Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. B. (D. B.), V. E. (V. E.), V. K. (V. K.), V. K. (V. K.), S. L. (S. L.), A. L. (A. L.), E. L. (E. L.), A. M. (A. M.), A. T. (A. T.), A. Z. (A. Z.), O. P. (O. P.), A. D. (A. D.), N. K. (N. K.), D. K. (D. K.), S. K. (S. K.), S. L. (S. L.), N. L. (N. L.), D. M. (D. M.), Y. P. (Y. P.), R. V. (R. V.), V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10388-945/2016 pagal ieškovų D. B., V. E., V. K., V. K., S. L., A. L., E. L., A. M., A. T., A. Z., O. P., A. D., N. K., D. K., S. K., S. L., N. L., D. M., Y. P., R. V., V. S. ieškinį atsakovei UAB „Arctic Fishing“ dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai D. B., V. E., V. K., V. K., S. L. , A. L., E. L., A. M., A. T., A. Z. , O. P., A. D., N. K., D. K., S. K. , S. L. , N. L., D. M., Y. P. , R. V.‘s, V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Arctic Fishing“ dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

2016 m. liepos 13 d. teismo posėdžio metu atsakovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovų atstovai nepateikė tinkamų atstovavimo dokumentų. Nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartis nėra tinkama, nes yra sudaryta su laivo „Karalius“ įgula, o ne su atskirais asmenimis, be to, kyla abejonių dėl atstovavimo sutarties autentiškumo, parašų šioje sutartyje tikrumo.

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.Teismas nurodė, kad ieškovų A. T., A. L., D. M., N. L., V. K., V. K., S. L., Y. P. notaro 2015 m. lapkričio 2 d. patvirtinti pareiškimai (VI t., b. l. 9–26, 30–32, 45–47), kad jie 2015 m. rugsėjo 29 d. išdavė įgaliojimą jiems atstovauti, gali būti vertinami analizuojant atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybes, tačiau negali būti pripažįstami savarankiškais atstovavimą patvirtinančiais dokumentais. Užsienyje sudaryti ar išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, todėl Rusijos Federacijos notaro patvirtintas dokumentas negali būti vertinamas kaip notarinis įgaliojimas CPK 57 straipsnio prasme. Vertindamas į bylą pateiktą 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartį (I t., b. l. 135–138) galimo klastojimo aspektu (CPK 184 straipsnis) teismas nurodė: 1) į bylą nėra pateiktas šio dokumento originalas, nors ieškinį pareiškusioms teisininkėms įpareigojimas jį pateikti buvo nustatytas, kas užkirto galimybę patikrinti parašų autentiškumą skiriant ekspertizę; 2) pats atstovavimo sutarties turinys aiškiai neatitinka tikrovės, kadangi joje nurodoma, kad sutartis pasirašyta Klaipėdoje, o atsiliepime į atsakovės prašymą nurodoma, kad Klaipėdoje esančiai advokatų kontorai dokumento kopija atsiųsta elektroniniu paštu, sutarties kopija net nėra pasirašyta atstovų; 3) patvirtinimas, kad kopija atsiųsta elektroniniu paštu, atskleidžia, jog ieškovams atstovaujančios teisininkės negali patvirtinti nei fakto, jog sutartį pasirašė būtent ieškovai, nei šio dokumento sudarymo aplinkybių;. 4) argumentą, jog parašus surinko laivo kapitonas, paneigia M. S. notariškai patvirtintas pareiškimas (VII t., b. l. 68–71), jog parašų jis nerinko; 5) nors M. F., pasirašęs sutartyje, nėra įtrauktas ieškovu byloje, jo pateiktas pareiškimas, kad įgaliojimo nepasirašė ir niekam nesuteikė teisės jam atstovauti (V t., b. l. 47–50), kelia pagrįstas abejones tiek dėl atstovavimo sutarties sudarymo aplinkybių, tiek ir dėl joje esančių ieškovų parašų autentiškumo; 6) nors į bylą ir pateikti aštuonių ieškovų patvirtinimai apie įgaliojimų išdavimą (VI t., b. l. 9–26, 30–32, 45–47), tačiau juose nėra tvirtinamas parašo atstovavimo sutartyje tikrumas, bet nurodoma, jog buvo išduotas įgaliojimas atstovauti tiksliai