sudėtingumo, t. y. kad skundo surašymas pareikalavo daug laiko ir darbo sąnaudų. Be to, B. M. firmai nereikėjo daug laiko skundui surašyti, kadangi analogišką skundą ji buvo surašiusi kitoje administracinėje byloje (Nr. I-1485-624/2012).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teismas nurodė, kad sprendimas, kuris įsiteisėjo 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, buvo priimtas pareiškėjos naudai.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas buvo išdėsčiusi skunde teismui (I t., b. l. 34–38), tačiau teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendime prašymą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėja nepridėjo išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Naginėjant bylą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, pareiškėja pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė atsakovo argumentą, kad pareiškėja praleido ABTĮ nustatytą 14 dienų prašymo pateikimo terminą.

Pareiškėja pateikė 2012 m. rugpjūčio 9 d. paslaugų sutartį Nr. PMB-12-08-09, sudarytą su B. M. firma, kuria minėta firma įsipareigojo pareiškėjai teikti ikiteisminio ir teisminio konsultavimo, atstovavimo, teismo procesinių dokumentų parengimo ir kt. paslaugas (II t., b. l. 34). Pagal sutartį taikomas 100 Lt valandinis užmokestis už sugaištą laiką, įskaitant sunaudotas medžiagas, teisės aktuose nustatytus mokesčius.

2013 m. balandžio 15 d. sąskaita apmokėti ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja B. M. firmai už skundo surašymą administracinėje byloje sumokėjo 1 500 Lt (sugaištas laikas skundui parengti – 15 val.) (II t., b. l. 35, 36), o 2012 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitas pagrindžia, kad pareiškėja už skundo teismui padavimą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (I t., b. l. 31). Teismo nuomone, pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėja prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą (1 500 Lt) sumokėjo, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėja turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad B. M. firmai teikiant pareiškėjai teisines paslaugas (surašant 2012 m. rugpjūčio 1 d. skundą, kuris teisme gautas 2012 m. rugpjūčio 16 d.), galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatyta 850 Lt MMA, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali suma už skundo surašymą galėtų būti 2 550 Lt (850 x 3 = 2 550).

Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, atsižvelgęs į skundo turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, bylos ginčo esmę, tai, kad B. M. firma iš esmės analogišką skundą buvo parengusi ir kitoje administracinėje byloje (Nr. I-1485-624/2013), remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad už skundo surašymą priteistina suma mažintina iki 900 Lt.

Kadangi byloje esantis 2012 m. rugpjūčio 22 d. įmokos mokėjimo kvitas (I t., b. l. 31) patvirtina, kad pareiškėja už skundo teismui padavimą sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, teismas sprendė, kad jai iš atsakovo priteistina 100 Lt suma.

Teismas N. Z. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisė 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

III.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 69-72), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą ir pareiškėjos prašymą dėl išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja prašymą, atitinkantį ABTĮ nustatytus reikalavimus, turėjo paduoti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Akcentuoja, kad pareiškėjos pateikti dokumentai nėra pakankamas įrodymas, kad pareiškėja patyrė būtent nurodyto dydžio išlaidas, nes nėra aišku, kas atliko procesinius veiksmus, ar į 1 500 Lt sumą nėra įtrauktos išlaidos, kurios nelaikytinos pagrįstomis. Tuo tarpu teismas suinteresuotai šaliai gali priteisti tik pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Jei teismas nuspręstų, kad pareiškėjos pateikti įrodymai yra tinkami ir pakankami, mano, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma mažintina, nes B. M. firmai nereikėjo daug laiko ir sąnaudų skundo surašymui. Be to, analogiškas skundas pateiktas kitoje administracinėje byloje (Nr. I-1485-624/2012), todėl buvo galima pasinaudoti jo šablonu.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 76), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti visiškai.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai sumažino, remdamasis vien tik tuo, kad įmonė, kuri sutarties su pareiškėja pagrindu suteikė teisines paslaugas, kitoje byloje I-1485-624/2013, kurioje pareiškėja net nedalyvauja, analogiškas paslaugas suteikė kitiems asmenims. Pareiškėja nežino ir neprivalo žinoti, ar įmonė, iš kurios ji įsigijo paslaugas, yra suteikusi analogiškas paslaugas kitiems asmenims, nes joks statymas nenumato tokio teismo išlaidų mažinimo pagrindo. Nurodo, kad pateikė tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų pagrįstumą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriame nurodo iš esmės tokius pačius argumentus, kaip ir pateiktame atskirajame skunde (II t., b. l. 69-72).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėja N. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8) dalį dėl dujinio šildymo ir įpareigoti atsakovą priimti pareiškėjos prašymą, tinkamai išnagrinėti prašymo dalį dėl dujinio šildymo ir priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą, remiantis tik galiojančių teisės aktų nuostatomis.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. A51-47805-(2.15.2.36-MP8), kuriuo atsisakyta raštu pritarti pareiškėjos pateiktam paprastojo remonto projektui, ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą (II t., b. l. 14–20).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 28 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 46–56).

