Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2255-667/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-18
Bylos Nr.
1-2255-667/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14319-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
E. M., G. M.
Advokatai
Laimutis Jankauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2255-667/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14319-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.13; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Sandrai Kalniūtei,dalyvaujant prokurorei Loretai Šimkuvienei,kaltinamajam R. L.,nukentėjusiesiems E. M. ir G. M., jų atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaunas, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesiais viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti 15 valandų visuomenės labui, bausmę atlikęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. viešoje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), paleido be pavadėlio ir apynasrio šunį, kuriam įkandus E. M. į kairės rankos alkūnę ir lojant ant E. M. bei G. M., išplūdo nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, tokiu įžūliu elgesiu pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką,

be to, jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. viešoje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl jo paleisto šuns, vieną kartą smogė G. M. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimus, žandinio ančio priekinės sienos lūžimą, žandinio ančio šoninės sienos lūžimą. Dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis vedžiojo belgų aviganio veislės šunį prie Nemuno, vaikščiojo po brūzgynus, kur niekas niekada nevaikščioja, kad galėtų šunį paleisti palakstyti. Keturis metus ten vedžiojo šunį ir niekada nebūdavo žmonių. Tą dieną netikėtai pasirodė žmonės. Šuo užpuolė juos, kol jis pribėgo prie šuns, jie mosikavo rankomis. Jis pasakė, kad nemosikuotų, nes šuo dar labiau puls. Jis sulaikė šunį, o jie toliau mosikavo rankomis, buvo įpykę, pradėjo sakyti, kad jis debilas, kad jo šuo debiliškas, todėl ir trenkė jaunesniajam vyriškiui. Jie pasakė, kad nori praeiti, jis pasakė, tai eikit, taip ir išsiskyrė. Gailisi dėl savo elgesio. Buvo blaivas. Šuo buvo su pavadžiu, be antsnukio. Šuo jo klauso. Supranta, kad pažeidė viešąją tvarką, kad neturėjo taip elgtis. Pripažįsta padarytus sužalojimus nukentėjusiajam G. M.. Trenkė jam vieną smūgį kumščiu į veidą. Nesutinka su nukentėjusiųjų civiliniais ieškiniais, nes prašoma priteisti suma jam yra per didelė. Sutiktų atlyginti mažesnę sumą. Nukentėjusiųjų iki šiol neatsiprašė, nes nebuvo galimybės. Per tyrėją bandė nukentėjusiuosius susirasti, draugiškai susitarti, bet tyrėjas pasakė, kad nukentėjusieji nenori. Atsiprašo nukentėjusiųjų teisiamojo posėdžio metu. Su Sodros ir Ligonių kasų civiliniais ieškiniais sutinka. Dėl savo elgesio išvadas padarė, šeima žino apie įvykį ir poelgį vertina neigiamai. Trenkė nukentėjusiajam, nes įvyko apsižodžiavimas. Jis laikė šunį, nukentėjusieji pradėjo rėkti, rankomis mosikuoti, todėl ir trenkė kumščiu vieną kartą. Jiems dar pasakė, kad nenori problemų, leido jiems praeiti. Nežinojo, kad taip stipriai sužalos, atrodė, kad nestipriai trenkė kumščiu. Pripažįsta, kad nukentėjusysis G. M. patyrė žalą. Žalos dar neatlygino, nes laukė teismo sprendimo.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2020 m. balandžio 12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis G. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. viešoje, neaptvertoje ir visiems asmenims laisvai prieinamoje vietoje, ties artimiausiu registruotu adresu (duomenys neskelbtini) vaikščiojo palei Nemuno upę kartu su savo tėvu E. M.. Vaikštant palei upę, pastebėjo, kad maždaug už 50 metrų nuo jų, prie laužavietės, sėdi žmogus. Su tėvu nusprendė apeiti asmenį aplink, kad netrukdytų. Tik pakolis į įkalnę, prie jų staigiai pribėgo belgų aviganio veislės šuo, kuris buvo be antsnukio ir pavadėlio. Šuns savininkas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad šuo būtų saugiai vedžiojamas palei upę ir šis šuo juos užpuolė. Šuo staiga puolė ant tėvo E. M. ir jam įkando į dešinės rankos alkūnę. Tėvas pakėlęs abi rankas pradėjo suktis, kad šuo nebekandžiotų rankų, pats jis tuo metu buvo maždaug 2 metrų atstumu nuo tėvo. Jie stengėsi stovėti vietoje ir nejudėti, kad šuo netaptų agresyvesnis. Šuniui ant jų lojant, prie jų pribėgo nepažįstamas šuns savininkas, iškart pradėjo abu su tėvu įžeidinėti, garsiai šaukė tokiais žodžiais: „Kur jūs dūchai vaikštot? Šuo gina savo teritoriją, ką jūs nesuprantat, kad kai šuo puola, rankas reikia nuleisti žemyn? Šitas šuo mano, jūs dūchai valinkit iš čia nachui!“. Asmens įžeidinėjimai jų atžvilgiu truko apie penkias minutes, prašė juos praleisti pro taką, kad galėtų laisvai išeiti, bet jis ir toliau grasino juos sumušti. Jis šiam asmeniui pasakė, kad jų neįžeidinėtų ir leistų laisvai praeiti, tėvas dar jam pasakė, kad mato, jog jis yra stipresnis ir tvirtesnis, kad nenori jokių konfliktų, tačiau asmuo po šių žodžių pasidarė dar agresyvesnis ir tyčia norėjo pademonstruoti savo galią, kad neva gali juos žeminti ir užgaulioti. Jis tyčia nepraleido pro taką išeiti ir ginčijosi, tuomet nebesivaldė ir puolė ant jo, bei ne mažiau vieną kartą, rankos kumščiu, tyčia smūgiavo jam į veido sritį, dėl ko dešiniame paakyje ir dešiniame skruoste atsirado fiziniai sužalojimai, t. y. poodinė kraujosruva, minkštųjų audinių patinimas, nuo šio smūgio ranka iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą dešiniame skruoste ir viršutiniame žandikaulyje. Yra pasipiktinęs nepažįstamo asmens elgesiu viešoje vietoje, turi jam pretenzijų, prašo policijoje pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltam asmeniui taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Kai asmuo jį sumušė ir sukėlė sveikatos sutrikdymą, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas ir jis iki dabar nenustoja bėgti, žada kreiptis į gydymo įstaigą, kad apžiūrėtų. Šis asmuo viešoje vietoje elgėsi įžūliai, grasino, piktybiškai tyčiojosi iš jų su tėvu ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Vykstant konfliktui, palei upę sėdėjo viena moteris, kuri girdėjo konfliktą. Pasipiktinęs asmens elgesiu iškvietė policijos pareigūnus ir jie sulaikė jį sužalojusį asmenį, bei pristatė į policijos įstaigą (1 t., b. l. 4–6).

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 14.50 val. kartu su sūnumi G. M. vaikščiojo palei Nemuną. Artimiausias adresas nuo šios vietos, būtų (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teritorija yra laisvai prieinama, vieša. Vaikštant, pastebėjo prie upės prie laužavietės sėdintį žmogų. Jis buvo apie 50 m atstumu nuo jų. Nutarė link jo nesiartinti, todėl pakilo į įkalnę ir prie jų pribėgo belgų aviganio veislės šuo, jis buvo palaidas, be antsnukio. Šuo staiga puolė jį ir įkando į kairės rankos alkūnę. Jis iškėlė abi rankas ir sukiojosi, kad šuo nekandžiotų rankų. Sūnus stovėjo netoliese, kokių 2 metrų atstumu ir nejudėjo. Šiek tiek jam už nugaros. Šuo visą laiką lojo ant jų. Tada pribėgo šuns šeimininkas. Iš kur jis atbėgo negali pasakyti, panašu, kad ne nuo Nemuno pusės. Jis iškart pradėjo šaukti „kur jūs dūchai vaikštot? Šuo gina savo teritoriją, ką nesuprantat, kad kai šuo puola, reikia rankas nuleisti“. Patvirtino, kad šuo yra jo. Šaukė „Dūchai, valinkit iš čia nachui“. Jis šaukė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu ir įžeidinėjo apie 5 minutes. Jis vyriškio paprašė, kad jų neįžeidinėti, pasakė, kad nenori jokių konfliktų, kad jis yra tvirtesnis už juos. Prašė leisti praeiti, tačiau jis tik pasidarė dar agresyvesnis ir toliau juos žemino ir tada rankos kumščiu smogė jo sūnui G. Matė, kad toje rankoje, kuria smogė (tai buvo kairė ranka) jis laikė šuns pavadžio laikiklį. Dešine ranka jau laikė šunį, kuris vis dar ruošėsi pulti. Sūnus nusiėmė veidą dengiančią kaukę, iš nosies bėgo kraujas. Tada šuns šeimininkas pagrasino žodžiais „bus ir tau, duche“. Pasipiktinęs tokiais minėto asmens veiksmais, nes jis sutrukdė jo poilsį, sužalojo sūnų, sukėlė išgąstį. Konfliktą, mano, girdėjo moteris, kuri sėdėjo palei upę. Sūnus iškvietė policiją. Nematė kaip policijos pareigūnai sulaikė asmenį, apie kurį davė parodymus. Sūnus vėliau patikino, kad matė, kaip policininkai sulaikė tą patį asmenį. Nors šio įvykio metu pats kūno sužalojimų nepatyrė, prašo ikiteisminiame tyrime jį taip pat pripažinti nukentėjusiuoju, kadangi buvo išplūstas necenzūriniais žodžiais ir pažemintas viešoje vietoje, girdint pašaliniai moteriai, buvo sutrukdytas jo poilsis, sukeltas jam išgąstis dėl jo ir sūnaus sveikatos. Pas teismo medikus jam nereikalingas siuntimas, kadangi nėra sužalotas. Dar nori pažymėti, kad buvo trukdomas ir aiškinantis policijoje, taip pat buvo šalia sūnaus klinikose (1 t., b. l. 87).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvada Nr. G985/20250(02), kad G. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinančios į skruostą, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinio ančio šoninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55–56).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip matyti iš BK 284 straipsnio dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. L. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. viešoje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), paleido be pavadėlio ir apynasrio šunį, kuriam įkandus E. M. į kairės rankos alkūnę ir lojant ant E. M. bei G. M., išplūdo nukentėjusiuosius necenzūriniais žodžiais, tokiu įžūliu elgesiu pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis pripažino kaltę, paaiškino, kad jam prie upės paleidus šunį pabėgioti, šis užpuolė du vyrus. Kadangi jie mosikavo rankomis, šuo puolė juos. Žmonės išbarė jį, o jis supykęs iškoliojo juos necenzūriniais žodžiais ir vienam vyriškiui sudavė į veidą. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kad prie upės jie buvo užpulti šuns, o jo šeimininkas juos apie 5 minutes koliojo necenzūriniais žodžiais, o paskui sudavė G. M. į veidą. Tokiu įžūliu tyčiniu elgesiu kaltinamasis pažeidė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. L. 2020 m. balandžio 12 d. apie 14:55 val. viešoje vietoje, prie Nemuno, ties artimiausiu adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl jo paleisto šuns, vieną kartą smogė G. M. į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į skruostą, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimus, žandinio ančio priekinės sienos lūžimą, žandinio ančio šoninės sienos lūžimą. Dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą patvirtina nukentėjusiųjų parodymai, kad kaltinamasis, prieš tai viešoje vietoje juos išplūdęs necenzūriniais žodžiais, trenkė kumščiu G. M. į veidą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G985/20250(02) konstatuota, kad G. M. konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinančios į skruostą, dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinio ančio šoninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55–56). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis R. L. padarė du nesunkius baigtus tyčinius nusikaltimus. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra padaręs baudžiamąjį nusižengimą, bausmę atlikęs, teistas užsienyje (1 t., b. l. 127–139), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 140–142), VšĮ Respublikinėje Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė (1 t., b. l. 146), Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 119), dirba.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas. Nustatytina mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmės trukmė. Paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu. Paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidėtinas. Teismo manymu švelnesnę bausmę skirti kaltinamajam netikslinga, nes jis ne pirmą kartą daro teisės pažeidimus, yra teistas Vokietijoje, Danijoje, Lietuvoje baustas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kas jį charakterizuoja neigiamai. Jis iki šiol neatlygino nė dalies žalos, nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme. Atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; per 4 mėnesius išdirbti 50 valandų nemokamų darbų (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 punktai).

Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis G. M. pareiškė 4500 eurų ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis pripažintas ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 63–72, 73). Nurodė, kad jam su tėčiu E. M. vaikštant prie upės, tėvas buvo užpultas šuns, o jo šeimininkas R. L. išplūdo juos necenzūriniais žodžiais, po ko jam trenkė į veidą, ko pasekoje buvo padaryti dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimai, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas. Dešinio skruostikaulio lūžimas, dešinės akiduobės apatinės ir šoninės sienų lūžimas, žandinio ančio priekinės sienos lūžimas, žandinio ančio šoninės sienos lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pasikreipus į gydymą dėl karantino reikia darytis Covid 19 testą, kuris dėl patirtos traumos buvo itin skausmingas, o kol nebuvo žinomi testo rezultatai, buvo izoliuotas. Patyrė didelį skausmą, laukdamas operacijos ir po jos. Prastai miegojo, jau nežinomybę, pergyveno dėl patirtos traumos, artimieji negalėjo jo lankyti. Iki šiol liko apribotas bendravimas, nes jaučia skausmą valgant, sunkiai užmiega, išsigąsta išgirdęs šuns lojimą. Dėl rando, kuris gali likti visam gyvenimui, patiria nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl to jam turi būti priteista didesnė neturtinė žala, kurią vertina 4500 eurų suma. Iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam turi būti priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą bei atlygintos jo atstovavimo išlaidos.

