Kauno apygardos teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2S-2432-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2S-2432-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-08575-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albinas Čeplinskas
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
A. G.
Trečiasis asmuo
AB Šiaulių bankas
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 103.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2432-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-08575-2011-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorijos: 103.1;121.5;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-12813-717/2011 pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei A. G. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės A. G. priešieškinį ieškovui D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo, tretysis asmuo AB Šiaulių bankas, institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė A. G. pateikė civilinėje byloje Nr. 2-12813-717/2011 priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo. Taip pat pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš ieškovo D. G. dukrų G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt per mėnesį kiekvienai dukrai iki įsiteisės teismo sprendimas byloje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino iš dalies, įpareigojo ieškovą D. G. mokėti laikiną išlaikymą dukroms G. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt kiekvienai dukrai, nuo prašymo gavimo teisme dienos (nuo 2011-06-30) iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-12813-717/2011.

Šalies argumentai

2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovas pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas mokėti išlaikymą iš ieškovo dukrų G. G. ir Š. G. naudai, kas mėnesį mokant periodines išmokas po 200,00 Lt kiekvienai dukrai iki bylos išnagrinėjimo. Prašyme ieškovas nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. įsakymu jau yra priteistas iš jo dukrų išlaikymas po 200 Lt. Šis teismo įsakymas yra galiojantis ir vykdomas. Kadangi ieškovas šiuo metu turi mokėti tiek pagal teismo įsakymą priteistą išlaikymą, tiek pagal teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bendroje sumoje po 400 Lt, todėl tokios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovo nuomone, pažeidžia jo interesus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir nutarė grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad ieškovo pateiktas prašymas neatitinka procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų, numatytų LR CPK 111 str. 2 d. 2 p., 113 str. 2., bei CPK 335 str. nustato, kad atskirasis skundas gali būti paduotas per 7 dienas nuo pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kai nutartis priimama rašytinio proceso tvarka 7 d. terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Šiuo atveju nutartis priimta nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl jos apskundimo terminas prasideda nuo nutarties gavimo dienos 2011 m. liepos 20 d., taigi atskirojo skundo padavimo terminas suėjo 2011 m. liepos 28 d. Kadangi ieškovas prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones pateikė teismui 2011 m. rugsėjo 30 d., teismas laikė, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, nustatytą jam paduoti, ir ieškovui neprašius šio termino atnaujinti, teismas šį prašymą atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį (skundo rezoliucinėje dalyje nurodyta 2011 m. birželio 30 d. nutartį) panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, nepagrįstai pateiktą prašymą vertino kaip atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, todėl nepagrįstai vadovavosi ir procesinėmis teisės normomis, reglamentuojančiomis atskirojo skundo padavimo terminus, kas sąlygojo neteisėtos nutarties priėmimą. Ieškovas nurodo, kad jis teismui pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o ne atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, tačiau teismas neteisingai ir nepagrįstai atsisakė priimti prašymą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuojant tuo, kad suėjo atskirojo skundo padavimo terminas. CPK nenumato galimybės nepriimti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsižvelgiant į tai, teismas pažeidė CPK 149 str., 335 str., 315 str. 2 d. 1 p., todėl mano, kad yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, kol bus išspręsta santuokos nutraukimo byla, o juo labiau esant kitos šalies prašymui, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną materialinį išlaikymą, kurį šis privalo teigti savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovas, nesutikdamas su tokia teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo tuo metu galiojusio CPK 151 str. 1 d. numatytą teisę - paduoti atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau ieškovas jam suteikta teise laiku nepasinaudojo, t. y. savo atskirąjį skundą pateikė tik 2011 m. rugsėjo 30 d. - pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, kuris suėjo 2011 m. liepos 28 d. Kaip matyti iš ieškovo prašymo, priešingai, nei teigia ieškovas, jis kreipėsi į teismą ne su prašymu dėl jo atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau prašė «... panaikinti 2011 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12813-717/2011, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės...», taigi, teismui pateikė procesinį dokumentą, savo turiniu ir suformuluoto reikalavimo pobūdžiu atitinkantį ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o atskirojo skundo formą. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas prašė teismo atnaujinti atskirojo skundo pateikimui praleistą terminą, ko pasėkoje, ieškovės nuomone, teismas teiktą ieškovo procesinį dokumentą pagrįstai traktavo atskiruoju skundu, ir dėl praleisto procesinio termino jį priimti atsisakė.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB Šiaulių bankas nurodo, kad klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo palieka spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Asmuo savo pažeistas teises gali ginti teikdamas prašymus, skųsdamas priimtas teismo nutartis ar sprendimus, tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (formos, turinio), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 316, 338 straipsniai).

Iš suformuotos bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 30 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovo D. G. prašymas, kuriame pareikštas prašymas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ieškovas įpareigotas mokėti laikiną išlaikymą savo nepilnametėms dukroms iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-12813-717/2011. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo prašymą 2011 m. spalio 3 d. rezoliucija priėmė, ir tuo pačiu skundžiama 2011 m. spalio 4 d. nutartimi jį atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas minėtą ieškovo 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymą vertino kaip atskirąjį skundą dėl teismo 2011 m. birželio 30 d. nutarties, paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą atskiriesiems skundams paduoti (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Kaip matyti iš minėto ieškovo 2011 m. rugsėjo 30 d. prašymo turinio, ieškovas šį procesinį dokumentą aiškiai pavadino „Prašymas“, o ne „Atskirasis skundas“. Prašymą grindė tuo metu galiojusio CPK 150 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Be to, remiantis CPK penktojo skirsnio nuostatomis, asmuo pagrįstą prašymą panaikinti jam taikytas laikinąsias apsaugos priemones turi teisę pateikti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui bet kurioje proceso stadijoje. Taigi akivaizdu, kad ieškovas, pateikdamas būtent tokį prašymą, o ne atskirąjį skundą, praėjus beveik dviem mėnesiams po termino apskųsti 2011 m. birželio 30 d. nutartį, ir neprašė atnaujinti termino, kaip nepagrįstai nurodė skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas netiksliai suformulavo teismui minėto prašymo dalyką, o būtent, ieškovas prašė panaikinti 2011 m. birželio 30 d. nutartį, kas atitiktų atskirojo skundo turiniui keliamą reikalavimą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis), nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas pateikė būtent atskirąjį skundą dėl 2011 m. birželio 30 d. nutarties, o ne prašymą panaikinti 2011 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl minėtas aiškus netikslumas, teismo vertinimu, nebuvo kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių buvo prašoma ieškovo pateiktame procesiniame dokumente. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pats pažymėjo, jog ieškovo pateiktas prašymas neatitinka procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, tačiau trūkumų šalinimo institutu nepasinaudojęs ir ieškovo prašymą panaikinti 2011 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pripažinęs atskiruoju skundu dėl 2011 m. birželio 30 d. nutarties, nepagrįstai šį procesinį dokumentą atsisakė priimti.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, todėl 2011 m. spalio 4 d. nutartis naikintina, ir, kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nesprendė iš esmės, šis prašymas perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti ir ieškovo D. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Albinas Čeplinskas