Pareiškėja N. Z. (toliau – ir pareiškėja) pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt ir sumokėtą žyminį mokestį (II t., b. l. 33).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 2 punktu, atsižvelgęs į skundo turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, bylos ginčo esmę, tai, kad B. M. firma iš esmės analogišką skundą buvo parengusi ir kitoje administracinėje byloje (Nr. I-1485-624/2013), remdamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, darė išvadą, kad už skundo surašymą priteistina suma mažintina iki 900 Lt (prašyta priteisti 1 500 Lt).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis šioje byloje sutinka ir sprendžia, kad teismas pagrįstai pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies.

ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 str. 2 d.). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas, kurių atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. To paties straipsnio antroje dalyje pažymima, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog, patenkinus pareiškėjos reikalavimus, jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau prašomą sumą (1 500 Lt už skundo parengimą) sumažino, remdamasis Rekomendacijų 2 punkte nurodytais kriterijais ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Tiek atsakovas, tiek pareiškėja atskiruosiuose skunduose nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dyždiu ir mano, kad teismas neteisingai vertino bylos sudėtingumą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Taigi bylos sudėtingumo įvertinimas Rekomendacijose iš esmės yra paliktas teismo diskrecijai. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad byla nebuvo sudėtinga, atsižvelgė į skundo turinį bei apimtį, atliktą teisės normų ir teismų praktikos analizę, bylos ginčo esmę, ir sprendė, kad priteistina suma turi būti sumažinta. Teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su teismo vertinimu. Pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytas argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priteistas bylinėjimosi išlaidas nepagrįstai sumažino, remdamasis vien tik tuo, jog įmonė, kuri sutarties su pareiškėja pagrindu suteikė teisines paslaugas, kitoje byloje I-1485-624/2013 pateikė analogišką skundą, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien šiuo argumentus, o pagal Rekomendacijų 2 punkto reikalavimus įvertino visus kriterijus ir sprendė dėl bylos sudėtingumo. Pareiškėjos nurodomas argumentas dėl skundo kitoje administracinėje byloje buvo tik vienas iš daugelio kriterijų, padėjusių nuspręsti dėl nagrinėtos administracinės bylos sudėtingumo, nes tai, kad teismuose buvo nagrinėjamos kitos analogiškos administracinės bylos, parodo, kad keliamas klausimas nebuvo naujas. Teisėjų kolegija sutinka, kad pareiškėja neprivalo žinoti, ar įmonė, iš kurios ji įsigijo teisines paslaugas, yra suteikusi analogiškas paslaugas kitiems asmenims, tačiau pabrėžia, jog tai nepaneigia teismo diskrecijos teisės įvertinti kitas analogiškas teismų išnagrinėtas bylas ir remtis šiais faktais sprendžiant dėl bylos sudėtingumo.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjos prašyta priteisti suma neviršijo Remokendacijose įtvirtintos maksimalios sumos ir buvo gerokai už ją mažesnė, pirmosios instancijos teismo ji buvo dar labiau sumažinta, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, todėl atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl neįvertinto bylos sudėtingumo ir laiko sąnaudų ją analizuojant atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija atmeta ir atsakovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėja prašymo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, nepadavė per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš bylos aplinkybių matyti, kad prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas su patirtas išlaidas pagrindžiančiais įrodymais buvo pateiktas prieš išnagrinėjant bylą apeliacine tvarka (II t., b. l. 33-36) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 28 d. nutartimi šis klausimas perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (II t., b. l. 56), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prašymas paduotas praleidus ABTĮ nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė įstatymų normas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą proceso šalims, todėl atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. Z. ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasVeslava RuskanVirginija Volskienė