neįvardintais klausimais ir nenurodomose jurisdikcijose, kas kelia abejonių dėl dokumentais tvirtinamų aplinkybių. Nėra pagrindo abejoti ir atsakovės teismui pateikta į teismo ekspertų sąrašą įtraukto A. B. atskirąja nuomone (VII t., b. l. 72–113), jog egzistuoja akivaizdūs rašysenos skirtumai tarp atstovavimo sutartyje ir notariniuose patvirtinimuose ir pasų kopijose esančių ieškovų parašų. Daryti kategoriškų išvadų šiuo klausimu ekspertas iš esmės negalėjo, nes nebuvo pateiktas dokumento originalas; 7) dalies ieškovų pasų kopijų pateikimas taip pat negali būti vertinamas kaip patvirtinantis atstovavimo faktą, kadangi šiuos dokumentus advokatėms pateikė ne patys ieškovai (priešingu atveju jie būtų galėję pateikti pasirašytus atstovavimo dokumentus). Kaip nurodė 2016 m. liepos 13 d. teismo posėdyje apklausta OOO „Olankam“ direktorė, ši bendrovė disponuoja su ieškovais susijusiais dokumentais. Teismas konstatavo, kad į bylą pateikta atstovavimo sutartimi negalima vadovautis kaip įrodymu CPK 184 straipsnio prasme. Nesant įrodymų, jog ieškovai tinkamai įgaliojo ieškinį pasirašiusį ir teismo posėdžiuose ieškovams atstovaujantį asmenis, ieškinį paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismo nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą pakartotinai ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, t. y. su ieškiniu pateikianti tinkamai įformintą atstovavimo dokumentą.

Atskirajame skunde, kurį ieškovų vardu pateikė advokatė L. Č.-K., prašoma Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, atmesti atsakovo prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto visų ieškovų atžvilgiu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Per klaidą teismui prie ieškinio buvo pateikta advokačių nepasirašyta sutartis, tačiau akivaizdu, kad advokatės įgaliojimus priėmė ir šis trūkumas yra formalus – su šiuo atskiruoju skundu pateikiama atstovavimo sutartis su advokačių parašais. 2015 m. rugsėjo 29 d. pradinės atstovavimo sutarties su advokatų kontoros „Averus“ advokatais (kuri suteikia teisę perįgalioti) pagrindu, ieškovų vardu ir šioje byloje keliamų reikalavimų pagrindu Norvegijos teismuose procese prieš atsakovą (t. y. byloje tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu) 2015 m. spalio–2016 m. rugpjūčio mėnesiais buvo areštuotas atsakovui priklausantis žvejybinis laivas „Karalius“ (taip pat kiti atsakovui priklausantys laivai „Jūrų Vilkas“ ir „Žalgiris“ tų laivų įgulų vardu). Šeši Norvegijos teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje. Šiuose procesuose ieškovų įgaliojimų klausimas buvo nagrinėtas, ir tų pačių įrodymų, kurie pateikti ir Kauno apylinkės teismui (2015-09-29 atstovavimo sutartis, 8 notariškai patvirtinti pareiškimai, proceso Norvegijoje metu apklaustas vienas ieškovas Y. P.) pagrindu Norvegijos teismai patvirtino, kad advokatų įgaliojimai yra tinkami. Su atskiruoju skundu pateikiamos dar 8-ių ieškovų: D. B., V. E., V. K., V. K., A. T., O. P., S. L. 2016-08-15–16 pasirašytos atstovavimo sutarčių kopijos dar kartą patvirtinant atstovams 2015-09-29 išduotus įgaliojimus. Gavus 2016-08-15–16 atstovavimo sutarčių originalus bus 11-os ieškovų notariškai patvirtinti ar originaliais parašais pasirašyti įgaliojimai, patvirtinantys jų suteiktus įgaliojimus advokatėms atstovauti šioje byloje.Pagal Lietuvos advokatūros statuto 63 punktą, „Sutartis dėl teisinės pagalbos įsigalioja nuo jos pasirašymo momento arba ir nuo joje nurodyto honoraro ar jo dalies advokatui sumokėjimo, jeigu taip numatyta sutartyje. Klientas gali sutarties sudarymą patvirtinti ir faksograma, laišku ar konkliudentiniais veiksmais.“ Praktikoje dažnai pasitaiko, kad įgaliojimai yra atsiunčiami elektroniniu paštu, kai klientai yra užsienio valstybių piliečiai.Atsakovo argumentai dėl įgaliojimų netinkamumo yra tik gynybinė pozicija.Teismas, vertindamas 8 notaro patvirtintus pareiškimus, padarė materialinės teisės taikymo klaidą, nes (a) jokie teisės aktai nenustato atstovavimo sutarties privalomos formos ar turinio ir (b) Rusijoje notariškai patvirtinti liudijimai nereikalauja legalizavimo pagal galiojančius teisės aktus.Nenuginčijamais įrodymais patvirtinus 11-os jūrininkų įgaliojimus, būtų visiškai nepagrįsta manyti, kad kiti ieškovų bendradarbiai neturi reikalavimo teisės ar nesuteikė įgaliojimų dėl darbo užmokesčio priteisimo.Atsakovo laive „Karalius“ LR prekybinės laivybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies reikalavimų dėl laivo įgulos nebuvo laikomasi, kadangi formaliai kapitonas buvo M. S., tačiau faktiškai kapitono pareigas ėjo kitas asmuo (ne Lietuvos pilietis), būtent J. P., kuris ir rinko ieškovų parašus ant atstovavimo sutarties. Dėl M. F. atsisakymo nuo įgaliojimų ir pretenzijų, tai ieškovai yra įsitikinę, kad M. F. ir jo kolegai iš kito laivo M. N. atsakovas darė spaudimą, kad jie duotų melagingus parodymus Norvegijos teisme ir atsisakytų reikalavimų atsakovui.Kadangi OOO „Olankam“ teikė agentavimo paslaugas atsakovui įgulos suradimo klausimais ir ieškovai OOO „Olankam“ klausinėja, kada UAB „Arctic Fishing“ sumokės atlyginimą, todėl OOO „Olankam“ geranoriškai bendradarbiauja šioje byloje ir teikia teismui prašomą informaciją bei dokumentus. Šie geranoriški veiksmai negali būti interpretuojami kaip patvirtinantys kažkokius neteisėtus interesus.CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Šioje byloje teismas nepasinaudojo trūkumų šalinimo institutu ir nenustatė ieškovams termino trūkumams pašalinti – tinkamai įformintoms atstovavimo sutartims pateikti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą, kurį pateikė atsakovės atstovė advokatė I. K., prašo atmesti atskirąjį skundą ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atskirajame skunde nurodytas teiginys, kad aprašus ant atstovavimo sutarties surinko faktinis laivo „Karalius“ kapitonas J. P., yra nepagrįstas ir atspindintis nenuoseklią advokatų poziciją.Nurodyti Norvegijos Karalystės teismų sprendimai neturi jokios prejudicinės galios Lietuvoje, be to, jie niekaip nepatvirtina „Averus“ advokatų įgaliojimų nagrinėjamoje byloje.Byloje pateikti notariniai pareiškimai nėra ieškovų įgaliojimai, suteikiantys teisę „Averus“ teisininkams atstovauti ieškovų interesams šioje byloje. Pagal teisinį reglamentavimą, atstovavimo teisme pagrindas – rašytinė kliento ir advokato sudaryta sutartis. Kartu su skundu pateiktose 2016-08-15–16 atstovavimo sutartyse ir pagrindinėje atstovavimo sutartyje tų pačių asmenų parašai yra akivaizdžiai skirtingi. Tai patvirtina 2016 m. rugsėjo 7 d. teismo eksperto A. B. atskiroji nuomonė.Atsakovo nuomone, yra pakankamai įrodymų pripažinti, jog pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutartis yra suklastotas dokumentas, taigi ieškovų vardu ieškinį pateikė neįgaliotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Prie atskirojo skundo teismui pateikti nauji įrodymai: 2016-11-06, 2016-02-23, 2016-03-10, 2016-05-19, 2016-08-05 Norvegijos Karalystės teismų procesiniai dokumentai, aštuonių ieškovų 2016-08-15–16 atstovavimo sutartys, I. I.. paaiškinimas ir jo asmens dokumento kopija, ieškovo V. E. 2016-08-12 notariškai patvirtintas įgaliojimas (rusų kalba). Taip pat prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai: 2016-09-07 A. G. notarinis liudijimas, 2016-09-07 teismo eksperto A. B. atskiroji nuomonė, 2016-08-08 Norvegijos Karalystės advokatų kontoros „Advokatfirmaet Ronning-Hansen“ AS teisinė nuomonė. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuos įrodymus pateikti iškilo būtinybė pateikus atskirąjį skundą, kad teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos, išskyrus ieškovo V. E. 2016-08-12 notariškai patvirtintą įgaliojimą, nes jis pateiktas ne valstybine kalba (CPK 113 straipsnio 3 dalis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškinį paliko nenagrinėtą, konstatavęs, kad ieškinį ieškovų vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovų D. B., V. E., V. K., V. K., S. L., A. L., E. L., A. M., A. T., A. Z., O. P., A. D., N. K., D. K. , S. K., S. L., N. L. , D. M., Y. P., R. V., V. S. ieškinys atsakovei UAB „Arctic Fishing“ dėl darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo. Ieškinys yra pareikštas 21 fizinio asmens vardu, ieškinį pasirašė advokatė L. Č.-K., nurodydama, jog ji yra ieškovų laivo „Karalius“ įgulos narių atstovė. Su ieškiniu teismui buvo pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutarties kopija. Ieškinį teismas 2016 m. balandžio 11 d. nutartimi priėmė, paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. gegužės 11 d. Teikdama atsiliepimą į ieškinį, atsakovė nurodė abejones dėl ieškovų atstovavimo sutarties galimo suklastojimo ir prašė teismo įpareigoti ieškovų atstovę pateikti teismui atstovavimo sutarties originalą. Teismas atsakovės prašymą patenkino 2016 m. balandžio 28 d. rezoliucija, ieškinį pateikusioms teisininkėms buvo išsiųstas įpareigojimas pateikti dokumentus iki parengiamojo teismo posėdžio. Parengiamajame teismo posėdyje teismas įpareigojo šalių atstoves pateikti papildomus dokumentus, kitą parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2016 m. liepos 13 d. Šio teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pateikė prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ieškovų atstovai nepateikė tinkamų atstovavimo dokumentų. Visuose vykusiuose teismo posėdžiuose dalyvavo ieškovų atstovės advokatės L. Č.-K., E. K.. Teismas protokoline nutartimi nustatė terminą ieškovų atstovėms pateikti savo nuomonę ir duomenis dėl atstovavimo ir klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2016 m. rugpjūčio 10 d. Teismas ginčijama nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovų atstovavimo sutarties sudarymo fakto. Kaip nustatyta, ieškinys yra pareikštas 21 fizinio asmens vardu, ieškinį pasirašė advokatė L. Č.-K., nurodydama, jog ji yra ieškovų laivo „Karalius“ įgulos narių atstovė. Prie ieškinio pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutarties kopija. Šiame dokumente teisę atstovauti jų interesams patvirtina visi ieškinyje ieškovais nurodyti asmenys, o taip pat M. F., kurio vardu ieškinys nepareikštas. Kilus klausimui dėl atstovavimo sutarties sudarymo fakto, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų A. T., A. L., D. M., N. L., V. K., V. K., S. L., Y. P. notaro 2015 m. lapkričio 2 d. patvirtinti pareiškimai, kad jie 2015 m. rugsėjo 29 d. išdavė įgaliojimą jiems atstovauti, negali būti pripažįstami savarankiškais atstovavimą patvirtinančiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvada, kad šie pateikti įrodymai – notariškai patvirtinti pareiškimai nėra savarankiški atstovavimą patvirtinantys dokumentai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju su ieškiniu teismui buvo pateikta 2015 m. rugsėjo 29 d. atstovavimo sutarties kopija (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Pagal minėtų pareiškimų turtinį matyti, kad šie ieškovai patvirtino, kad 2015-09-29 jie išdavė įgaliojimą advokatų kontorai „Averus“ ir jos advokatams L. Č.