Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. S. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su paskirtos 2025 m. birželio 9 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2024 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ir 2024 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės, bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir V. S. skirta galutinė subendrinta – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025 m. rugsėjo 18 d.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, V. S. pripažintas recidyvistu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti skundžiamam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. S. priteista R. V. Ž. naudai 165 Eur turtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. S. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. neginčija savo kaltės ir jam inkriminuoto nusikaltimo kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia tik jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Visų pirma pažymima, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

8. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam V. S. bausmę neteisingai nurodė, kad apeliantas padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. S. padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, todėl šis rašymo apsirikimas ištaisytinas, kadangi pats nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai. Apylinkės teismas parinkdamas nuteistajam V. S. griežčiausią bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad jis ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu teisiamas jau 37 kartą. Apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nustatė ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte bei V. S. pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir padarė išvadą, kad jis nusikalsta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visų šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. S. paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusias bausmės rūšis nebus pasiekti bausmės tikslai, todėl skyrė jam didesnę už minimalią – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi sumažino vienu trečdaliu ir V. S. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtos neatliktos bausmės dalimi (bausmes iš dalies sudedant) ir V. S. paskirta galutinė subendrinta – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

10. Teisėjų kolegija įvertinusi padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pobūdį bei nuteistojo V. S. asmenybę, daro išvadą, kad tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis apeliantui buvo parinkti tinkamai. Akivaizdu, jog V. S. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinio pobūdžio ar nulemtas nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Nuteistasis praeityje ne kartą pažeidė tiek baudžiamosios, tiek administracinės teisės normų reikalavimus, teistas pagrinde už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes, sukčiavimus) (1 t., b. l. 139-179, 2 t., b. l. 109-129). Per pastaruosius 5 metus daug kartų baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalį už smulkias vagystes, taip pat už kitus administracinius nusižengimus ir tik labai mažą dalį baudų sumokėjęs (2 t., b. l. 8-32). Šiais nusikalstamais veiksmais taip pat padarė turtinę žalą, tačiau duomenų apie tai, kad žala būtų bent iš dalies atlyginta ar su nukentėjusiuoju būtų susitarta dėl žalos atlyginimo sąlygų, byloje nėra, nors apklausiamas apylinkės teisme V. S. nurodė, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba ir galėtų nukentėjusiajam mokėti po 50 Eur per mėnesį (2 t., b. l. 145). „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nuteistasis dirbo ir būdamas laisvėje (2 t., b. l. 34). Apelianto atžvilgiu ir šiuo metu nagrinėjamos dvi naujos baudžiamosios bylos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 5 dalį. Aukštesnio teismo nuomone aplinkybių visuma rodo, kad V. S. jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Aptartų aplinkybių ir faktų visuma bei nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, kad apelianto V. S. resocializacija galima skyrus jam švelnesnes bausmes ar sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

11. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo sveikatos būklę dėl kurios jam sunku susirasti darbą, todėl jis nusikalto, nes praktiškai neturėjo lėšų pragyvenimui ir net maistui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sveikatos būklė netrukdo apeliantui sistemingai daryti nusikalstamas veikas. Be to bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio metu V. S. apsipirkinėjo maisto prekių parduotuvėje, kurioje pirko alkoholiniu gėrimus. O „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu gavo (duomenys neskelbtini) 357,20 Eur išmoką. Taip pat kaip jau minėta, nuteistasis anksčiau dirbo tiek įkalinimo įstaigoje, tiek būdamas laisvėje, todėl akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas tapo V. S. gyvenimo būdu ir sveikatos problemos niekaip neįtakojo nuteistojo neteisėto elgesio. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu būtent siekis užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms ir apsaugoti visuomenę nuo nusikalstamo veikimo, nesudaro pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį. Pažymint, kad nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės susijusios su jo prisipažinimu ir nuoširdžiu gailėjimusi bei byloje atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu jau buvo įvertintos apylinkės teismo parenkant ir skiriant V. S. bausmę, kuri yra ir taip neilgos trukmės, todėl jas vertinti pakartotinai teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. S. skyrė griežčiausią įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą bei nustatė teisingą jos dydį, todėl nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

13. Nagrinėjant apeliacinį skundą apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 31 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam V. S., kurios sudaro 137,50 Eur (3 t., b. l. 17-19). Iš 2025 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą gynėją advokatę Stasę Kupčiūnienę atleido nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime, kadangi nuteistasis V. S. buvo sudaręs susitarimą su kitu gynėju advokatu (3 t., b. l. 24-25). Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai daro išvadą, kad nėra pagrindo spręsti klausimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo bylinėjimosi išlaidomis ir jų atlyginimo klausimo iš nuteistojo V. S..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį.

Ištaisyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje „Dėl bausmės skyrimo“ padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad V. S. padarė ne vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, o vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą.

Palikti nenagrinėtu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme pagal 2025 m. spalio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.