Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-09 · Civilinė byla Nr. 2A-1317-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-09
Bylos Nr.
2A-1317-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos baldų fabrikas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Maxvel“
Advokatai
Pranas Makauskas
Kategorijos
  • 125.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1317-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 125.10.3; 121.21; 128.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dzūkijos baldų fabrikas“ atstovo advokato Prano Makausko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-157-292/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Maxvel“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos baldų fabrikas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 2444,78 Lt skolą už parduotas atsakovei prekes – baldinį audinį, 68,90 Lt palūkanų, 7,75 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2012-04-13 perdavė atsakovei prekes, o atsakovė prekes priėmė ir įsipareigojo sumokėti kainą. Atsakovė nepareiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl prekės trūkumų, tačiau pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį dėl nestandartinių lovų gamybos. Tuo pačiu susitarė, kad ieškovė baldų gamybai pateiks baldinį audinį. Baldinį audinį atsakovė gavo 2012-04-13. Iš viso buvo pateikta 61 m. baldinio audinio. Su ieškove susitarė, kad už pateiktą baldinį audinį bus sumažinta kaina lovų gamybai, t.y. atlikta piniginė užskaita. Ieškovė nesąžininga, nes ieškovės perduotas baldinis audinys buvo panaudotas lovų, kurios buvo parduotos ieškovei, gamybai, o sąskaitos už lovas buvo išrašytos, neįskaitant baldinio audinio. Sutinka, kad savo reikmėms pirko baldinį audinį pagal 2012-05-21 sąskaitą faktūrą MAX Nr. 2010, tačiau baldinio audinio pagal 2012-06-05 sąskaitą faktūrą MAX Nr. 0000224 nepirko ir grąžino pagaminus lovas. Iš viso ieškovė gavo 6 lovas, joms sunaudota 36 metrai audinio, dar yra pagamintos 3 nestandartinės lovos, už kurias ieškovė atsisakė mokėti ir dėl šios priežasties jos nebuvo pristatytos prekybos vietą. Joms pagaminti reikėjo 18 metrų baldinio audinio. Iš viso sunaudota 54 metrai baldinio audinio. Ieškovė už baldinį audinį sąskaitas išrašė tik tada, kai atsisakė pirkti likusias pagamintas lovas. Pagamintos lovos nestandartinės, todėl kitur jų realizuoti negalima. Lovoms pagaminti buvo naudojama elektros energija, darbininkams mokamas darbo užmokestis, dėl to, t.y. dėl nenupirktų nestandartinių lovų įmonė patyrė 2032,80 Lt žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. galutiniu sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą; priteisė papildomai iš UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti UAB „Maxvel“ bei 24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog pagal ieškovės užsakymus atsakovė pagamins nestandartines lovas, ieškovės nurodytais terminais, o atsakovė už šias prekes sumokės. Tokiu būdu, tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo perduoti daiktą ieškovei nuosavybės patikėjimo teise, o ieškovė įsipareigojo priimti daiktus ir sumokėti už juos nustatytą pinigų sumą. Kadangi ieškovė vykdė savo klientų užsakymus, tai nestandartinėms lovoms pagaminti tiekė ir savo baldinį audinį. Ginčas yra kilęs dėl to, ar į parduotų lovų kainą išskaičiuota baldinio audinio kaina, t. y. kaip šalys nustatė pinigų sumą, kurią privalės sumokėti ieškovė už nupirktas lovas. Byloje neįrodyta ir nėra duomenų, kad nustatant parduodamų lovų kainas, buvo susitarta dėl baldinio audinio kainos išskaičiavimo į lovų kainas. Byloje taip nėra jokių duomenų, ir atsakovė savo atsikirtimų pagrindu neįrodė, kad nustatant lovų kainas, buvo atsižvelgiama į tai, kad jas pagaminus, panaudojant ieškovės medžiagą, būtų daroma užskaita. Atsakovės byloje pateikta 2012-05-14 sąskaita faktūra ir kita atsakovės pateikta medžiaga neįrodo tokio susitarimo egzistavimo, nes iš bylos medžiagos ir atstovės atstovės paaiškinimų įmonėje gaminamos produkcijos kainodaros principai yra neaiškūs. Byloje įrodyta, kad ieškovė perdavė baldinį audinį atsakovei nuosavybės teise, atsakovė priėmė baldinį audinį, ir todėl turi sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovo UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ atstovas advokatas Pranas Makauskas apeliaciniu skundu (b. l. 84-89) prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-11-12 preliminarų sprendimą ir Alytaus rajono apylinkės teismo galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Maxvel“ ieškinį atmesti; prijungti prie šios bylos UAB „Litena“ audinių kainų baldų gamintojams lentelę (kainyną) bei kalkuliacines lenteles, paimtas iš 2012-05-14 ir 2012-06-05 gamybos susitarimų, kuriuos pateikti atsirado būtinybė išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, nesiaiškino ir nevertino tarp šalių susiklosčiusios tarpusavio atsiskaitymo už pagamintas lovas praktikos. Nuo pat bendradarbiavimo su ieškove pradžios, telefoninių pokalbių metu buvo suderinta, jog visi gaminiai visada bus pristatomi ieškovei atsakovės transportu; atsakovė šiuos gaminius pristatys tik po to, kai ieškovė bankinio mokėjimo pavedimu arba grynaisiais pinigais atsakovės buveinėje atsiskaitys pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras už pagamintus gaminius. Minėto susitarimo faktą dėl šių aplinkybių patvirtina byloje esantys duomenys. 2012-06-05 elektroniniu laišku ieškovei buvo siųsta 2012-06-05 PVM sąskaita faktūra LBM Nr. 00031 (2 032,80 Lt sumai), kurią dėl atsakovei nežinomų priežasčių ieškovė atsisakė apmokėti. Dėl šios priežasties atsakovė šių lovų nepristatė. Atsakovei tikintis, kad ieškovė apmokės už pagamintas 3 lovas, kad ji atvyks apžiūrėti šias pagamintas lovas (kaip kad buvo atlikta 2012-05-14) bei siekdama išvengti galimo neatsiskaitymo, atsakovė atsisakė pristatyti pagamintas lovas ieškovei. Ieškovė neinformavo atsakovės, kodėl atsisako sumokėti už pagamintas lovas ir kodėl keičia šalių aptartą nusistovėjusią atsiskaitymo ir lovų pristatymo praktiką. Ieškovei neįrodžius atsakovės netinkamo susitarimo vykdymo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškinio.

