- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-06
- Bylos Nr.
- 1-3478-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49902-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vedęs, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 30 MGL (1129,8 Lt) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,02 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu su žmona V. K., ją stumdė, bei tyčia sugriebęs pastarąją už kaklo smaugė, tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė fizinį skausmą.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis M. K. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime faktinės aplinkybės (vieta, data, laikas) nurodytos teisingai. Grįžo namo neblaivus, tarp jo ir žmonos prasidėjo žodinis konfliktas, bandė nutildyti žmoną ir taip išėjo, kad ranka nuslydo ir ją smaugė. Buvo gėręs iš vakaro, ne tik įvykio dieną, patį įvykį ir savo veiksmus žmonos atžvilgiu atsimena, viskas buvo taip kaip nurodyta kaltinime, stumdė ir smaugė žmoną. Įvykio metu jam buvo nustatytas didelis girtumas, atrodo 2,22 promilės. Būdamas blaivus nesmurtauja. Prieš žmoną paskutinį kartą smurtavo 2014 m. Labai gailisi dėl tokių savo veiksmų, nebegrįš namo neblaivus, stengsis negerti ir nesipykti su žmona. Mano, kad jam užteks valios pastangų negerti. Nori, kad šeima būtų kartu, su žmona augina du bendrus vaikus, skirtis neketina. Prašė teismo jo atžvilgiu bylą nutraukti, jam susitaikius su žmona. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. K. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad konflikto metu jis norėdamas, kad žmona nutiltų, bandė griebti ją už burnos, bet nepataikė ir griebė už kaklo. Sukelti jai fizinio skausmo nenorėjo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi (b. l. 30).
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Teisme nukentėjusioji V. K. parodė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vyras myli vaikus, visą jos nėštumo ir gimdymo laikotarpį jai padėjo, rūpinosi vyresniąja jų dukra. Šiuo metu jai yra sunku vienai su dviem vaikais. Tiki, kad sugebės susitvarkyti tarpusavio santykius, dažniausiai vyras alkoholio nevartoja, tai būna tik pavieniai atvejai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad 2019 m. lapkričio 22 d., apie 11 val. jos vyras M. K. išėjo iš namų, visą parą jo nebuvo namuose. Grįžo 2019 m. lapkričio 23 d., apie 13 val., buvo neblaivus. Namuose vartojo alkoholį. Jam paskambino jo mama. Telefoninio pokalbio metu vyras su mama apsipyko. Po pokalbio jis pasidarė agresyvus. Išsigandusi, ji paėmė dukrą K. ir nuėjo į miegamąjį. Buvo su abiem vaikais miegamajame. Po kelių minučių neblaivus vyras atėjo į miegamąjį. Prašė jo išeiti, jis neklausė. Vaikų akivaizdoje vyras pradėjo ją smaugti, stumdyti. Dėl tokių vyro veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 2).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad apie įvykį pranešusi pareiškėja V. K. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 14 val. jos vyras M. K., būdamas neblaivus, užėjo į kambarį, kur ji buvo su vaikais K. K. ir M. K., ir jų akivaizdoje pradėjo ją smaugti, stumdyti, po tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą bei didelį šoką (b. l. 1-4).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. lapkričio 23 d., apie 13.58 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras smurtauja, trenkė pranešėjai, konfliktuoja, yra du mažamečiai vaikai. GMP atsisakė (b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. V.-P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 26 d., apie 15.16 val. buvo susisiekta su Valstybine teismo medicinos tarnyba, telefonu atsiliepusi registratorė nurodė, kad V. K. į jų įstaigą atvykusi nebuvo ir pas specialistą kūno apžiūrai artimiausiu metu užsiregistravusi nėra (b. l. 17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. V.-P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš policijos registruojamų įvykių registro prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-49902-19 prideda policijos pareigūnų, atvykusių į iškvietimą, buto kuriame vyko konfliktas nuotraukas ir filmuotą medžiagą, kurioje nukentėjusioji V. K. pasakoja pareigūnams kas nutiko (b. l. 18).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 23 d., 15.25 val. M. K. buvo nustatytas 2,02 promilių neblaivumas (b. l. 19).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi M. K. smurtą naudojo savo sutuoktinės atžvilgiu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. K. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio smurtaudamas prieš savo sutuoktinę V. K., tyčia stumdė ją bei sugriebęs ją už kaklo smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
M. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narį, tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė esmines jos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo nusikalstamu elgesiu žala nepadaryta, nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nepateikė. Teisme nukentėjusioji paaiškino, kad didelio skausmo ar žaizdų nuo kaltinamojo veiksmų neatsirado, dėl to pagal siuntimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Teisme nukentėjusioji V. K. taip pat patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji jam atleido ir jokių pretenzijų neturi. Teismui buvo pateiktas rašytinis kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitaikymo protokolas. Kaltinamasis M. K. anksčiau vieną kartą teistas, teistumas nėra išnykęs, tačiau jis teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamą veiką, praeityje jo atžvilgiu taip pat buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam ir nukentėjusiajai susitaikius, tačiau tai buvo pakankamai seniai (2014 m.) (b. l. 45), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą, kuri yra skirta už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, t. y. nusižengimą, kuris nelaikomas itin šiurkščiu, paskirta bauda sumokėta (b. l. 43-44), dirba, vedęs, turi du mažamečius vaikus, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Kaltinamasis paaiškino, jog jo elgesiui įtakos turėjo suvartotas alkoholis, blaivas jis taip nesielgia, žadėjo, kad ateityje toks jo elgesys nepasikartos, stengsis negerti ir nesipykti su žmona. Teisme tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji nurodė, kad nori išsaugoti šeimą, toliau kartu auginti vaikus, ir abu tiki, kad jiems pavyks susitvarkyti tarpusavio santykius. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad yra pagrindo tikėti, jog M. K. padarė išvadas ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos M. K. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jo pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas M. K. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad praeityje kaltinamojo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sutuoktinę vartojimo jau buvo nutrauktas, M. K. tikslinga skirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalis). Šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį bei savo nusikalstamų veiksmų pasekmes.
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. lapkričio 23 d., 14.20 val. iki 2019 m. lapkričio 24 d., 12.03 val., t. y. vieną dieną (b. l. 21, 22).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K., ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72² straipsniu, M. K. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.