Nukentėjusysis E. M. pateikė civilinį ieškinį dėl 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, jis pripažintas ikiteisminio tyrimo metu civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 94–101, 102). Parodė, kad jam su sūnum vaikštant prie upės, jį užpuolė šuo. Jam pavyko ištraukti ranką iš šuns dantų, bet šuo nenustojo pulti, garsiai ir agresyviai lojo, o ji stengėsi išvengti šuns kandimų. Šuns šeimininkas R. L. iškoliojo juos necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai, grasino, neleido praeiti, po ko smogė kumščiu sūnui į veidą, dėl ko jis buvo gydytas ligoninėje. Vėliau reikėjo padėti sūnui, pirkti vaistus, vežioti po gydymo įstaigas, sutriko miegas, jautėsi pažemintas tokio žmogaus elgesio. Rūpesčiai dėl sūnaus fizinės ir emocinės sveikatos sutrikdė šeimos gyvenimą, nejauku vaikščioti ir sutikti didesnius šunis. Jis patyrė fizinį skausmą, didelį išgąstį ir dvasinį sukrėtimą, jam sutriko miegas, nerimavo dėl sūnaus fizinės ir emocinės būklės. Šie rūpesčiai sutrikdė šeimos gyvenimą, sumažėjo bendravimo galimybės, atsirado nepatogumai, nes reikėjo prižiūrėti sūnų, padėti pirkti vaistus, vežioti po gydymo įstaigas. Tokiu kaltinamojo elgesiu buvo pažemintas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, dėl atsiradusios šunų baimės sumažėjo bendravimo galimybės. Iš civilinio atsakovo nukentėjusiajam turi būti priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą bei atlygintos jo atstovavimo išlaidos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad R. L. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam G. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl karantino šalyje jis turėjo ilgiau laukti gydymo paslaugų, atlikti Covid 19 testą, kuris, esant traumuotai nosiai buvo itin skausmingas. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio traumų gydymas sukėlė nukentėjusiajam nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime.

Nukentėjusysis E. M. įvykio metu buvo sukandžiotas šuns. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo, grasino. Po to netikėtai kaltinamasis smogė nukentėjusiojo E. M. sūnui į veidą, po ko sūnui sekė sudėtingas dėl karantino gydymosi procesas, rūpesčiai dėl jo sveikatos. Nekyla abejonių, kad nukentėjusiajam ne tik teko iškęsti fizinį skausmą dėl šuns įkandimo, bet ir patirti dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus bei dvasines kančias ne tik dėl įžūlaus kaltinamojo elgesio, koliojimosi, patirto pažeminimo. Nukentėjusysis E. M. pergyveno ne tik dėl savęs, bet ir dėl sužaloto sūnaus, jo fizinės ir dvasinės sveikatos, kas sukėlė nepatogumus, apribojo galimybę dalyvauti viešame gyvenime.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiesiems padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininko veiksmus, taip pat į turtinę kaltinamo padėtį, darytina išvada, kad nukentėjusiojo G. M. patirtai neturtinei žalai atlyginti priteistina 3000 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams. Nukentėjusiajam E. M. priteistina 750 eurų suma neturtinei žalai atlyginti.

Iš teismų praktiko matyti, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). CK 6.37 str. 2 d. nustato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalys yra fiziniai asmenys, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 282,37 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 28), Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 1192,24 eurų civilinį ieškinį už nukentėjusiojo G. M. gydymą (1 t., b. l. 49). Civiliniai ieškiniai laikytini pagrįstais, įrodytais, todėl tenkintini ir priteistini iš kaltinamojo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų nukentėjusiojo G. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos (762,30 Eur ir 121 Eur, iš viso 883,30 Eur) ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu, pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 71, 72, 2 t., b. l. 24). Nukentėjusiojo E. M. patirtos bylinėjimosi išlaidos (242 Eur ir 121 Eur, iš viso 363 Eur) ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme yra įrodytos pateiktais dokumentais – PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymu, pinigų priėmimo kvitu (1 t., b. l. 99, 101, 2 t., b. l. 25). Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Laimutis Jankauskas atstovavo nukentėjusiuosius ikiteisminio tyrimo metu, surašė civilinius ieškinius, dalyvavo teisiamajame posėdyje nagrinėjant bylą teisme. Nukentėjusysis G. M. už atstovavimą sumokėjo 883,30 Eur, nukentėjusysis E. M. sumokėjo 363 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus bylos sudėtingumą (kaltinamasis R. L. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, kaltu prisipažino, byloje du nukentėjusieji, byla dviejų tomų), gana trumpą teismo proceso trukmę (byla išnagrinėta pirmojo teisiamojo posėdžio metu), taip pat atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų G. M. ir E. M. prašoma priteisti 883,30 Eur ir 363 Eur suma advokato pagalbai apmokėti yra proporcinga advokato darbo ir laiko sąnaudoms atstovaujant nukentėjusiųjų interesus pirmos instancijos teisme. 883,30 Eur ir 363 Eur advokato atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos nukentėjusiesiems iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir:

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, skirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir skirti galutinę 1 (vienų) metų 3 (trijų) mėnesių laivės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. L. paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo metu:

- dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;

- nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Nukentėjusiųjų G. M. ir E. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam G. M. 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3000 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam E. M. 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (750 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinių ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. L. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 282,37 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 37 ct) turtinei žalai atlyginti ir Kauno teritorinei ligonių kasai 1192,24 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 24 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų G. M. ir E. M. turėtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo R. L. nukentėjusiajam G. M. 883,30 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 30 ct) atstovavimo išlaidų ir nukentėjusiajam E. M. 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius