Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-01-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-09
Bylos Nr.
1S-1/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1/2009
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 9 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,gynėjai A. R.,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo G. B. gynėjos advokatės A. R. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria įtariamajam G. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2008 m. gruodžio 18 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, o būtent:

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „Audi A4“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui E. V. (E. V.);

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui A. A. (A. A.);

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui E. B. (E. B.);

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui;

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „Audi A3“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui B. L. (B. L.);

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš nenustatyto asmens ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą, t. y. pavogtą, automobilį „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), priklausantį Latvijos piliečiui A. F. (A. F.), kurį 2008 m. sausio 12 d. parduodamas realizavo M. D.;

jis 2008 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrininkaudamas su S. B., garaže adresu: (duomenys neskelbtini), suteikdamas S. B. garažą bei duodamas nurodymus, padėjo suklastoti 1998 m. laidos pilkos spalvos automobilio „Audi A4“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrininkaudamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nenustatytoje vietoje padėjo suklastoti 2000 m. laidos pilkos spalvos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 metais, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bendrininkaudamas su S. B., garaže adresu: (duomenys neskelbtini), suteikdamas S. B. garažą bei duodamas nurodymus, padėjo suklastoti 2000 m. laidos pilkos spalvos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 m. kovo 28 d., bendrininkaudamas su S. B., garaže adresu: (duomenys neskelbtini), suteikdamas S. B. garažą bei duodamas nurodymus, padėjo suklastoti 1998 m. laidos pilkos spalvos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 m. kovo 19 d., bendrininkaudamas su S. B., garaže adresu: (duomenys neskelbtini), suteikdamas S. B. garažą bei duodamas nurodymus, padėjo suklastoti 2000 m. laidos juodos spalvos automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 m. balandžio 17 d., bendrininkaudamas su S. B., garaže adresu: (duomenys neskelbtini), suteikdamas S. B. garažą bei duodamas nurodymus, padėjo suklastoti 2003 m. laidos juodos spalvos automobilio „Audi A3“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį XXXXXX, t. y. padėjo neteisėtai pakeisti transporto priemonės identifikavimo numerį;

jis 2008 m. kovo 12 d. suklastojo dokumentą – pinigų priėmimo kvitą Nr. XXXX, pasirašydamas už Joną Petkų, t. y. įrašęs „JONAS PETKUS“ bei pasirašęs už jį, taip pat suklastojo dokumentą – įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. XXXX, pasirašydamas UAB „XXXX“ vardu, bei šiuos suklastotus dokumentus 2008 m. kovo 18 d. pateikė policijos pareigūnams;

jis 2008 m. sausio 15 d. laikė, panaudojo bei realizavo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. prancūzišką transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. XXXX, 2008 m. sausio 15 d. parduodamas automobilį „VW Golf“ M. D. bei perduodamas minėtą transporto priemonės registracijos liudijimą;

jis 2006 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo bei darydamas tai versliškai, iš D. B. įgijo juridinio asmens dokumentą, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. XXXX, kurį 2008 metų sausio mėnesį panaudojo, padėdamas suklastoti automobilio „Audi A4“ identifikavimo numerį, t. y. registracijos liudijime nurodytą identifikavimo numerį iškalant automobilio „Audi A4“ tam skirtoje vietoje, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką 2008 m. sausio 29 d., apie 10.30 val., transporto priemonės registracijos liudijimą panaudojo, jį pateikdamas policijos pareigūnams;

jis 2008 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neturėdamas teisėto pagrindo, versliškai iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo tikrą juridinio asmens dokumentą – prancūzišką transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. XXXX, kurį laikė iki 2008 m. balandžio 8 d., 12.30 val., bei 2008 m. kovo 19 d. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo, padėdamas S. B. suklastoti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), identifikavimo numerį, t. y. minėtą registracijos liudijimą bei jame nurodytą identifikavimo numerį pateikė S. B. , nurodydamas tai perkalti (pakeisti) automobilio „VW Golf“, valst. Nr. XXXX (latviškas), gamintojo numatytoje vietoje, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2008 m. balandžio 8 d., apie 12.30 val., neturėdamas teisėto pagrindo transporto priemonės registracijos liudijimą realizavo (pardavė) Ž. B.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi G. B. suėmimo terminą pratęsė dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad jis įtariamas padaręs 14 tyčinių nesunkių nusikaltimų bei du tyčinius apysunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. G. B. nesimoko, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas du kartus ir, nors teistumai išnykę, ši aplinkybė įtariamąjį charakterizuoja kaip asmenį, linkusį nusikalsti, be to, jis įtariamas nusikalstamas veikas padaręs per trumpą laikotarpį. Šios aplinkybės ir įtarime nurodytų nusikalstamų veikų gausa bei dinamika teismui leido pagrįstai manyti, jog lėšos, gautos iš nusikalstamos veikos, buvo pagrindinis G. B. pragyvenimo šaltinis, todėl būdamas laisvėje G. B. gali daryti naujus nusikaltimus.

Be to, teismas nurodė, kad nesurasti įrankiai bei priemonės, valstybiniai numeriai, kurie naudoti, siekiant įteisinti pagrobtus ir suklastotais identifikavimo numeriais realizuojamus automobilius, bei nesurasti įtariamųjų parodymuose minimi asmenys. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje įtariamasis G. B. trukdys procesui, t. y. pats ar per kitus asmenis gali paveikti liudytojus, įtariamąjį S. B., sunaikinti ar paslėpti ikiteisminio tyrimo metu nesurastus įrankius bei priemones, skirtas klastoti automobilių identifikavimo numerius, bei transporto priemonių registracijos dokumentus, valstybinius numerius, kurie buvo naudojami, siekiant įteisinti pagrobtus ir suklastotais identifikavimo numeriais realizuojamus ar perkamus automobilius.

Šalies argumentai

Įtariamojo G. B. gynėja skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas, nes Šiaulių apygardos teismo teisėja K. K. jau nagrinėjo G. B. skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo neteisėto pratęsimo ir jį atmetė. Dėl to darytina išvada, jog ta pati teisėja, kuri jau turėjo susiformavusią išankstinę nuomonę dėl kardomosios priemonės – suėmimo tęsimo, negalėjo dar kartą nagrinėti to paties klausimo ir spręsti, ar tikslinga pratęsti įtariamajam suėmimą.

BPK 127 straipsnyje nurodyta, kad suėmimas gali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius tik esant ypatingiems atvejams. Šiuo atveju byloje nėra ypatingų sąlygų, dėl kurių būtų galima tęsti suėmimo terminą ilgiau nei šešis mėnesius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 1 punkte nurodoma, jog teisėjai, skirdami suėmimą bei nustatydami jo terminą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgiant į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas nustatomas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Teisėja šiuo atveju neaptarė galimybės skirti švelnesnės kardomosios priemonės.

Suimtajam galioja nekaltumo prezumpcija, draudžianti taikyti bet kokius bausmei ar BK numatytai poveikio priemonei prilygstančius suvaržymus. Suėmimo taikymas pateisinamas tik tiek, kiek tokios kardomosios priemonės taikymas yra būtinas, siekiant proceso tikslų. Tačiau atsižvelgiant į apribojimų, kuriuos tenka patirti suimtajam, griežtumą turi būti siekiama, kad suėmimas, taikomas net ir siekiant aiškiai apibrėžtų proceso tikslų, truktų kuo trumpiau.

Atkreiptinas dėmesys, jog jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai su G. B. neatliekami daugiau nei tris mėnesius. Iš to darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams jis nereikalingas, todėl nėra jokio pagrindo tęsti suėmimo termino, kadangi kardomosios priemonės tikslai gali būti pasiekti, paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismas neatsižvelgė, jog G. B. įtariamas padaręs nesunkias nusikalstamas veikas; jo statusas traktuotinas kaip neteisto asmens; jis turi pastovią gyvenamąją vietą; iki suėmimo dirbo, bet iš darbo buvo priverstas išeiti dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo; buvo susiradęs kitą darbą, tik dėl suėmimo nespėjo įsidarbinti; nuoširdžiai papasakojo visas įvykio aplinkybes, pergyvena dėl to, ką padarė; padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams išaiškinti visas bylos aplinkybes; niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

Be to, teismas iš esmės pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi šioje byloje kitam asmeniui, įtariamam padarius analogiškas kaip ir G. B. veikas, taikyta daug švelnesnė kardomoji priemonė.

Teismo posėdyje gynėja prašo jos skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Suimtojo G. B. gynėjos skundas atmetamas.

BPK 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė – suėmimas. 2008 m. birželio 18 d. skiriant G. B. suėmimą bei vėliau jį pratęsiant, esmingai įstatymas nepažeistas.

Suėmimas G. B. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad įtariamojo G. B. ir kito įtariamojo S. B. parodymai dėl padarytų veikų skiriasi. Pastarajam paskirta švelnesnė kardomoji priemonė. Įvertinus nusikaltimų, kuriais įtariamas G. B., pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, jo pasirinktą gynybos būdą, yra pavojus, jog kitam įtariamajam S. B. gali būti daroma įtaka siekiant, kad šis pakeistų parodymus. Taip pat yra pavojus, jog įtariamasis G. B. būdamas laisvėje gali sunaikinti ar paslėpti ikiteisminiame tyrime atliktų kratų metu nerastus įrankius bei priemones, skirtas klastoti automobilių identifikavimo numerius bei dokumentus, kurie naudoti siekiant įteisinti pagrobtus ir suklastotais identifikavimo numeriais realizuojamus ar perkamus automobilius.

Taigi teismas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skunde nurodytos aplinkybės, jog G. B. neteistas (beje, nors teistumai išnykę, tačiau teismas pagrįstai nurodė, kad tai yra asmenį charakterizuojanti aplinkybė), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, iki suėmimo dirbo ir pan., dėl siekio užtikrinti viešojo intereso apsaugą šioje byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės keistinumą.

Šioje byloje įvertinus nusikaltimų, kuriais įtariamas G. B., padarymo aplinkybes, jų mastą ir veikų trumpą laikotarpį, suėmimo pratęsimo viešasis interesas turi privalumą prieš nuostatas, numatančias nekaltumo prezumpcijos principą. Teismas nutartyje nepažeidė šio principo, nes pasisakė tik dėl G. B. pareikšto įtarimo, padarius keliolika nusikalstamų veikų.

Tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog teismo nutartyje nurodytas kitas suėmimo pratęsimo pagrindas, kad G. B. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, neatitinka įstatymo reikalavimų.

Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas ar pratęsiamas suėmimas tada, kai pagrįstai manoma, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, t. y. labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje straipsnio dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

G. B. įtariamas padaręs keturiolika nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir 306¹ straipsnio 1 dalyje, bei du apysunkius (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus, numatytus BK 302 straipsnio 2 dalyje.

Šiuo atveju teisėja nepagrįstai pratęsė suėmimą tuo pagrindu, jog įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, kadangi nusikaltimai, kuriuos padaręs įtariamas G. B., nenurodyti BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Dėl to skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pratęsimo pagrindų, kad suimtasis darys naujus nusikaltimus.

Tačiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo G. B. neišnyko kitas pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.

Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, kad G. B. gali būti padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 125 straipsnis), o įrodymų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys. Tai bus padaryta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Atmetami gynėjos skundo argumentai, jog G. B. nepagrįstai laikomas suimtas jau pusę metų, tuo pažeidžiant BPK 127 straipsnio reikalavimus.

Teismas, vadovaudamasis BPK 127 straipsnio 2, 4 dalimis, suėmimo terminą pratęsdamas daugiau nei 6 mėnesiams, turi išdėstyti motyvus, kodėl byla laikytina sudėtinga ar didelės apimties, t. y. šiuo atveju pakanka nurodyti esant vieną aplinkybę – bylos sudėtingumą ar didelę apimtį.