-K., L. T.-P. ir R. D.-K. su teise perįgalioti kitų jurisdikcijų kitiems advokatams atstovauti jų interesams teismuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad notariškai patvirtinti ieškovų pareiškimai neabejotinai patvirtina jų (ieškovų), kurių tapatybė nustatyta notaro, valią ir pavedimą advokatų kontoros „Averus“ advokatėms atstovauti jų interesams Lietuvos Respublikos teismuose. Šie įrodymai vertintini kaip paneigiantys visas abejones, jog šie ieškovai nėra suteikę įgaliojimų atstovauti jų interesams santykiuose su atsakove. Taip pačiai vertinami ir ieškovų atstovės naujai pateikti įrodymai – aštuonių ieškovų 2016-08-15–16 sudarytos atstovavimo sutartys. Šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į ieškovų atstovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių nėra galimybės pateikti teismui 2015-09-29 atstovavimo sutarties originalo, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ir kiti ieškinyje nurodyti ieškovai yra 2015-09-29 atstovavimo sutartimi suteikę įgaliojimus atstovauti jų interesams teisme nagrinėjant ginčą su atsakove (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą ieškovo ar pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina. Šioje byloje teismas, laikydamas, kad ieškinys pateiktas neįgalioto asmens, vadovaudamasis CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka, privalėjo priimti nutartį, kurioje būtų nurodyti ieškinio trūkumai, išaiškintos nuostatos dėl, teismo nuomone, atstovavimo netinkamumo ir nustatytas terminas jiems pašalinti, kaip to imperatyviai reikalauja CPK 296 straipsnio 3 dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismo nustatytas įpareigojimas ieškovams pateikti visus turimus įrodymus, susijusius su atstovavimo įgaliojimu patvirtinimu, negali būti vertinamas kaip trūkumų šalinimo instituto realizavimas, nes įpareigojimas pateikti įrodymus ir nutartis dėl trūkumu pašalinimo yra iš esmės skirtingi instrumentai. Teismas dėl trūkumų šalinimo priima nutartį (CPK 115 straipsnis), kurioje aiškiai nurodo teismo nuomonę procesiniu klausimu ir nustato šaliai terminą trūkumui pašalinti, o teismui nustatant šaliai įpareigojimą pateikti įrodymus yra dar neaiški teismo pozicija, ar teismo nuomonė procesinio dokumento trūkumas yra, ar nėra. Teismas, prieš priimdamas nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, turėjo pateikti ieškovams savo poziciją dėl įgaliojimų tinkamumo ir nustatyti terminą trūkumams pašalinti.Pažymėtina, kad skiriasi trūkumų šalinimo nutarties ir nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėto pasekmės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl darbo užmokesčio priteisimo. Palikus ieškinį nenagrinėtą, ieškovams gali būti užkirstas kelias realizuoti savo teisę prisiteisti darbo užmokestį, nes praleistas DK 296 straipsnyje nustatytas 30 dienų terminas apskusti darbo ginčų komisijos sprendimą. Ši darbo byla užvesta ir nagrinėjama nuo 2016 m. balandžio 11 d., taip pat vyko keli parengiamieji teismo posėdžiai, t. y. teismas laikė, kad advokatė yra tinkama ieškovų atstovė. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškinio trūkumus, tačiau nepasinaudojęs trūkumų šalinimo institutu, neturėjo pagrindo užbaigti bylos procesą vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis. Tai padaręs, teismas nepagrįstai suvaržė ieškovų teisę į teisminę gynybą.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ir neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. nutartimi nuspręsdamas ieškinį palikti nenagrinėtą, netinkamai aiškino ir taikė atstovavimą bei ieškinio palikimą nenagrinėto reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.