- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2S-2285-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17115-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė B. P. ir AB SEB bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas L. P. pateikė skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2014-04-16 patvarkymą dėl prieštaravimo turto įkainojimui ir 2014-04-17 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo bei skirti pakartotinę ekspertizę administracinio pastato bei nuomos teisės į žemės sklypą rinkos vertei nustatyti.
Nurodė, kad vertinamas objektas – 1 923,58 kv. m bendro ploto administracinis pastatas (duomenys neskelbtini) – išskirtinis ir jo vertinimas yra sudėtingas. Pareiškėjo teigimu, jis prieštaravimuose dėl turto įkainojimo aiškiai išdėstė, kad įvertinus tai, jog vertinimas grindžiamas lyginamuoju metodu, yra didelė rizika, kad neaptarti lyginimui reikšmingi panašūs sandoriai ir nustatyta per maža turto vertė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė, viena vertus, sutiko, jog turto vertintojas neturėjo palyginimui pakankamai duomenų apie kitus panašius sandorius, tačiau, kita vertus, teigė, jog turto vertinimas pagrįstas ir išsamus. Pareiškėjo nuomone, turto ekspertė neturėjo duomenų, leidžiančių tinkamai taikyti lyginamąjį metodą ir šio metodo pagrindu daryti išvadas apie objekto rinkos vertę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. 2014-05-15 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad ekspertizės akto teiginys, jog „įvykusių sandorių analizė problematiškesnė nei tipinio turto atveju“ pateiktas skyriuje „Trumpa dvarų rinkos apžvalga“, nurodant, kad dvaras nėra tipinis nekilnojamojo turto objektas, todėl jo vertinimas sudėtingesnis ir tokia vertintojos pozicija, antstolės nuomone, visiškai teisinga. Antstolė pažymėjo, kad pateiktoje lentelėje ekspertė nurodė per 9 metus įvykusius sandorius ir šiuo metu siūlomų pirkti objektų duomenis, todėl paminėti visi rinkoje įvykę sandoriai ir, anot antstolės, nėra rizikos, kad liko neįvertintų sandorių dėl palyginimui tinkamų objektų. Antstolės teigimu, ekspertas neturi pareigos palyginti visus sandorius, įvykusius dėl panašaus pobūdžio objektų, juolab kad ekspertė nenustatė (kitokių) sandorių dėl identiškų dvarų. Antstolės nuomone, nesvarbu, kiek ekspertizių būtų atlikta, išvada dėl vertinamų objektų sąlyginio panašumo nepasikeis, jei identiškų objektų sandorių nebuvo, o bus lyginami mažiausiai besiskiriantys nuo vertinamo objekto dvarai. Antstolė atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertintoja, neturėdama duomenų apie lyginamųjų objektų pardavimo sąlygas, išsamiai analizavo su vertinamu objektu susijusią informaciją ir tai, anot antstolės, nereiškia, jog ekspertė nesurinko pakankamai informacijos apie areštuoto turto vertę. Antstolė taip pat nurodė, kad turto vertintojas pasirinktas bendru sutarimu ir kad pareiga tinkamai įkainoti turtą nelemia įpareigojimo patenkinti kiekvieną prieštaravimą nustatytai vertei – antstolei nepateikta motyvuotų pagrįstų argumentų, kurie leistų suabejoti nustatytos vertės teisingumu. Antstolė pažymėjo, kad pateiktu skundu pakartotinai siekiama vilkinti vykdymo procesą, teismai jau atmetė ankstesnius pareiškėjo skundus.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas apie ginčo turto kainą kalba remdamasis bendro pobūdžio samprotavimais, nekreipdamas dėmesio į šias kainai reikšmingas aplinkybes: kai turtas pardavinėjamas gera valia, pardavėjų siūloma kaina yra derybų dalykas; be to, gera valia parduodantis asmuo turtą sutvarko, pasirūpina jo prekine išvaizda, turėdamas tikslą jį parduoti už didesnę kainą, o priverstine tvarka parduodamo turto savininkas tam neskiria investicijų bent jau dėl to, kad to neleidžia daryti skolų našta. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti antstolės patvarkymais. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad ekspertė nustatė 4 000 000 Lt turto kainą, nors kai turto kainos buvo pasiekusios savo viršūnę, šis turtas buvo įkainotas 4 400 000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-08-26 nutartimi pareiškėjo L. P. skundo netenkino. Spręsdamas, ar pateiktas pareiškėjo skundas patvirtina pagrindus skirti pakartotinę ekspertizę, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ekspertizės akte nurodyta neteisinga – netinkama turto rinkos vertė, t. y. nei prieštaravimuose, nei skunde pareiškėjas nenurodė konkrečių argumentų – aplinkybių, leidžiančių manyti, kad turto rinkos vertė kitokia negu 4 000 000 Lt, taip pat nenurodė konkrečių argumentų – aplinkybių, kurios, anot pareiškėjo, „leistų objektyviau nustatyti turto pardavimo iš varžytinių kainą“. Taigi, teismo vertinimu, pateikti pareiškėjo argumentai, kuriais tik keliamos abejonės dėl ekspertizės išvados (tiksliau – abejonės dėl ekspertizės išvadą pagrindžiančių motyvų), nepaneigia galimybės, kad atlikus pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertė bus nurodyta ta pati, t. y. 4 000 000 Lt. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pareiškėjo argumentus vertino kaip nepagrįstus, formalius ir nepaneigiančius turto ekspertizės akte išdėstytų motyvų ir jų pagrindu padarytos išvados dėl turto rinkos vertės. Dėl to teismas padarė išvadą, jog ginčijamais patvarkymais antstolė pagrįstai atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę ir, remdamasi ekspertizės aktu, nustatė ekspertės apskaičiuotą turto vertę. Be to, teismas visiškai sutiko su antstolės 2014-05-15 patvarkyme (kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą) išdėstytais motyvais dėl ekspertizės akte nurodytų motyvų vertinimo, jog ekspertizės akto 2.5 p. „Trumpa dvarų rinkos apžvalga“ pirmais dviem sakiniais aiškiai nurodomas vertintojų pozicijos pagrindimas, kodėl „įvykusių sandorių analizė yra problematiškesnė nei tipinio turto atveju“ (pareiškėjas ir neginčijo, kad nagrinėjamo pastato vertinimas iš tikrųjų sudėtingesnis); ekspertizės akte nenurodyta, kad yra likę ekspertės neįvertintų, neįtrauktų į palyginimą objektų sandorių (pareiškėjas irgi nenurodė, kokie konkretūs objektai ir jų pardavimo sandoriai neįtraukti ir turėtų būti įtraukiami į palyginimą); taip pat kad ekspertizės akto 18 puslapyje pateiktas ekspertės paaiškinimas, kas ekspertės atlikta nežinant lyginamų objektų pirkimo-pardavimo individualių sąlygų (pareiškėjas nepateikė jokios naujai paaiškėjusios lyginamų sandorių individualios informacijos ir nenurodė, kokiu būdu tokia informacija galėtų paaiškėti atliekant pakartotinę ekspertizę). Nurodė, kad pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008 yra priimta nagrinėjant kitokias faktines ir procesines aplinkybes, todėl kadangi nurodoma kasacinio teismo išnagrinėta byla ir ši nagrinėjama civilinė byla turi esminių skirtumų, teismas neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. Apibendrindamas nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad skundas nepagrįstas ir atmestinas. Atmesdamas skundą, teismas iš esmės sutiko su antstolės teiginiais, kad pateiktas skundas turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, tačiau kadangi dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė atitinkamų prašymų ir įrodymų dėl patirtų nuostolių, teismas nesiėmė spręsti dėl CPK 95 str. įtvirtintos baudos skyrimo pareiškėjui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas L. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2014-05-15 patvarkymą, 2014-04-16 patvarkymą dėl prieštaravimo turto įkainojimui ir 2014-04-17 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo bei įpareigoti antstolę skirti pakartotinę ekspertizę administracinio pastato bei nuomos teisės į žemės sklypą rinkos vertei nustatyti. Nesutinka, kad pareiškėjas turėtų įrodyti, kokie lyginamieji sandoriai yra neįtraukti į turto vertinimo ataskaitą, nes pareiškėjas neturi turto vertintojo licencijos ar reikiamos kvalifikacijos ir žinių, kurių padedamas galėtų teismui pateikti minėtus duomenis. Nesutinka su teismo nuomone, kad šiuo atveju netaikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, nes panašiose byloje kaip ši minėta teismo nutartis taikoma. Mano, kad pakartotinei ekspertizei skirti pakanka pagrįstų abejonių dėl nustatytos turto vertės. Nurodo, kad ekspertizės aktas yra prieštaringas, kadangi pati turto vertintoja nurodo, jog vertinimas problematiškas dėl lyginamųjų sandorių ir informacijos apie šių sandorių sąlygas stokos, tačiau išvada apie vertę padaroma remiantis iš esmės tik lyginamuoju metodu. Pati vertintoja teigia, jog lyginami nekilnojamojo turto objektai nėra panašūs į tiriamąjį objektą, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl išvados apie turto vertę objektyvumo ir pagrįstumo. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte nurodoma, jog ekspertei prieinamomis priemonėmis yra ieškota lyginamųjų objektų, tačiau išlieka didelė rizika, jog ji neįvertino svarbių lyginimui tinkamų nekilnojamojo turto sandorių. Mano, kad kitam turto vertintojui galbūt pavyktų rasti daugiau duomenų apie panašius nekilnojamojo turto (kaip (duomenys neskelbtini)) sandorius bei kartu objektyviau įvertinti turto rinkos vertę. Nurodo, kad šiuo atveju turto vertė yra didesnė ir nėra atsižvelgiama į pareiškėjo interesus. Nesutinka, jog pareiškėjo veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nes proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti, o pagrįstos nuomonės apie turto vertę išsakymas neturi piktnaudžiavimo procesu požymių.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde remiasi vien bendro pobūdžio samprotavimais, prielaidomis. Pažymėjo, kad bankas suinteresuotas, jog turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą, nes tai sudarytų sąlygas bankui iš įkeisto turto vertės gauti visą savo reikalavimo patenkinimą ar didesnę reikalavimo dalį, tačiau ginčo turto kainos padidinimas turėtų būti pagrįstas, o apeliantas nenurodo, kas ir kokiu pagrindu padidina šio turto vertę. Pažymėjo, kad apelianto skolos bankui suma didėja, nes skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo visos nesumokėtos sumos. Mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo abejoti ekspertizės išvada ir jos metu nustatyta turto verte – 4 000 000 Lt. Pažymėjo, kad net tuo metu, kai nekilnojamojo turto kainos buvo tikrai didelės, ginčo turtas buvo įkainotas 4 400 000 Lt (2007-12-05 hipotekos lakštas), o pastaruoju metu turto rinkos vertės kainą mažina tai, jog turtas nuvertėja dėl jo nepakankamos priežiūros. Pažymėjo, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas reikalauja papildomų laiko bei lėšų sąnaudų, o apeliantas nepareiškė, jog įsipareigoja apmokėti ekspertizės išlaidas, todėl išlaidas tektų dengti iš realizuoto turto vertės, o tai sumažintų galimybę kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimą. Pažymėjo, kad apeliantas pats gali ieškoti pirkėjų, tačiau tokie veiksmai neatliekami.
Suinteresuotas asmuo antstolė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad turto vertinimą atliko kompetentinga vertintoja, turinti didelę patirtį, nėra pagrindo abejoti jos kompetencija. Mano, kad vertintoja vertino panašiausius į vertinimo objektą dvarus ir atliko jų analizę, o pareigos palyginti visus sandorius, įvykusius dėl panašaus pobūdžio objektų ekspertas neturi. Mano, kad nesvarbu, kiek ekspertizių būtų atlikta, išvada dėl vertinamų objektų panašumo nepasikeis, jei identiškų objektų sandorių nebuvo. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog ekspertė nesurinko visos reikalingos informacijos turto vertei nustatyti ir kitas ekspertas daugiau informacijos, nei skelbiama, neras. Pažymėjo, kad vertintojas parinktas bendru sutarimu, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl nepagrįstai nustatytos turto vertės. Nurodo, kad antstolė bylą vykdo 1 metus ir 4 mėnesius ir per šį laikotarpį apeliantas nuolat teikė įvairius skundus, prieštaravimus, kurie buvo atmesti, todėl sutinka, kad apelianto veiksmuose yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.
Išnagrinėjus bylos medžiagą nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo 1 145 918,75 EUR išieškojimą hipotekos kreditoriui AB SEB bankui iš skolininko L. P.. Išieškojimas nukreiptas į įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1 923,58 kv. m bendro ploto administracinį pastatą, taip pat į nuomos teisę į žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė 2013-07-16 patvarkymu nutarė paskirti ekspertizę nurodyto turto rinkos vertei nustatyti. 2014-03-14 ekspertizės akte nurodyta, kad viso ekspertizės objekto rinkos vertė 2014-03-14 yra 4 000 000 Lt. Pareiškėjas L. P. pateikė prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir prašė antstolės skirti pakartotinę ekspertizę. Ginčijamu 2014-04-16 patvarkymu antstolė atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę. Ginčijamu 2014-04-17 patvarkymu antstolė nustatė turto vertę 4 000 000 Lt.
CPK 681 str. 1 d. numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi įstatyme nustatyti objektyvūs kriterijai, kuriais privalo vadovautis antstolis, įkainodamas areštuojamą turtą. Pagrindinis iš minėtų kriterijų yra areštuojamo turto rinkos vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo (nutarties) vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Šiuo atveju aktualus CPK 682 str. normų dėl papildomos ar pakartotinės ekspertizės turto vertei nustatyti aiškinimas ir taikymas. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 str. 2 d. – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., CPK 682 str. 3 d.). <...> Ar antstolis teisėtai pasielgė atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, spręstina pagal tai, ar jo turimi varžytynėse parduodamo turto vertės įrodymai kėlė abejonių dėl turto įkainojimo ekspertizės aktu teisingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų seka, kad antstolė B. P. ginčijamu 2014-04-16 patvarkymu atsisakė skirti pareiškėjo L. P. prašomą pakartotinę ekspertizę, o ginčijamu 2014-04-17 patvarkymu nustatė ekspertizės metu nustatytą turto vertę – 4 000 000 Lt. Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pakartotinei ekspertizei skirti pakanka pagrįstų skolininko abejonių dėl nustatytos turto vertės, tačiau tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl antstolės patvarkymų, tiek apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde nepateikė jokių pagrįstų ir motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadoje nurodytos turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, jog pakartotinei ar papildomai ekspertizei paskirti pakanka vien prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neatsižvelgiant į jų pagrįstumą ar nepagrįstumą. Minėta, kaip nurodyta ir pareiškėjo atskirajame skunde minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartyje, pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo pagrindas yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados, kuriuos antstolis turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vykdymo proceso šaliai nepateikus motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, o antstolei B. P. nustačius, jog ekspertizės išvada yra išsami, joje nurodytas detalus ekspertizės aprašymas, aptarta vertinimo metodika, taigi, nesant abejonių dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą skirti pakartotinę ekspertizę.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė, kad byloje esančiame ekspertizės akte nurodyta įvertinto turto vertė neatitinka rinkos kainos. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad atlikta ekspertizės išvada dėl 4 000 000 Lt vertės būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog jis neturi ir negali pateikti teismui duomenų, nuo kurių priklausytų ginčo turto vertės kainos kitimas, nes pareiškėjas neturi turto vertintojo licencijos ar reikiamos kvalifikacijos ir žinių. Pažymėtina, kad apeliantas, grįsdamas atskirojo skundo argumentus, nepateikė teismui konkrečių rinkos tyrimų ar naujos turto vertintojų išvados dėl didesnės turto vertės pagrindimo, o savo nesutikimą su nustatyta kaina iš esmės grindžia jo paties nuomone ir subjektyviais samprotavimais. Pažymėtina, jog pareiškėjas paskirtam ekspertui nušalinimų nereiškė, priešingai, ekspertas buvo paskirtas šalių sutarimu. Taigi, darytina išvada, jog skolininkas sutiko su eksperto, kuriam buvo pavesta atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kandidatūra. Teismas šiuo atveju taip pat sutinka su suinteresuoto asmens antstolės B. P. argumentais, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ekspertė nesurinko visos reikalingos informacijos turto vertei nustatyti, dėl to ekspertės kompetencija nagrinėjamu atveju abejoti nėra pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad faktą, jog ekspertizės metu nustatyta turto vertė yra reali ir pagrįsta, pagrindžia ir tai, jog su ekspertizės akte nustatyta turto verte sutinka pats išieškotojas AB SEB bankas, kuris suinteresuotas susigrąžinti kuo didesnę reikalavimo dalį iš skolininko.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal CPK 704 str. 1 d. iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją. Ta aplinkybė, kad skolininkas iki šiol nėra pasiūlęs savo pirkėjo, pageidaujančio pirkti turtą už didesnę nei ekspertizės metu nustatytą kainą, patvirtina, kad ekspertizės akte nurodyta turto vertė yra reali ir atitinka rinkos vertę. Situacija, kai pats skolininkas neieško ir nepaveda kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, patvirtina, kad skolininkas nėra suinteresuotas operatyviais vykdymo veiksmais, nes formaliais pagrindais skundžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2014-08-26 nutartį, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais motyvais keisti ar panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str., teismas
nutaria:
Pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.