2. Ieškovė klaidino teismą nurodydama, kad pagal 2012-04-24 užsakymą Nr. K01 ir 2012-04-27 užsakymą Nr. K02 nurodytų lovų pagaminimo ir pristatymo terminai buvo 10 dienų, nes joks konkretus pagaminimo terminas užsakymuose nebuvo nurodytas. Vienintelis nurodymas, kuris buvo šalių aptartas, tai pagamintų lovų pristatymo vieta, kai bus atliktas bankinio mokėjimo pavedimas už lovų gamybą. Šios trys lovos buvo nestandartinės, t.y. joms pagaminti reikėjo papildomų laiko ir finansinių išteklių, todėl nebuvo ne tik fizinių, bet ir techninių galimybių pagaminti tokias 3 nestandartines lovas per 10 dienų. Ieškovei vis tiek reikalaujant pagaminti lovas per 10 dienų, atsakovė būtų tiesiog atsisakiusi vykdyti šį užsakymą.

3. Teismo sprendimas buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, kad ieškovė, teikdama ieškinį, neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. Ieškovė, nepagrįstai atsisakydama priimti atsakovės pagamintas lovas, kurių gamyboje buvo panaudotas anksčiau atsakovei ieškovės pateiktas baldinis audinys, nepagrįstai pareiškė ieškinį dėl kainos už pateiktą baldinį audinį priteisimo. Todėl teismas netinkamai atliko įrodymų tyrimą, ko pasėkoje priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 183 str., 263 str.). Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįrodė, jog iš atsakovės pagamintų lovų kainų būtų daroma išskaita už ieškovės pateiktus baldinius audinius. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė, siekdamas patikslinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės nurodytus teiginius, pateikia UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ kalkuliacines lenteles, iš kurių matyti, kokia buvo 2012-05-14 ieškovės apmokėtų ir atsakovės pristatytų lovų kaina, bei kokia atsakovės pagamintų, bet ieškovės neapmokėtų, lovų kaina būtų buvusi, jei iš šių kainų nebūtų buvusi išskaičiuota baldinio audinio kaina. Taip pat pateikia UAB „Litena“ audinių kainų baldų gamintojams lentelę (kainynas), pagal kurios nurodomas baldinių audinių kainas baldų gamintojams atsakovė ir vertindavo, kokios vertės yra vienos ar kitos rūšies baldiniai audiniai. Apie 2012-06-05 PVM sąskaitoje faktūroje MAX Nr. 0000224 nurodytas baldinių audinių kainas atsakovė sužinojo tik kai iš teismo gavo ieškovės ieškinį ir jo priedus. Nesuprantama, kodėl ieškovė sąskaitoje nurodė ženkliai didesnes baldinio audinio kainas, negu jos yra iš tikrųjų.

Atsiliepimas

Ieškovė UAB „Maxvel“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 110-116) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-03-15 galutinį sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Žodiniame susitarime nebuvo numatyta sąlyga, jog gaminiai bus pristatomi tik po to, kai ieškovė už juos sumokės. Kad atsakovė pristatydavo lovas ieškovei prieš gaudama apmokėjimą už jas patvirtina byloje esantys duomenys bei atsakovė apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Atsakovė ieškovei lovas pristatė tik vieną kartą - 2012-05-14, už pristatytas lovas ieškovė atsiskaitė su atsakove tik po jų pristatymo 2012-05-15. 2012-04-24 užsakyme Nr.K01 ir 2012-04-27 užsakyme Nr.K02 nurodytų lovų pagaminimo ir pristatymo terminas buvo 2010-05-08. Atsakovei pažeidus lovų pagaminimo terminą net 28 dienas, ieškovė prarado interesą gauti šias lovas ir pagrįstai atsisakė vykdyti sutartį ir apmokėti atsakovės pateiktą 2012-06-05 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.00031. Atsisakydama apmokėti sąskaitą ieškovė elgėsi sąžiningai atsakovės atžvilgiu, nes ieškovės prievolės sumokėti atsakovei pagal šią sąskaitą neatsirado. Ieškovė, 2012-05-15 sumokėjusi už 5 lovas, pastebėjo didelius lovų kokybės ir kitus trūkumus, todėl 2012-05-17 elektroniniu laišku informavo atsakovę. Atitinkamai, ieškovė, žinodama, jog atsakovės pagamintos lovos gali būti nekokybiškos, pagrįstai atsisakė apmokėti 2012-06-05 PVM sąskaitą faktūrą prieš gaudamas lovas. Tai, jog šioje sąskaitoje nurodytos lovos neatitiko užsakyme nurodytų matmenų, patvirtina atsakovės į bylą pateiktos kalkuliacinės lentelės. Atsakovė žinodama, jog nesugebės per nustatytą terminą įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, turėjo teise atsisakyti vykdyti užsakymus. Atsakovė neįrodė fakto, jog sąskaitose nurodytos lovų kainos yra apskaičiuotos išskaičiavus ieškovės pateikto baldinio audinio kainą. Atsakovės pateiktos UAB „Litena“ audinių kainų baldų gamintojams lentelės kopija bei UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ parengtos kalkuliacinės lentelės, kaip įrodinėjimo priemonė, laikytinos netinkamomis ir nepatikimomis. Be to, atsakovė teikia įrodymus, kuriuos galėjo pateikti ir buvo prašoma tą padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant UAB „Litena“ lentelės autentiškumą bei kilmę patvirtinančių, bei kitų su tuo susijusių duomenų, laikytina, jog joje esančius duomenis negalima vertinti kaip patikimą įrodymą, patvirtinantį reikšmingas bylai aplinkybes dėl baldinių audinių vertės, buvusios lovų gamybos metu. Kalkuliacinės lentelės neatspindi tikrų lovų kainos sudedamųjų dalių, buvusių jų gamybos metu, yra parengtos neatsižvelgiant į lovų gamybos faktines sąnaudas ir yra tik atsakovo pasirinktos gynybinės taktikos dalis. Ieškovė pardavė baldinius audinius atsakovei rinkos kaina. Atsakovė prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo bei teismo posėdžio metu nesirėmė aplinkybėmis dėl baldinio audinio kainos neatitikimo rinkos kainoms.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantė prie apeliacinio skundo pateikė atsakovės UAB „Dzūkijos baldų fabrikas“ kalkuliacines lenteles, nurodydama, kad jos atspindi kokia buvo 2012-05-14 ieškovės apmokėtų ir atsakovės pristatytų lovų kaina, bei kokia atsakovės pagamintų, bet ieškovės neapmokėtų, lovų kaina būtų buvusi, jei iš šių kainų nebūtų buvusi išskaičiuota baldinio audinio kaina. Taip pat pateikė UAB „Litena“ audinių kainų baldų gamintojams lentelę (kainynas).

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nėra nauji ir galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms atsisakytina priimti naujus įrodymus.

Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis.

Apeliantės argumentai dėl įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo nepagrįsti.

Atsakovė apeliaciniame skunde bei kituose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys buvo sudariusios žodinę sutartį dėl nestandartinių lovų gamybos, susitarė, kad atsakovė pagamins lovas panaudojant ieškovės pateiktą baldinį audinį, kurio kaina bus sumažinta pagamintų lovų kaina, t. y. bus atlikta piniginė užskaita. Teigia, kad ieškovė atsisakė apmokėti už pagamintas lovas, todėl atsakovė jų neperdavė ieškovei.

Pirmosios instancijos teismas įvertinę byloje pateiktus įrodymus: šalių susirašinėjimo dokumentus, kitus rašytinius įrodymus, PVM sąskaitas faktūras, šalių atstovų paaiškinimus, padarė išvadą, kad atsakovės pateikta 2012-05-14 sąskaita faktūra ir kita atsakovės pateikta medžiaga neįrodo tokio susitarimo egzistavimo, ieškovė baldinį audinį perdavė atsakovei nuosavybės teise, jo neapmokėjo.

Bylos duomenys patvirtina, kad pagal 2012-04-13 užsakymą prekių transportavimui, atsakovė gavo iš ieškovės 61 m baldinio audinio. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui už baldinį audinį 2 PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2012-05-21 – 267 Lt, 2012-06-07 – 2177, 78 Lt, kurių atsakovė per nustatytą 10 dienų terminą neapmokėjo ir liko skolinga 2444, 78 Lt. ieškovei.

Apeliantė, neigdama skolą, tvirtindama, kad buvo sutarusi pagaminti gaminius iš ieškovės 2012-04-13 patiekto baldinio audinio ir atitinkamai sumažino gaminių pardavimo kainą ieškovei, t.y. tokiu būdu atliko įskaitymą, savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais.

Nors byloje esantys šalių susirašinėjimo dokumentai (b. l. 12, 33, 43-47), atsakovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų atsakovei kopijos (b. l. 31-32, 34), tikėtinai pagrindžia buvus šalių susitarimui dėl gaminių pardavimo sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais bei kainomis, tačiau iš jų negalima spręsti dėl atsakovės prievolės apmokėti už gautas prekes (baldinį audinį) pasibaigimo įskaitymu. Apeliantės argumentai, kad nedidelė lovų pardavimo kaina rodo buvus tokiam įskaitymui atmestini.

Vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal šias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių ginčą kvalifikavo kaip pirkimo–pardavimo teisinius santykius (CK 6. 305 str.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovei 2012-04-03 pardavė 1 lovą, 2012-05-14 – 5 lovas, ieškovė už jas pilnai atsiskaitė. Ieškovės 2012-04-24 užsakyme Nr. K01 ir 2012-04-27 užsakyme Nr.K02 nurodytų 3 vnt. lovų atsakovė ieškovei nepateikė, nurodydama, kad ieškovei gaminių nepristatė, nes ieškovė iš anksto nesumokėjo atsakovės sąskaitoje faktūroje Nr. 00031 nurodytos kainos - 2032,80 Lt. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad susitarimo dėl ieškovės pateiktų audinių panaudojimo ir pagamintų lovų kainos sumažinimo jo sąskaita nebuvo, o atsakovės pagamintas 3 vnt. lovų atsisakė apmokėti bei jas priimti dėl atsakovės kaltės, nepagaminus jų per 10 dienų nuo pateikto užsakymo.

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį leidžiama įskaityti tik vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu lygiaverčius reikalavimus. Nagrinėjamu atveju toks įskaitymas negalimas, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovė apie tokį įskaitymą ieškovei raštu aiškiai būtų pranešusi iki ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, atsakovės išrašytose sąskaitose faktūrose apmokėjimui už gaminius jokios nuorodos apie įskaitymą, audinių sunaudojimą, nuolaidas neįrašyta. Atsakovės nurodytas įskaitymas nėra akivaizdus ir nelygiavertis, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė negavo atsakovės sąskaitoje faktūroje Nr. 00031 nurodytų gaminių, atsisakė už juos apmokėti 2032,80 Lt, todėl nėra visų būtinų sąlygų įskaitymui pagal CK 6. 131 straipsnį. Atsakovė byloje priešieškinio nepareiškė, todėl nėra pagrindo vertinti bei spręsti dėl ieškovės atsisakymo apmokėti bei priimti gaminius pagal atsakovės išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 00031 pagrįstumo.

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kelti klausimą dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų nepasisakoma.

Pirmosios instancijos teismas procesinių bei materialinių teisės normų nepažeidė, todėl sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė