- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-458-115/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Algirdas Auruškevičius (pran.), Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- I. D., V. J., J. S.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-458-115/2010
2010 m. spalio 11d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Romualdos Janovičienės, Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) M. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams I. D., V. J., J. S., tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, kurios teisių perėmėja šioje byloje yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl pažeistos teisės į statybą gynimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas M. B. ieškiniu prašė pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų sutikimo (I t.,b.l. 3-5) . Ieškovas nurodė, kad jam priklauso dalis namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurią nori rekonstruoti. Jis Vilniaus m. Lenino raj. LDT VK 1989-10-31 potvarkiu gavo leidimą statyti prie namo priestatą (garažą) su antstatu. Teismo procesai, sustabdyta statyba neleido jam savalaikiai užbaigti statybos darbų. Per tą laiką bendrasavininkiai I. D. su V. J. rekonstravo namą, pakėlė namo stogą, ant jo statomo garažo krenta sniegas, krituliai, irsta garažo perdanga. Pastatyto priestato (garažo) teismas nepripažino savavališka statyba, neleido jo griauti. Pasibaigus procesams, jis nori pasigerinti savo gyvenimo sąlygas, apsaugoti pastatytą garažą, rekonstruojant jam priklausančią namo dalį. 2004 m. padarė namo rekonstrukcijos projektą. Pagal šį projektą nori pradėti statybos darbus, tačiau bendrasavininkiai ir gretimo sklypo savininkė atsakovė J. S. nesutinka duoti sutikimus rekonstrukcijai. Be tokių sutikimų jis negali gauti leidimo rekonstrukcijos statybai, negali pradėti ruošti projektinės dokumentacijos, derinti projektą, atlikti kitus rekonstrukcijai reikalingus veiksmus. Mano, kad atsakovai be jokio pagrindo neduoda prašomo sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė J. S. atsiliepimais į ieškinį (I t.,b.l. 31-32; 97-99) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, nedavusi sutikimo rekonstrukcijai, nes ieškovas vykdys statybas jai priklausančiame žemės sklype –sklypo posūkis laužtine linija yra toje vietoje, kur projektuojamas ieškovo pastatas. Atsakovė pažymėjo ir tai, jog iš kadastrinio žemėlapio matyti, kad sklypus skiria tiesi, o ne laužta linija ir ieškovo projektuojamo pastato dalis užima atsakovės sklypo dalį. Mano, jog rekonstrukcija pakels namo aukštį, siena prisišlies prie jos namo ir dėl to jos namo padėtis suprastės, jos namas atsidurs duobėje, pelys.
Atsakovas V. J. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.35-36) prašė ieškinį dėl reikalavimų atsakovui V. J. palikti nenarinėtu. Nurodė, jog ieškovas nepateikė teismui įrodymų, jog pateikė projektą jam suderinti ir kad jis atsisakė projektą derinti. Teigė, kad byloje nepatraukti visi suinteresuoti asmenys, nes namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkais yra ne tik ieškovas M. B., bet ir jo motina, o į jo tėvo turėtą dalį paveldėjimo teisė konkretaus asmens atžvilgiu neregistruota. Todėl mano, kad ir kiti savininkai, įskaitant Vilniaus apskrities VMI, turėjo išreikšti šioje byloje savo pozicijas. Pažymėjo, jog ieškinio padavimo momentu atsakovas V. J. nebebuvo ginčo namo dalies bendrasavininkiu, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti reiškiamas reikalavimas.
Atsakovė I. D. atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.65-67) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas klaidina teismą, nes dalį rekonstruoto pastato jau įteisino, ketina įteisinti ir kitą. Pateiktas projektas yra netinkamas, nepatikimas, pažeidžia atsakovės interesus. Prašomas sutikimas didelio dydžio rekonstrukcijai, kuri neproporcinga ieškovo turimai nuosavybės daliai. Rekonstruojant pagal ieškovo projektą namą, būtų neišsaugota atsakovės atlikta namo sienos apdaila. Pateiktas projektas neatitinka statybos įstatymo ir STR reikalavimų. Mano, kad ieškovas gali baigti tvarkyti reikiamus dokumentus – įregistruoti pastatytą garažo statinį, bet nebaigus šio statinio, pradėti naująją statybą, mano esant nereikalinga.
Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (I t.,b.l.38-39) prašo spręsti ginčą teismo nuožiūra. Paaiškino, kad statybai atlikti reikalingi bendrasavininkių sutikimai, o turint bendrasavininkių sutikimus, Savivaldybė ruošia projektinę dokumentaciją. Todėl ieškovas, negaudamas atsakovų sutikimo, turi teisę reikšti reikalavimą teismui.
Tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į ieškinį ( b.l. 63-64) prašė teismo nuožiūra vertinti bendrasavininkių atsisakymo išduoti sutikimus motyvus. Nurodė, kad projekto pagal kurį turi būti atlikta rekonstrukcija svarstymą sprendžia Nuolatinė statybos komisija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 2.025,00 Lt I. D. naudai ir 2.129,00 Lt J. S. naudai (I t.,b.l.275-279).
Pirmosios instancijos teismas iš 2006-03-14 VĮ „Registrų centras“ pažymėjimo nustatė, kad ieškovui priklauso 21/100 namo dalis, o kiti šio namo bendrasavininkiai yra V. J., kuriam priklauso 12/16 pastato dalis, I. D. (28/100 dalys), L. B. (9/100 dalys), I. J. (2/16 dalys). Skaičiuojant aritmetiškai visų bendrasavininkių dalys nesudaro 100% dalių. Atsakovei I. D. 28/100 dalis nustatyta nuo viso gyvenamo namo, turinčio 278,82 kv. m., o likusių bendrasavininkių dalys yra nurodytos nuo 199,71 kv.m. gyvenamo namo ploto (iki rekonstrukcijos). Reikalavimas reiškiamas minėtame VĮ „Registrų centras“ pažymėjime įvardytos dalies bendrasavininkių V. J. ir I. D. atžvilgiu. Iš naujai pateiktos nekilnojamo turto registro pažymos teismas nustatė, jog namo esančio (duomenys neskelbtini) gyvenamo namo, kurio atžvilgiu prašoma ginti teisę į rekonstrukciją bendrasavininkiais yra ieškovas M. B., atsakovė I. D. bei į bylą neįtraukti L. B. ir F. B. (jų atžvilgių ieškovas reikalavimo nereiškia). Teismas sprendė, jog patraukti šiuos asmenis byloje trečiaisiais asmenimis nėra pagrindo, nes ginčas kyla dėl teisės į statybą suteikimo ir nesutarimo priežasčių, dėl tokios teisės nedavimo nustatymo kitų bendrasavininkių atžvilgiu, todėl CPK 46 str., 47 str. numatytų pagrindų byloje patraukti trečiaisiais asmenimis L. B. ar F. B. ( galimus jo teisių perėmėjus) nėra. Teismas iš pateikto architektės D. V. atlikto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos projekto nustatė, jog ieškovo siekiama rekonstrukcija pagal aukštingumą sudaro du aukštus neįskaitant numatomo statyti cokolinio aukšto, o kito bendrasavininkio rekonstruota namo dalis taip pat yra dviejų aukštų su cokoliniu aukštu. Teismas konstatavo, jog ieškovas, kaip bendrasavininkis, siekia rekonstrukcijos suvienodinant namo dalių aukštingumą. Atsakovės I. D. nurodytą motyvą, kad rekonstruodamas namą ir atitinkamai pakeldamas jį iki atsakovės pastatyto aukščio pažeis jos teises, teismas atmetė, kaip nepagrįstą, nes rekonstrukcijos atveju būtų sudarytos sąlygos vientisam statybos objektui sukurti, bet nėra pagrįstas motyvas atsisakyti duoti numatomai rekonstrukcijai sutikimą. Teismas sprendė, jog tai, kad ieškovas yra prisistatęs statinį, neduoda pagrindo teismui pagal pastatytą, bet neįregistruotą statinį nustatyti kitokio dydžio, nei nustatyta viešojo registro duomenimis, ieškovo valdomą nuosavybės dalį. Teismas konstatavo, jog prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-479-614/07 išspręstas klausimas dėl ieškovo pastatyto statinio nugriovimo. Ši aplinkybė neleidžia teismui pastatytą statinio dydį, jo pobūdį (garažas su antstatu) ir apimtį priskirti ieškovo nuosavybėje valdomai turto daliai, nes prijungtoje byloje nespręstas nuosavybės atsiradimo teisinis santykis. Teismas vadovavosi CK 4.27 str. 2 d. ir iš viešojo registro duomenų nustatė, kad nuosavybėje ieškovas turi 41,94 kv.m. plotą (199,71x21:100). Siekdamas rekonstruoti savo gyvenamo namo dalį iki 218,47 kv.m. jis faktiškai turimą gyvenamą plotą didintų 5,21 karto (218,47:41,94), t.y. didintų ne 10 proc., kaip nustato Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., bet 500 proc. Teismas sprendė, jog pateiktas rekonstrukcijos projektas neatitinka šiai statybos rūšiai Statybos įstatymu keliamų reikalavimų. Teismas nustatė, jog nuo siekiamo rekonstruoti pastato iki kaimyninio sklypo ribos masteliu matuojant lieka 38 mato vienetai, t.y. riba mažesnė negu vienas metras, tai neatitinka STR reikalavimų, o pateiktu būdu rekonstruojant statinį per cokolinį ir dar du aukštus, pažeidžiami šalia nuosavybę valdančios atsakovės J. S. interesai. Ginčo sprendimo metu ieškovas, turėdamas leidimą yra pasistatęs statinį arčiau kaip 3 metrai iki atsakovės J. S. sklypo ribos. Ši aplinkybė nesukelia prejudicijos ieškovui vykdyti šioje vietoje kitokios rūšies statybos darbų– atlikti rekonstrukciją pagal ginčo nagrinėjimo metu neįregistruotą statinį. Teismas sprendė, jog ieškovas, pateikdamas teismui 2004 m. rekonstrukcijos projektą faktiškai siekia ne nustatyta tvarka įteisinti pastatytą statinį, bet didesnės apimties ir naujo pobūdžio statybos– rekonstrukcijos, todėl bus pažeistos atsakovų įstatymais garantuotos teisės. Teismas nurodė, jog atsakovas V. J., nebūdamas bendrasavininkiu, be pagrindo naudojosi bendraatsakovio procesine padėtimi, didino išlaidas siekdamas atstovavimo paslaugų, todėl jo atžvilgiu taikė CPK 3 str. 1 d. nuostatą ir jo naudai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.
Šalies argumentai
Ieškovas M. B. pateikė apeliacinį skundą (II t.,b.l.2-5), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė LR statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., nes neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus. Teigia, jog kai pertvarkomas esamas statinys, sukuriama jo nauja kokybė: pastatomi nauji aukštai (antstatai) ar nugriaunama dalis esamų. Šiai rekonstrukcijos sąvokos daliai nėra taikomi kokie nors procentiniai ar ploto apribojimai dėl naujai įrengiamo naudingo ploto. Kai pristatomas prie namo priestatas, jam yra taikomi rekonstrukcijos ploto apribojimai, t.y. priestato plotas turi būti ne didesnis nei 10 proc. buvusio statinio ploto. Teigia, jog šiuo atveju rekonstrukcija turėjo būti atliekama jau esančio statinio (garažo), jo viršutiniame aukšte (antstate) įrengiant gyvenimui tinkamas patalpas. Priestato pastatymas yra suprantamas kaip naujo statinio, kuris arba susijęs su jau esamu statiniu ar nesusijęs, pastatymu ant žemės sklypo, taip užstatant papildomą žemės sklypo dalį. Teigia, jog tais atvejais, kai statomas statinys, kuris viršytų nurodytą 10 proc. ribą, ši statyba būtų vadinama ne rekonstrukcija, o naujo statinio statyba. Nagrinėjamu atveju numatyta rekonstruoti jau esamą statinį, nedidinant papildomai žiemės sklypo užstatymo. Mano, jog teismo pateiktas plotų sumos skaičiavimas yra neteisingas, nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p., skaičiuojant yra imama bendra visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma. Teismas, taikydamas nurodytą normą pasirinktu būdu, net nesistengė nustatyti tų sąlygų, kurios būtų būtinos jos pritaikymui. Teismas santykį tarp buvusio ploto ir naujojo ploto skaičiavo imdamas duomenis iš NTR pažymėjimo. Tokiu būdu teismas darė esminę klaidą prilygindamas NTR pažymėjime esančią bendro naudingo ploto sampratą ir Statybos įstatymo 2 str. 2 d. 18 p. esančią minėtą definiciją. Teigia, jog teismas neteisingai aiškino nurodytą teisės normą ir neteisingai nustatė įrodinėjimo byloje dalyką, nes taikant šią teisės normą teismo nurodytu būdu turėjo būti surinkti ir užfiksuoti faktiniai duomenys apie bendrą visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų sumą. Apelianto teigimu, ši suma yra 595 m². Ieškovas nurodo tik iš sprendimo sužinojęs, kad teismas taiko nurodytą teisės normą tokiu būdu, todėl renka įrodymus (samdo matininkus) dėl nurodyto skaičiavimo pagrįstumo ir juos pateiks teismui, kai tik jie bus gauti. Apeliantas nori atlikti 42 m² dydžio rekonstrukcijos darbus, o tai neviršija įstatyme nustatytos ribos. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atliekant rekonstrukcijos darbus siekiama pažeisti kaimyninio sklypo savininkės teises, nes ginčas tarp ieškovo ir kaimyninio žemės sklypo savininkės jau yra išspręstas įsiteisėjusiu LAT 2008 m. rugsėjo l d. sprendimu civilinėje byloje Nr.3-K6-407/2008, kuriuo atmestos kaimyninio sklypo savininkės pretenzijos, kad ieškovo statiniai yra pastatyti neteisėtai. Atsakovė ginčija statinio pastatymo teisėtumą, tačiau pagal teismų praktiką reikalaujama pateikti įrodymus, kaip ši rekonstrukcija pažeis jos teises.
Atsiliepimas
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.10-13) prašo skundžiamą sprendimą dalyje, kuria atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pakeisti ir jo prašymą patenkinti, likusioje dalyje apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nesilaikė LR CPK 7 str. 2 d. nustatyto nepiktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis principo, nes iš pateiktų į bylą 2009-07-01 išrašų iš NTR CDB duomenų, nuosavybės teisės į jo nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą 2009-03-03 įregistruotos atsakovės I. D. vardu 2008-05-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Pagal minėtos sutarties sąlygas atsakovas iki gyvos galvos naudosis visu perleistu turtu, todėl jis yra teisėtas nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (250/1000 dalies žemės sklypo, 14/16 gyvenamojo namo, 2/3 ūkinio pastato, pastato - garažo, 14/16 kiemo statinių), naudotojas ir sprendimas šioje civilinėje byloje turės įtakos jo teisėms bei teisėtiems interesams, nes tenkinus ieškinį, būtent jo naudojamų patalpų langus užstotų priestatas, kuris būtų statomas prie jo naudojamų patalpų išorinių sienų, padidėtų jo naudojamo žemės sklypo užstatymo tankis ir pan. Teigia gavęs 2008-05-27 teismo pranešimą dėl atsiliepimų į ieškinį pateikimo, ir teismą informavo iš karto po 2008-05-27 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties įregistravimo NTR. Apeliaciniame skunde jis nurodytas kaip atsakovas, taigi gindamas savo teises bei teisėtus interesus, vėl turės bylinėjimosi išlaidų. Pažymi, kad ieškovas nurodė ne visus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčius (nenurodė L. B. bei F. B.), taigi ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, o teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Mano, jog apelianto motyvas, jog jis siekia rekonstruoti ne gyvenamąjį namą, bet jau egzistuojantį garažą, nedidinant jo užstatyto ploto, išeina už reikalavimo ribų, nes ieškiniu prašoma pripažinti ieškovui teisę rekonstruoti minėtą gyvenamąjį namą, o apeliacinio skundo motyvas yra dėl priestato rekonstrukcijos. Mano, jog negalima teigti, kad priestatas pastatytas teisėtai ir teisės prasme egzistuoja, nes jis nėra įregistruotas NTR, todėl nėra galimybių nustatyti, ar tai yra gyvenamojo namo dalis (priestatas) ar savarankiškas statinys, kokio jis yra ploto, ar jo plotas viršija Statybos įstatymo 2 str. 18 d. nustatytą ploto padidėjimo koeficientą. Nepateikus įrodymų nustatyti plotą, kuriuo apeliantas pageidauja padidinti turimą gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nėra galimybių.
Atsakovė I. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l.16-17) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog nesant rekonstrukcijos projekto originalo, neaišku, ką nori rekonstruoti ieškovas – pabaigtą pastatyti garažą, kuris nėra NTR užregistruotas kaip atskiras daiktas, ar tą gyvenamojo namo dalį, kuria naudojasi ieškovas, ir kuri ieškovo pradėta statyti dar galiojant jam išduotam statybos leidimui ir neužbaigta, o Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje iki šiol nėra užfiksuoti ieškovo atlikti rekonstrukcijos ar priestato (antstato) statybos darbai. Tokių dokumentų nėra ir VĮ „Registro centras“ archyvinėje ginčo namo byloje. Nurodo, jog ieškinio pagrindas aiškus, ieškovas prašė teismo pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal konkretų projektą, kuris nebuvo pateiktas ir neišreikalautas. Tačiau apeliaciniame skunde ieškovas nurodo siekiantis rekonstruoti garažą, kuris, kaip atskiras daiktas NTR nėra suformuotas. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis siekia pertvarkyti garažą, nedidinant užstatyto ploto, neatitinka nei pateiktų įrodymų, nei faktinių bylos aplinkybių, todėl jo motyvas dėl galimo netinkamo Statybos įstatymo 2 str. 18 d. aiškinimo ir taikymo, yra atmestinas. Atsakovė įsitikinusi, kad apeliantas, turėdamas pasibaigusį leidimą statybai negali įteisinti jau pastatyto garažo, negali tęsti ir jo neteisėtai pradėtos kitos dalies namo priestato statybos, todėl bando įteisinti jau užbaigtą garažo ir kitos priestato dalies statybą ir toliau tęsti kitus statybos darbus, prisidengdamas tariama namo (garažo) rekonstrukcija.
Atsakovė J. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b.l. 21-23) prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Mano, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis ketina savo namo dalį didinti mažiau nei 500 proc., tačiau procentų skaičiaus dar nežino (matininkai matuoja). Mano, jog pats ieškinio ir skundo faktinis pagrindas – tai, kad ieškovas ketina pagal projektą kažką statytis – yra tikrovės neatitinkantis dalykas. Iš byloje esančio antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad ieškovas yra jau pasistatęs statinį, dėl kurio atsakovų sutikimo neturėjo ir dėl kurio neturi statybos leidinio. Teigia, jog faktiškai nėra ir ieškinyje minimo architektės V. V. 2004 m. parengto projekto; pati architektė teisme neliudijo, o ieškovas atsisakė pateikti architektės projekto originalą. Mano, kad ieškovas teismui siūlomą projekto variantą nubraižė pats ant anksčiau architektės pabraižyto teisėto, t.y., nedidelio priestato, projekto. Pažymi, jog antstolis V.Milevičius teisme paliudijo, jog jis užfiksavo, kad ieškovo pastatytas priestatas yra įsikišęs į atsakovės J. S. sklypą apie 1,5 m. Taip statydamas (projektuodamas) savo dalį statinio kaimyniniame atsakovei J. S. priklausančiame sklype, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p., kuris reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės sklype. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių, užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi. Priglausdamas jo suprojektuotą statinį prie atsakovės sklype jos teisėtai pastatyto statinio, ieškovas pažeidžia Statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ir analogišką STR l priedo 4 d. Teigia, jog pats ieškovas pripažįsta, kad jis pagal projektą priblokuotų savo statinį prie atsakovės sklype esančio statinio. Ieškovas teigdamas, kad jo statybos teisėtumas išspręstas 2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008, šią nutartį interpretuoja klaidinančiai ir nesąžiningai, nes šioje nutartyje nurodyta, kad nagrinėjamas ginčas dėl ankstesnio statybos leidimo teisėtumo ir konstatuota, kad pats savaime leidimo M. B. statybai, kurio terminas jau pasibaigęs, išdavimas nėra neteisėtas. Atsakovė pripažįsta, kad teisėtas yra leidimas antstatui, statytinam virš ieškovo pastato, bet ne priestatui, statytinam atsakovės sklype. Iš NTR duomenų matyti, kad ieškovo projektu siekiama pastatyti statinį atsakovės sklype, o tai pažeidžia minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus bei atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Apeliantas (ieškovas) M. B. nesutinka su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo netenkintas ieškinys pripažinti jam teisę atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus pagal A. V. architektų dirbtuvės projekto vadovės D. V. 2004 m. parengtą projektą /At.Nr. 7720/ be atsakovų sutikimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl paliktinas nepakeistas, o apelianto argumentai atmestini.
Kolegija pažymi, kad CK 4.75 str. 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę perplanuoti bendrą žemės sklypą, rekonstruoti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne pačią teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.
Bendraturtis turi teisę padidinti bendrąją dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Be šių taisyklių laikymosi, bendraturčiai privalo turėti kitų bendraturčių sutikimą padidinti bendrą daiktą. Bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai ir kitos teisės normos.
Bendraturčio teisės padidinti bendrąją nuosavybę realizavimui būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant jau esamą statinį. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Pažymėtina, kad namo ar jo dalies rekonstrukcija pripažįstama statybos rūšimi (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis), todėl jai keliami griežtesni reikalavimai, ji turi atitikti Statybos įstatymo 4, 5, 6 straipsnius.
Bendraturčio teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnio nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai nustato statytojo pareigą parengti statybos projektą ir gauti statybai leidimą. Statinio projekto ir statinio projektavimo sąlygų rengimui statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Ši teisės norma numato, kad bendraturčiai turi susitarti dėl galimos nuosavybės dalies pakeitimo. Būtent specialiosios teisės normos numato, kad bendraturčių sutikimas rekonstruoti namo dalį turi būti gautas iki pateikiant prašymą statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti, t.y. projektavimo metu. Bendraturtis apie numatomą rekonstrukciją gali daryti atitinkamas išvadas, jam pateikus susipažinti su statinio projektu, iš kurio galima spręsti apie rekonstrukcijos pobūdį (statinio vietą, aukštį, plotį ir kita).
Nagrinėjamoje byloje ieškovui jau 1989 buvo leista statyti antstatą virš jam priklausančios namo dalies, padidinat bendrąjį plotą iki 130kv.m., išduodant leidimą vykdyti individualią statybą. Pagal išduotą leidimą ir projektą ieškovas pastatė garažą, tačiau leidimo galiojimo terminu visi statybos darbai nebuvo užbaigti ir priduoti, dėl ko jie buvo sustabdyti, o gretimo sklypo savininkės J. S. iniciatyva buvo iškelta civilinė byla, siekiant nugriauti jau pastatytą statinį(garažą), kuris nėra įregistruotas NTR (žr. Vilniaus m. 3 apylinkės teismo civilinę bylą Nr.2-479-614/2007). Tuo tarpu naujai nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia be atsakovų sutikimo užbaigti jau anskčiau pradėtus darbus ir plėstis dar daugiau, t.y. jam tenkantį namo dalies registruotą bendrąjį naudingą plotą nuo 41,94kv.m. padidinti net iki 218,47kv.m., su kuo nesutinka namų valdos (duomenys neskelbtini)bendraturtė I. D., naudotojas V. J. ir gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)savininkė J. S..
Kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pripažinti ieškovui teisę be atsakovų sutikimo atlikti gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, pagal byloje pateiktą 2004 metais neaišku kieno pataisytą 1989 m. A. V. architektų dirbtuvės parengtą projektą, pagrindo nėra.
Pažymėtina, kad ieškinys yra pareikštas siekiant atlikti namo rekonstrukcijos darbus, todėl šiems darbams turi būti taikoma Statybos įstatymo 2straipsnio 18 dalis, kurioje nurodyta, jog statinio rekonstravimas - statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: pastatyti naujus aukštus (antstatus) ar nugriauti dalį esamų (nedidinant statinio užimto žemės ploto matmenų, išskyrus šioje dalyje nurodytą priestato atvejį); pristatyti prie statinio (ar pastatyti tarp gretimų statinių) priestatą - pagalbinį statinį (pagal naudojimo paskirtį susijusį su statiniu, prie kurio jis pristatomas), kurio visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma nebūtų didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio priestatas pristatomas, plotų sumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas net 50 kartų nori viršyti įstatymu leistiną rekonstrukcijos būdu pasididinti patalpų plotą. Apeliantas šią aplinkybę neigia, tačiau nepateikė skunde žadėtų skaičiavimų ar kitų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo skaičiuotę. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kurie patvirtintų pagal 1989 metais išduotą leidimą pastatyto statinio plota. Be to, kaip jau buvo minėta anksčiau, tai šis statinys iki šiol nėra nustatyta tvarka įteisintas. Todėl pastatyto statinio patalpų plotas faktiškai negali įeiti į bendrą plotą, nuo kurio skaičiuojamas 10 proc. leistinas padidinimas Statybos įstatymo 2str.18d. prasme, nes nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento (CK 4.27str.2d.).
Kolegija iš esmės sutinkas su pirmosios instancijos teismo Statybos įstatymo normų aiškinimu, skundžiamo sprendimo argumentais ir daro išvadą, kad apeliantas, neturėdamas tinkamo projekto, siekia užbaigti pagal ankstesnį leidimą jau pradėtus ir atlikti kitus rekonstrukcijos darbus, kurie savo apimtimi akivaizdžiai viršija leistinus pagal įstatymą. Dėl šios priežasties ieškinio reikalavimas Šarkų 23 namų valdos bendraturtės ir naudotojo(atsakovų) atžvilgiu yra atmestas pagrįstai, kaip pažeidžiantis įstatymo nuostatas, o tuo pačiu ir nurodytų asmenų teises bei teisėtus interesus. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju bus vykdoma nauja statyba, kuriai netaikomas 10proc. ploto padidinimo apribojimas. Be to, pažymėtina ir tai, kad naujai vykdomai statybai yra taikomi užstatymo ir kiti apribojimai, tačiau šiomis aplinkybėmis ieškinys nebuvo grindžiamas, pirmosios instancijos teismas jų netyrė, todėl jomis negali būti grindžiamas ir apeliacinis skundas (CPK 306str.2d.).
Statybos įstatymo 3 str.2 d.1 p. reikalauja, kad statyba vyktų statytojo valdomame žemės sklype, o Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, kurio X skirsnio I dalies 1.1 p. nustato, kad statinio atstumas iki statytojo sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m., ką numato ir analogiška STR l priedo 4 d. Tuo tarpu ieškovas pripažįsta, kad jo suprojektuotą statinį norima priglausti prie atsakovės J. S. sklype teisėtai pastatyto statinio. Priglausdamas savo statinį prie atsakovės J. S. pastato, ieškovas faktiškai pažeidžia Statybos įstatymo 6 str. 2 dalį, reikalaujančią, kad statytojas nepažeistų trečių asmenų teisių ir užtikrintų normatyvinio atstumo nuo kaimyninio pastato laikymąsi. Ieškovas teigia, kad jo anksčiau pradėtos statybos teisėtumas yra išspręstas 2008-09-01 LAT nutartimi civ.byloje Nr.3K-3-407/2008. Tačiau Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-479-614/2007 ginčas kilo dėl teisėtumo pastatyto statinio(garažo) pagal 1989 metais išduotą statybos leidimą ir jo nugriovimo. Nurodytoje byloje yra atmestas J. S. reikalavimas dėl jau pastatyto statinio(garažo) nugriovimo, konstatuojant, jog jis nėra pastatytas. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad ieškovas gali atlikti darbus, susijusius su naujų patalpų statyba, įrengimu, nesilaikydamas įstatymo reikalavimų dėl atstumo nuo gretimo sklypo ribos, neturėdamas jo savininko leidimo. Be to, iš bylos medžiagos ir NTR duomenų matyti, kad tarp ieškovo M. B. ir atsakovės J. S. yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, kuris nėra iki šiol išspręstas. Todėl kolegija sprendžia, kad be J. S. sutikimo leisti ieškovui vykdyti rekonstrukcijos darbus pagal projektą, kurio viso nėra net originalo, pažeidžiant jau minėtus Statybos įstatymo ir STR reikalavimus, negalima, nes tuo yra pažeidžiamos atsakovės teises netrukdomai naudotis savo žemės sklypu ir kiemo statiniais(CK 4.37str.1d.).
Atsakovas V. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria yra atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jas priteisti. Tačiau šis prašymas negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas, nes dėl jo įstatymu nustatytu terminu ir tvarka turėjo būti paduotas apeliacinis skundas (CPK 305,306, 307). Tuo tarpu atsiliepimu į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nurodyti asmenys turi teisę pareikšti tik savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo.
Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, taikė įstatymą ir iš esmės priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, nes tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 326 str.1 d.1 p.).
Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto (ieškovo) priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje pateikti įrodymai (b.l. 14, 25, 26, 29, 51, t.2). Šios išlaidos priteistinos ir V. J., kuris šioje byloje yra patrauktas atsakovu ir pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą bei turėjo dėl to advokato išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1898-155/09 palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (ieškovo) M. B. atsakovei I. D. 3000,0Lt, J. S. 2600,0Lt, V. J. 1000,0 advokato pagalbos, o taip pat 37,15Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.