- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-09-26
- Bylos Nr.
- e1-2743-1055/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31607-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės V. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą B. S. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. G., 2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.36 val. sustabdytas 800 metrų iki sankryžos Molėtų pl.-J. K. g., (duomenys neskelbtini) m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais G. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju G. G. parodė, kad pripažįsta, jog pasiskolino automobilį iš savo draugės I. V., o būtent tą pačią įvykio dieną 2023 m. rugpjūčio 20 d., jau buvo po pietų, apie 13.00 val., kai skolinosi automobilį, jis buvo visiškai blaivus. Kai I. V. skolino automobilį „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji nežinojo, kad jis yra praradęs vairuotojo pažymėjimą prieš pora metų. Vairuotojo teises prarado, kai vyko išgėręs ir buvo surašytas administracinis nusižengimas. Po to nemėgino laikytis vairuotojo pažymėjimo. K. I. davė savo automobilį, jis buvo jos sodyboje Dusetose. Paėmęs automobilį vyko tvarkyti asmeninių reikalų ir tuomet vakare apsipyko su drauge I. telefonu ir tada nuvažiavo pas draugą R., kurio pavardės ir kontaktinių duomenų nežino, šis šiuo metu yra išvykęs į Ispaniją, o tuo metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), pamena tik nuosavo namo numerį Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi pabuvęs pas draugą, su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent gėrė alkoholinius gėrimus degtinę ir išgėrus du butelis 0,7 litro talpos, jis supyko ir nusprendė I. grąžinti šios automobilį. Sėdęs vairuoti vyko link jos. Vykstant link B. S. gatvės važiuojant Molėtų plentu link J. K. gatvės, (duomenys neskelbtini), išgirdo policijos garsinį signalą su įjungtais šviesos švyturėliais ir paliepimu prisiparkuoti dešiniame kelkraštyje. Tuomet nedelsdamas mėgino prisiparkuoti. Kiek pamena, dėl alkoholio poveikio, jam tai sunkiai sekėsi. Automobilyje vairuodamas jau jokio alkoholio nevartojo. Prisimena, kad jam du kartus buvo tikrintas blaivumas ir pamena, kad pirmas pūtimas 4,08 promilių girtumas, o antru tikrinimu buvo 3,95 promilių girtumas. Su abiem tikrinimo rezultatais iš karto sutiko, savo kaltės neneigė, kad vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus. Po ko žino, kad automobilis buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, o jam išrašytas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. Jis neatvyko pagal šaukimą, nes buvo pas okulistą ir sutapo tiek diena, tiek laikas. Kiek prisimena, jis pats ir policijos pareigūnai pranešė I. V., kad jos automobilis yra uždarytas į saugojimo aikštelę. Dėl savo veiksmų, o būtent sėdimo už vairo išgėrus ir vairavimo išgėrus, labai gailisi, taip pat pripažįsta, kad negalėjo sėstis, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, dėl ko neturėdamas teisės vairuoti sėdo už vairo šiuo metu paaiškinti negali, bet labai dėl to apgailestauja. I. V. yra draugė, su kuria kartais susibėga, bet ji nėra nei šeimos narys, nei sugyventinė. Minėtas automobilis yra I. V., ji yra „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio savininkė ir valdytoja.
Iš 2023 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybinio pranešimo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 20 d. 19.57 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, G. G., gim. 1974 m., vairavo automobilį S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesterio pagalba buvo nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas, nustatyta, kad jos iškvėptame ore yra 3,95 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais G. G. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ str. 1 d.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 21 d. apklausta liudytoja I. V. parodė, kad G. G. pažįsta jau 4-5 metus, jis yra geras pažįstamas-draugas. 2023 m. rugpjūčio 18 d. dienos vakare apie 18.00 val., būnant savo sodyboje D., atvyko susiskambinęs mobiliuoju telefonu draugas G. pasisvečiuoti. Sodyboje jis pabuvo pora dienų ir sekmadienį 2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 13.00 val. G. paprašė, kad jam paskolintų savo automobilį S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ji sutiko paskolinti savo automobilį, kuris nuosavybės teise priklauso jai, ji yra savininkė ir valdytoja. Nesiteiravo, ar jis turi vairuotojo teises, nes žino, kad jis turi savo kelis eksploatuojamus automobilius ir dėl to buvo įsitikinusi, kad jis turi vairuotojo teises. Kai jis paprašė pasiskolinti jai priklausantį automobilį, G. buvo visiškai blaivus, jokių alkoholinių gėrimų jis su ja nevartojo. Savo automobilį paskolino jam savaitei, nes ji planavo likti savo sodyboje visą savaitę. Ir jai paskambino 2023 m. rugpjūčio 21 d. vakare apie 21.00 val. jis pats ir pasakė, kad jį pagavo neblaivų už vairo važiuojantį policijos pareigūnai ir jai priklausantis automobilis S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra uždarytas į saugojimo aikštelę, kur tiksliai uždarytas automobilis saugomas, jis neminėjo. Jis minėjo, kad apgailestauja, jog sėdo už vairo ir vyko su jos automobiliu neblaivus, bei žadėjo mesti vartoti alkoholinius gėrimus. Kadangi ji turi dar vieną automobilį, sėdo už savo kito automobilio vairo ir atvyko aiškintis, kaip gali atgauti savo automobilį. Tikrai patikina, kad davė G. automobilį blaiviam, nes yra pati visiškai prieš, kad žmonės sėstų už vairo išgėrę, nes visuomet jaučia atsakomybę už tai, kam duoda savo automobilius. Prašo šį jai priklausantį automobilį grąžinti, nes yra šio automobilio savininkė ir valdytoja, šis automobilis reikalingas vykimui į darbą ir iš jo bei į savo sodybą. Pažada automobilio neduoti G. ar kitiems asmenims, kurie neblaivūs, bei įsitikinti, kad asmenys turi vairuotojo pažymėjimą. Dar nori paminėti, kad automobilis turėjo apgadinimus, o būtent, buvo pabraižymai ant galinio bamperio, kairės pusės galinio sparno ir priekinio bamperio. Šie apgadinimai jau buvo atsiradę prieš perkant automobilį, bei pati važinėdama buvo apibraižius minėtas dalis eksploatuodama savo automobilį, jis turi mechaninę pavarų dėžę, automobilis benzininis su bagažine yra 5 durų.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 24 d. apklaustas liudytoju K. S. parodė, kad viskas buvo sekmadienį, o būtent 2023 m. rugpjūčio 20 dienos vakare apie 19.30 val. vyko automobiliu nuo(duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) miesto ir įsukus į Molėtų plentą priešais važiavo S. O., valstybinio numerio raidžių neprisimena, bet žino, kad valstybiniame numeryje visi trys skaičiai yra penketukai (Nr. (duomenys neskelbtini). Ta pačia eismo vykimo juosta šis automobilis vyko gana agresyviai, o būtent vinguriavo iš vienos juostos į kitą, taip atsidurdamas priešpriešinėje eismo juostoje. Tai sukėlė įtarimą, kad arba vairuotojas naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, arba yra neblaivus ir vyko lėčiau negu visi kiti eismo dalyviai gal apie 60 km per valandą, kur galima važiuoti 80 km per valandą greičiu, dėl to nusprendė nuo minėto automobilio laikytis saugaus atstumo ir jį pastebėti. Bekalbant savo mobiliojo ryšio telefonu 112 su pagalbos centro darbuotojais minėtas S. automobilis staigiai stabdė ir sustojo. Jis pranešė apie šį eismo dalyvį, kur minėtas vairuotojas sustojo, kad šį galėtų policijos pareigūnai surasi ir sulaikyti. Tuo tarpu patys aplenkę minėtą vairuotoją, matė, kad tai yra vyras, apie 40-50 metų amžiaus, labai trumpais kirptais plaukais ir dėmesį atkreipė, kad šio veidas buvo įraudęs. Matėsi, kad veidas vidutinio kūno sudėjimo. Buvo be barzdos ir ūsų nebent jie buvo labai maži, todėl tai nekrito į akis. Ką asmuo vilkėjo, taip pat nurodyti negali. Matė, kad asmuo už vairo sėdėjo vienas ir automobilio salone jokių kitų pašalinių asmenų nepastebėjo, nei priekinėje keleivio pusėje, nei gale. Daugiau jokių išskirtinių bruožų, nei randų, nei tatuiruočių, nepastebėjo. S. S. vairuotojas daugiau niekur nemėgino judėti ir iš veido matėsi, kad pavargęs, raudonas veidas. Jeigu reikėtų atpažinti minėtą asmenį, šiuo metu negali, bet mano, kad atpažintų. Policijos pareigūnų atvykstančių nepastebėjo, bet BPC pranešė, kad policijos pareigūnai jau atvyksta.
Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 25 d. apklaustas liudytoju A. Z. parodė, kad dirbant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiuoju patruliu, kartu su kolege E. J., buvo gautas pranešimas iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, kad pranešėjas pastebėjo (duomenys neskelbtini), link Vilniaus ties golfo laukais vykstantį automobilį, kurio markė S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pavojingai manevruoja. Pranešėjas pagal vairavimo pobūdį įtaria, kad vairuotojas neblaivus, dar gavo iš VPK OVS papildomai pranešimą, kad S. vairuotojas sustojo kelkraštyje važiuojant link (duomenys neskelbtini) ir pranešėjas jau nestebi minėto automobilio. Vykstant iš miesto Molėtų plentu ir apsisukus M. S. sankryžoje, vykstant jau link Vilniaus kryptimi buvo automobilių spūstis ir tuomet sustojus S. autobusų sustojime po kelių minučių apie 19.40 val. pastebėjo pro juos Molėtų pl. S. g. prie sankryžos, kuris vyko kryptimi į Vilniaus miesto pusę pravažiuojantį minėtą S. automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuomet nedelsdami įjungė garsinius ir šviesų signalus, pranešė minėto automobilio markės vairuotojui sustoti dešiniame kelio kelkraštyje. Pastebėjo minėtą automobilį Molėtų pl. S. g. prie sankryžos, kuris vyko kryptimi į (duomenys neskelbtini) miesto pusę. Kaip jau minėjo, buvo imtasi priemonių įjungiant šviesos ir garsinius švyturėlius sustabdyti minėtą automobilį S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas automobilis iš karto nesustojo, po jų perspėjimo dar važiavo apie 20 metrų, o jie šį sekė iš paskos, dėl to minėtas automobilis buvo sustabdytas ir nuo to automobilio buvo imtas atskirties taškas iki artimiausios sankryžos, nes kitų objektų ar kilometro ženklo arčiausiai nepastebėjo, dėl to negalėjo nurodyti. Taigi nuo S. automobilio sustojimo buvo apie 800 metrų iki (duomenys neskelbtini). Priėjus prie S. automobilio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už jo vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyras, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, šis neneigė vartojęs alkoholinius gėrimus ir pats nurodė, kad vartojo alų. Vyriškio buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, kad su savimi neturi, bet pateikė asmens tapatybės kortelę. Iš to buvo nustatyta, kad tai G. G.. Šiam buvo tikrintas blaivumas, pirmu pūtimu nustatytas 4,08 promilių girtumas, tuo tarpu antru pūtimu buvo nustatytas 3,95 promilių girtumas. Patikrinus per duomenų bazę paaiškėjo, kad G. G. administracinių nusižengimų registre pateikta, kad atimta teisė vairuoti transporto priemonę. Taip pat apžiūrint automobilio salone buvo pastebėta daug tuščių skardinių su užrašu alus. Minėtas automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, filmuota Body kamera. Apžiūrint transporto priemonę buvo matomi apgadinimai ant galinio bamperio, kairės pusės galinio sparno, bei priekinio bamperio. Taip pat pokalbio metu įtariamasis G. G. prasitarė, kad automobilį pasiėmė iš savo sugyventinės, kurios vardo ir pavardės nenurodė. Kadangi pranešė, jog automobilis priklauso sugyventinei, buvo nuspręsta automobilį perduoti į saugojimo aikštelę. Dar buvo sulaukta, kol draugas atvyks ir jie pasiims iš automobilio būtiniausius asmeninius daiktus, po to, kai susirinko daiktus, automobilis buvo išvežtas į saugojimo aukštelę.