Suėmimo trukmės priimtinumas kiekvienoje byloje turi būti vertinamas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šioje byloje G. B. suėmimas išties trunka kiek daugiau nei pusę metų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad per laikotarpį, praėjusį po ankstesnio suėmimo termino pratęsimo, tiriant bylą atlikti įvairūs procesiniai veiksmai: atlikta pakartotinė (papildoma) įtariamojo G. B. ir skelbimą padavusio asmens naudoto mobiliojo ryšio telefono IMEI bei abonentų IMSI kontrolė, nukentėjusiuoju pripažintas M. D., papildomai apklaustas įtariamasis S. B., išsiųsti papildomi paklausimai Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybai, paskirta užduotis atlikti rastų transporto priemonės dokumentų tyrimą, automobilis ,,Audi A3“ grąžintas savininkų įgaliotam atstovui, surinkta įtariamuosius charakterizuojanti medžiaga, atliktos kratos dėl transporto priemonių identifikavimo lentelių klastojimo.

Beje, 2008 m. gruodžio 8 d. G. B. pareikštas galutinis įtarimas, taip pat norėta apklausti ir jį patį, tačiau jis atsisakė duoti parodymus motyvuodamas, jog duos parodymus tada, kai galės dalyvauti jo gynėja A. R.

Dėl to nepagrįstas gynėjos skundo argumentas, kad su įtariamuoju daugiau nei tris mėnesius neatliekami jokie procesiniai veiksmai. Beje, BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nereikalauja, jog per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami būtent su skundą padavusiu įtariamuoju. Svarbu, kad tiriant bylą būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga rodo, jog tokie veiksmai buvo atliekami.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad laukiama atsakymų iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos dėl registracijos dokumentų priklausomybės bei klastojimo aplinkybių.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 24 punkte nurodyta, jog ypatingą bylos sudėtingumą lemia ir reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų bei gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų. Turimi duomenys rodo, kad tyrimo institucija intensyviai bendravo su užsienio valstybių kompetentingomis institucijomis. Tai leidžia teigti bylą esant sudėtingą.

Antra vertus, iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, jog bylos medžiagą sudaro tik trys segtuvai. Dėl to byla nelaikytina didelės apimties. Tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamos nutarties.

Gynėjos skundo argumentas, jog pratęsus G. B. suėmimo terminą pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Tai, kad G. B. ir kitam įtariamajam (S. B.) pareikšti analogiški įtarimai, nereiškia, jog jų teisinė situacija, kalbant apie kardomosios priemonės skyrimo pagrindus ir sąlygas, yra vienoda. Vien ta aplinkybė, kad asmenys įtariami tų pačių nusikaltimų padarymu, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog jiems turi būti skiriamos vienodos kardomosios priemonės. Būtina įvertinti kiekvienam iš jų nustatytus kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Beje, S. B. pareikštų įtarimų apimtis daug mažesnė (penki nesunkūs nusikaltimai), ir tai turėjo reikšmės jam parenkant kardomąją priemonę.

Taigi lygybės prieš įstatymą principas, pratęsiant suėmimą G. B., nepažeistas.

Neteisingi gynėjos skundo argumentai, kad suėmimo termino pratęsimo klausimą sprendė šališkas teismas, nes ta pati teisėja anksčiau nagrinėjo G. B. skundą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo pratęsto suėmimo termino.

Baudžiamojo proceso normos nenumato tiesioginio draudimo tam pačiam teisėjui nagrinėti skundų dėl asmens suėmimo pagrįstumą, o vėliau pačiam spręsti to asmens suėmimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu.

Atkreipiamas dėmesys, jog 2008 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje dalyvavę įtariamasis ir jo gynėja nepareiškė nušalinimo teisėjai K. K., nagrinėjusiai prokuroro pareiškimą pratęsti suėmimo terminą. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad pažeista įtariamojo teisė į nešališką teismą.

Išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, jog G. B. pagrįstai pratęstas suėmimas, esant vienam suėmimo pagrindui. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Šiame bylos tyrimo etape švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Naikinti teismo nutarties nėra pagrindo, o remdamasi jau minėto Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punkto nuostatomis aukštesniojo teismo teisėja, išnagrinėjusi skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo G. B. gynėjos advokatės A. R. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė