- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- I-1231-423/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00259-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui G. Č. , nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas. G. Č. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-10). Skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 metų liepos mėnesį Marijampolės pataisos namų krizių valdymo komisijos buvo įtrauktas į linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitą bei paskirtas gyventi į būrį Nr. 17, kuriame gyvena asmenys, turintys priklausomybių nuo narkotinių medžiagų. Pareiškėjo teigimu, tokiems veiksmams pataisos namų administracija neturėjo jokio faktinio bei teisinio pagrindo, kadangi pareiškėjas nėra linkęs save žaloti ar žudyti, charakterizuojamas teigiamai, drausminių nuobaudų, priklausomybių, adaptacinių ar elgesio problemų neturi. Pareiškėjui atsisakius eiti gyventi į 17 būrį, jis buvo nepagrįstai nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių, kur patyrė judėjimo laisvės suvaržymus, negalėjo užsiimti mėgstama veikla. Tokiais neteisėtais veiksmais Marijampolės pataisos namų administracija pažeidė bendruosius viešojo administravimo principus, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje numatytas nuteistųjų teises į sveikatą, gerovę, orumą, tuo sukeldama pareiškėjui neturtinę žalą, pasireiškusią nepatogumais, stresu, kitais neigiamais dvasiniais išgyvenimais.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 21-25) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas buvo paskirtas į 17 būrį vadovaujantis Kauno tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153, kurioje nurodyta, kad pareiškėjui yra sustiprinta neterminuota individuali priežiūra dėl to, jog jis turi polinkį žudytis ar save žaloti. Pokalbio su Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialiste metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad esant stresinėms situacijoms, yra linkęs į autoagresiją, todėl buvo rekomenduota pareiškėjo situaciją svarstyti Krizių įveikos komandos posėdyje. Posėdžio metu buvo nutarta pareiškėją įtraukti į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“. 2016-12-12 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistė V. M. pateikė pažymą Nr. 55/04-713, kurioje nurodė, kad pareiškėjas paskirtame būryje adaptavosi, suicidines mintis neigė, todėl buvo pasiūlyta dar kartą svarstyti jo elgesį Krizių įveikos komandos posėdyje. Pagal Marijampolės PN direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtintą Diferencijuoto nuteistųjų paskirstymo schemą, į 17 ir 16 būrius skiriami nuteistieji, turintys adaptacijos problemų, todėl pareiškėjas buvo pagrįstai paskirtas į 17 būrį. 2016-07-28 jis buvo pervestas į 22 būrį. Pataisos namų pareigūnai jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, tačiau nepagrindžia savo reikalavimo jokiais objektyviais įrodymais. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei neteisėtų atsakovo veiksmų. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo nepagrįstai įtrauktas į linkusių save žaloti ir žudytis asmenų įskaitą, paskirtas gyventi į 17 būrį, kuriame kali asmenys, turintys priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, o atsisakius eiti į minėtą būrį, nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių dviem mėnesiams.
Reikalavimus, taikomus savižudybių ir savęs žalojimo prevencijai laisvės atėmimo įstaigose, laisvės atėmimo įstaigos vadovo ir administracinių padalinių veiksmus, funkcijas ir atsakomybę reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-09-02 įsakymu Nr. V-353 patvirtintas Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašas, kurio 10 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo įstaigos psichologas, gavęs informaciją apie savęs žalojimą ar bandymą nusižudyti, per penkias darbo dienas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl tokio asmens sustiprintos individualios priežiūros. Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sprendžia klausimą dėl rekomendacijų įgyvendinimo užtikrinimo ir paveda vykdyti atsakingiems specialistams. Laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius sudaro Krizių įveikos komandą, kuriai, be kita ko, pavedama užtikrinti savižudybių ir savęs žalojimo ankstyvosios rizikos diagnostiką ir medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos prieinamumą naujai atvykusiems į laisvės atėmimo vietos įstaigą suimtiesiems ir nuteistiesiems, vykdyti krizinės situacijos analizę, nustatyti jos priežastis ir pateikti tolesnio darbo rekomendacijas laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriui (6, 7 p.). Laisvės atėmimo vietų įstaigų psichologinių tarnybų specialistai, atlikdami pirminį nuteistųjų ir suimtųjų vertinimą, savižudiško elgesio riziką vertina naudodami Suicidinės rizikos įvertinimo klausimyną (3 priedas) ir klinikinį interviu (15 p.). Nuteistajam ar suimtajam nustačius didelį savižudiško elgesio rizikos laipsnį, psichologas, nustatydamas konkretų terminą, įtraukia jį į Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti, apskaitos žurnalą, parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą-rekomendaciją dėl nuteistojo ar suimtojo priežiūros ypatumų (numatoma sustiprinta individuali priežiūra ir jos intensyvumas), bendravimo ypatumų, prireikus – dėl apgyvendinimo vietos pakeitimo (16 p.). Pasibaigus paskirtų rekomendacijų terminui, įstaigos psichologas parengia ir pateikia įstaigos direktoriui pažymą apie sustiprintos individualios priežiūros nutraukimą arba pratęsimą konkrečiam laikotarpiui (17 p.).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, remiantis Marijampolės PN Nuteistųjų skirstymo komisijos posėdžio protokolu (b. l. 32), Marijampolės PN direktoriaus 2016-07-04 įsakymu Nr. 7/07-254 (b. l. 26-27) pareiškėjas buvo paskirtas atlikti bausmę į 17 būrį. Atsakovo atstovas nurodo, kad skiriant pareiškėją į minėtą būrį buvo vadovaujamasi Kauno tardymo izoliatoriaus Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153 (b. l. 31). Šioje pažymoje buvo rekomenduota sustiprinti pareiškėjo individualią priežiūrą dėl suicidinių veiksmų ar savęs žalojimo rizikos. Be to, iš byloje esančios Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016-07-04 pažymos Nr. 55/04-500 (b. l. 33) matyti, kad pokalbio su psichologe metu nuteistasis nurodė, jog praeityje yra save žalojęs. Nors suicidines mintis šiuo metu neigia, tačiau tvirtina neisiąs į jokį būrį ir iškilus stresinei situacijai galimi autoagresyvūs veiksmai. Atsižvelgiant į tai, buvo rekomenduota svarstyti pareiškėjo situaciją Krizių įveikos komandos posėdyje. Komandos posėdyje buvo nutarta įtraukti pareiškėją į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei skirti sustiprintą individualią priežiūrą 3 mėnesių laikotarpiui (b. l. 39-41). Atsižvelgiant į tai, Marijampolės PN Psichologinės tarnybos 2016-07-04 pažymoje Nr. 14/07-3146 buvo rekomenduota sustiprinti pareiškėjo individualią priežiūrą, reguliariai kalbėtis su nuteistuoju, sustiprinti individualų darbą su pareiškėju bei jo elgesio korekciją, taip pat nustatyta, jog savęs žalojimo tikimybė išlieka aukšta.
Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, jog pareiškėjas buvo pagrįstai įtrauktas į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei paskirtas atlikti bausmę į 17 būrį, kuris, remiantis Marijampolės PN direktoriaus 2016-05-04 įsakymu Nr. 4/07-139 patvirtinta Diferencijuota nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schema (b. l. 30), yra skirtas adaptacijos problemų turintiems nuteistiesiems. Iš minėtų duomenų matyti, jog pareiškėjas praeityje yra save žalojęs ir bandęs nusižudyti, pats šios aplinkybės skunde neneigia. Nors jo teigimu, Marijampolės PN Psichologinės tarnybos specialistei nėra išsakęs minčių, jog esant stresinei situacijai, galimai elgsis autoagresyviai, ši aplinkybė yra užfiksuota tiek 2016-07-04 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 55/04-500, tiek 2016-07-04 pažymoje Nr. 14/07-3146, kuriomis abejoti teismas neturi pagrindo. Be to, sustiprinta individuali priežiūra pareiškėjui buvo paskirta ir Kauno tardymo izoliatoriuje (Psichologinės tarnybos 2015-10-16 pažyma Nr. 74-153 (b. l. 31)). Nors pareiškėjas savo skundo argumentus grindžia Kauno tardymo izoliatoriuje sudaryta charakteristika (b. l. 16-19), iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad Kauno tardymo izoliatoriaus specialistams pareiškėjas yra išsakęs, jog praeityje bandė žudytis, be to, jam būdingas impulsyvus elgesys patyrus stiprias neigiamas emocijas. Pareiškėjo Adaptacinėje charakteristikoje (b. l. 18) pažymima, jog kalėdamas Kauno tardymo izoliatoriuje, jis patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, turi priklausomybę nuo alkoholio. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, darytina išvada, jog jie ne tik nepaneigia, tačiau ir papildomai pagrindžia atsakovo atstovo argumentus, jog pareiškėjas buvo linkęs į autoagresiją, turėjo adaptacijos problemų, praeityje yra bandęs nusižudyti, todėl pagrįstai buvo įtrauktas į save žaloti ar žudytis linkusių asmenų įskaitą bei paskirtas į 17 būrį. Tai patvirtina ir pareiškėjo Suicidinės rizikos įvertinimo klausimynas (b. l. 42-43), kuriame pats pareiškėjas nurodė, jog yra save žalojęs. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad Marijampolės PN administracija, įtraukdama pareiškėją į „Didelės rizikos dėl savęs žalojimo ar bandymo nusižudyti grupę“ bei skirdama jį į 17 būrį, laikėsi visų Savižudybių ir savęs žalojimo laisvės atėmimo vietų įstaigose prevencijos tvarkos aprašo reikalavimų (tiek materialinių, tiek procesinių), taip pat ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 65 punkte numatyto reikalavimo skirstant nuteistuosius į būrius, atsižvelgti į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbine veikla, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus šioje dalyje.
Pažymėtina, jog iš naujo įvertinus pareiškėjo psichologinę būklę, 2016-12-12 Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymoje Nr. 55/04-713 buvo nustatyta, jog pareiškėjas adaptavosi būryje, suicidines mintis neigia, su kitais asmenimis nekonfliktuoja, todėl buvo pasiūlyta Krizių įveikos komandai svarstyti pareiškėjo elgesį (b. l. 44). Kaip nurodo atsakovo atstovas bei pats pareiškėjas, iš linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitos jis buvo išbrauktas, o 2016-07-28 Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-311 (b. l. 28) perkeltas gyventi į 22 būrį.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog už atsisakymą atlikti bausmę 17 būryje, jis buvo nepagrįstai nubaustas drausminėmis nuobaudomis – uždarytas į baudos izoliatorių, kur patyrė įvairių nepatogumų.
BVK 143 straipsnio 2 – 5 dalyse nurodyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo.
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 47) matyti, kad 2016-07-05 pareiškėjas Kriminalinės žvalgybos pareigūnams išreiškė nesutikimą gyventi jam paskirtame būryje. Pareigūnams apklausus pareiškėją, šis nurodė, jog 17 būryje kalėti bijo, kadangi yra davęs parodymus prieš ten kalinčius nuteistuosius. Įvardinti konkrečius asmenis kategoriškai atsisakė. Apklausus 16 ir 17 būrių nuteistuosius, nebuvo gauta jokių duomenų apie pareiškėjo nesutarimus su kitais asmenimis ar kitokias kliūtis, trukdančias jam atlikti bausmę paskirtame būryje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atsisakymas eiti į paskirtą būrį buvo įvertintas kaip administracijos nurodymų nevykdymas ir pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2016-07-06 įsakymu Nr. 1359 bei 2016-07-13 įsakymu Nr. 82/04-1391 buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis – perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 ir 7 paroms (b. l. 45-46).
Teismas pažymi, kad tarnybiniame pranešime nurodytos pareiškėjo išsakytos priežastys, dėl kurių jis nesutiko gyventi 17 būryje, yra iš esmės nesusijusios su šios bylos ginčo dalyku, t.y., priešingai nei teigė skunde bei teismo posėdžio metu, pareiškėjas tarnybinio tyrimo metu nurodė, jog yra davęs parodymus prieš ten kalinčius asmenis, o ne aplinkybes, susijusias su narkotinių medžiagų vartojimu 17 būryje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių asmenų, dėl kurių bijojo atlikti bausmę 17 būryje, nedetalizavo šių aplinkybių, o tarnybinio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo atsisakymą atlikti bausmę 17 būryje, taip pat nenustačius jokių teisės aktų pažeidimų dėl nuobaudų skyrimo procedūros, įvertinus tai, jog pareiškėjo skunde bei nuobaudos skyrimo metu nurodomi argumentai dėl nesutikimo eiti į 17 būrį yra radikaliai skirtingi ir dėl to vertintini kritiškai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog drausminės nuobaudos už pareiškėjo atsisakymą eiti į paskirtą būrį buvo neteisėtos.
Išnagrinėjus pareiškėjo nurodytus motyvus, iš kurių kildinamas neturtinės žalos atsiradimas, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjas neįrodė ir žalos egzistavimo fakto. Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Taip pat byloje nėra jokių pareiškėjui galimai kilusią neturtinę žalą pagrindžiančių aplinkybių. Teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus daugiau, nei pusmečiui nuo tada, kai buvo, jo manymu, nepagrįstai nubaustas drausmine nuobauda, įtrauktas į linkusių save žaloti ar žudytis asmenų įskaitą bei paskirtas į 17 būrį, kas, pareiškėjo teigimu, sukėlė jam skunde nurodytas pasekmes. Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virš pusės metų nuo paskutinio neigiamus išgyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti išvadą, jog jo tariamai patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė.
Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.