2023 m. rugpjūčio 20 d. neblaivumo nustatymo akte, nurodyta, kad G. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. G. G. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu "D. A. 7510" Nr. ARKB-0359 ir 19.57 val. nustatytos 4,08 promilės, antro tikrinimo metu 20.15 val. nustatytos 3,95 promilės. Pridedami alkotesterio prietaiso kvitai.
2023 m. rugpjūčio 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė S., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, priekinis bamperis.
Informacija apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, kad automobilio S. O., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra I. V..
Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad vidutinė 2006 metų gamybos automobilio S. O. kaina Lietuvoje su PVM yra 3 780 Eur.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad G. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog, G. G. 2023 m. rugpjūčio 20 d. apie 19.36 val., sustabdytas 800 metrų iki sankryžos (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taigi tokia G. G. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – tiesioginė tyčia.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda, jos dydžiu ir skiriamais įpareigojimais. G. G. prašo leisti baudą sumokėti per 1 (vienerius) metus.
Dėl skirtinos bausmės.
Įstatymų leidėjas už BK 281¹ straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
G. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę, jam nustačius neblaivumo požymius (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius G. G. – nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus prokurorės siūlomą ir sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – 75 MGL (3 750 Eur) baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies bausmė, atsižvelgus paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgiant į tai, kad G. G. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.
Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį bei kaltinamojo turtinę padėtį, mano, kad G. G. skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 1 (vienerių) metų terminą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad G. G. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinio laipsnio girtumas, padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis.
G. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trijų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.
Byloje nustatyta, kad G. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi G. G. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio automobilis , „S.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso I. V.. Byloje nėra duomenų, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, jog jai nuosavybės teise priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra šiuo atveju negalimas.
BK 72 straipsnio 5 dalis numato, kad tais atvejais kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (Lietuvos A. T. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei K. T. suformuotomis nuostatomis (Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. G. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, piktybiškai nepaisė KET reikalavimų, pavartojusi alkoholio, sėdo už automobilio vairo, tokiu būdu sukėlė tiesioginį pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui.
Tyrimo metu buvo gauti VšĮ „Emprekis“ duomenys, kurie patvirtina, kad vidutinė 2006 metų gamybos automobilio S. O. kaina Lietuvoje su PVM yra 3 780 Eur. Dėl to teismas pripažįsta, kad būtent ši suma turi būti išieškota iš kaltinamojo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę įvykio metu atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo G. G. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, ir nevaržo G. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Kiti klausimai.
Ikiteisminio tyrimo metu G. G. 2023 m. rugsėjo 19 d. tyrėjo nutarimu skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. G. paskirti galutinę bausmę - 50 MGL (2 500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 3 780 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) į valstybės biudžetą.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-2743-1055/2023“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (3 780 Eur) ne vėliau kaip per 3 (tris) dienas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į vieną iš pasirinktų (prieš tai nurodytų) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis - būtina nurodyti bylos numerį, įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B. AS Lietuvos skyriuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, ar (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Sumokėjus įmoką į Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalas turi būti pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo Priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, teismo nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies 7 punktas). Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi teisę kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo ir grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.
6. Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
7. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
8. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
9. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
10. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
11. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.