- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- I-1580-423/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01160-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Gintaras Čekanauskas, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Janinos Vitunskienės,
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atsakovo Alytaus pataisos namų atstovams, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą dėl sprendimų panaikinimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. T. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimą Nr. 49-2342 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-07-29 sprendimą Nr. 2S-3880; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. (b.l. 6-8, 15).
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam Alytaus pataisos namų (toliau – Pataisos namai) direktoriaus 2014-07-10 nutarimu Nr. 49-2342 paskirta nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 9 mėnesiams. Drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 9 mėnesiams paskirta už tai, kad jis 2014-07-08 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 21.10 val. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 18-o būrio 6-ame miegamajame prie 38-os miegamosios vietos, kuri priklausė pareiškėjui, buvo užkabintas raudonos spalvos užtiesalas, kuris trukdė nuolatiniam nuteistųjų stebėjimui, pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nukabinti užtiesalą. Pareiškėjas nesutinka su neteisėtu ir nepagrįstu ginčijamu nutarimu, kadangi nuobauda skirta neatlikus išsamaus tyrimo, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasiaiškinti raštu, žodžiu teikti paaiškinimai 2014-07-10 nebuvo tinkamai įvertinti, nors pareiga įrodyti režimo pažeidimą ir asmens kaltę tenka institucijai. Pareiškėjo nuomone, skiriant ir išankstinės ginčų nagrinėjimo ne per teismą institucijai paliekant galioti paskirtą nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, atsakovas nutarimą priėmė šališkai, pareiškėjas jokio pažeidimo nepadarė. Todėl pareiškėjas patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko visavertis gyvenimas ir socialiniai įgūdžiai, sumažėjo bendravimo galimybės, negali ramiai miegoti, buvo pažemintas jo orumas ir dėl to prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Alytaus pataisos namai (toliau – Pataisos namai) atsiliepime (b.l. 33-35) nurodė, kad su skundu nesutinka, kadangi drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 9 mėnesiams pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai. Drausminė nuobauda pareiškėjui 2014-07-10 skirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 143 straipsnio reikalavimų. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2014-07-08 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 21.10 val. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 18-o būrio 6-ame miegamajame prie 38-os miegamosios vietos, kuri priklausė pareiškėjui, buvo užkabintas raudonos spalvos užtiesalas, kuris trukdė nuolatiniam nuteistųjų stebėjimui, pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nukabinti užtiesalą. Minėtais veiksmais nuteistasis pažeidė BVK 110 str. 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6, 73.9 punktų reikalavimus. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamo ginčo esmė – Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimo Nr. 49-2342 ir Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-07-29 sprendimo Nr. 2S-3880 teisėtumas ir pagrįstumas (b.l. 9-11, 40, 43-44).
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu nutarimu nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 9 mėnesiams paskirta už tai, kad pareiškėjas T. T. 2014-07-08 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. apie 21.10 val. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 18-o būrio 6-ame miegamajame prie 38-os miegamosios vietos, kuri priklausė pareiškėjui, buvo užkabintas raudonos spalvos užtiesalas, kuris trukdė nuolatiniam nuteistųjų stebėjimui, pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nukabinti užtiesalą. Pareiškėjui nuobauda paskirta už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73.6, 73.9 punktų reikalavimų pažeidimą (b.l. 9, 40).
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-07-29 sprendimu Nr.2S-3880 pareiškėjo skundas atmestas ir paskirtoji nuobauda palikta galioti (b.l. 10-11, 43-44).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-10-04) 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (1 punktas) ir vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (2 punktas). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklių), patvirtintų LR teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 73.6 ir 73.9 punktuose (bylai aktuali akto redakcija, galiojusi nuo 2014-04-08) nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių – tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietas; kabinti fotonuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus tik specialiai įrengtoje vietoje. BVK 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys neginčijamai patvirtina, kad T. T. 2014-07-08 padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t.y. 21.10 val. vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 18-o būrio 6-ame miegamajame prie 38-os miegamosios vietos, kuri priklausė pareiškėjui, buvo užkabintas raudonos spalvos užtiesalas, kuris trukdė nuolatiniam nuteistųjų stebėjimui, pareiškėjas nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų nukabinti užtiesalą. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai E. K. ir V. Š. , kurie nurodė, jog 2014-07-08 vakarinio nuteistųjų patikrinimo metu 18-o būrio 6-ame miegamajame prie 38-os miegamosios vietos, kuri priklausė pareiškėjui, buvo užkabintas raudonos spalvos užtiesalas, kuris trukdė nuolatiniam nuteistųjų stebėjimui, kadangi juo buvo atitvertos dvi lovos, pareiškėjui buvo liepta jį nukabinti, tačiau jis nevykdė pareigūnų reikalavimų nukabinti užtiesalą. Šiuos liudytojų parodymus patvirtina pareigūnų 2014-07-08 protokolas Nr. 4381 (b.l. 42). Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, jie nuoseklūs, neprieštarauja faktinėms bylos bei protokole nurodytoms aplinkybėms, nėra jokių duomenų teigti, kad liudytojai turi pagrindo pareiškėją apkalbėti. Nors pareiškėjas nurodė, kad nebuvo jam suteikta teisė pasiaiškinti dėl įvykio raštu, tačiau byloje esantis protokolas „Dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu“ patvirtina, jog tai daryti pareiškėjas atsisakė (b.l. 42). Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojas E. K. .
Pareiškėjas skunde nurodė, kad, prieš skiriant nuobaudą, nebuvo atliktas išsamus tyrimas, pareiškėjo pateikti paaiškinimai žodžiu nebuvo tinkamai įvertinti, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Todėl šis skundo motyvas yra nepagrįstas ir atmestinas. Taigi, pareiškėjui paskirta nuobaudos rūšis, teismo nuomone, yra adekvati padarytam pažeidimui.
Teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, liudytojų parodymais, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų pakankamumu, jų nuoseklumu, konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų 2014-07-10 nutarimą Nr. 49-2342 ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2014-07-29 sprendimą Nr. Nr. 2S-3880, o skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs (pvz., administracinė byla Nr. A17-1001/2007), kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia neturtinę žalą, nurodant, kaip ji gali pasireikšti. Pareiškėjo neigiami emociniai išgyvenimai nebuvo niekaip įrodyti, dėl to nėra pagrindo neturtinės žalos faktui nagrinėjamoje situacijoje konstatuoti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog T. T. neįrodė nei Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, nei to, kad jis patyrė neturtinę žalą. Nenustačius šių viešosios atsakomybės sąlygų atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.