- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- 2-970/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00031-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“, uždarajai akcinei bendrovei „Bagaras“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Liuks“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties, kuria byla perduota pagal teismingumą apylinkės teismui, civilinėje byloje Nr. 2-1503-390/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Saulius ir Kristupas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Bagaras“, uždarajai akcinei bendrovei „Liuks“ dėl sandorio ir valdybos nutarimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovo UAB „Saulius ir Kristupas“ reikalavimams užtikrinti iki ieškinio teismui padavimo dienos taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovui UAB „Liuks“ priklausančią negyvenamąją patalpą – administracinę patalpą (duomenys neskelbtini), uždrausdamas ja disponuoti, realizuoti, įkeisti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su turto perdavimu tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Saulius ir Kristupas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė:
Pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2012 m. sausio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. MK-99, sudarytą tarp atsakovų UAB „Bagaras“ ir UAB „Liuks“;Pripažinus sutartį negaliojančia taikyti restituciją: grąžinti UAB „Bagaras“ nuosavybėn negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) ir priteisti UAB „Liuks“ iš UAB „Bagaras“ 250 000 Lt;Pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos UAB „Bagaras“ valdybos posėdyje priimtą nutarimą parduoti negyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), už 250 000 Lt.
Šalies argumentai
Nurodė, kad UAB „Bagaras“ perleido minėtas patalpas už ženkliai per mažą kainą (250 000 Lt), todėl UAB „Bagaras“ akcininkams, tarp jų ir ieškovui, buvo padaryta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi nutarta ieškovo ieškinį priimti, civilinę bylą perduoti pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui, grąžinti ieškovui 2 800 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys atitinka turinio ir formos reikalavimus, todėl priimtinas. Teismas sutiko su ieškovu, kad pareikštas ieškinys yra neturtinis - pareikštu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto. Už neturtinio pobūdžio ieškinį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto dydžio žyminis mokestis. Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, buvo sumokėjęs 3 000 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas sprendė, kad permokėta žyminio mokesčio suma (2 800 Lt) grąžintina ieškovui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Teismas tikrino, ar ieškinys yra teismingas šiam teismui. Nurodė, kad ieškovas, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, nurodė, kad būsimo ieškinio suma yra 250 000 Lt. Teismas dėl to šį ieškovo prašymą buvo priėmęs, 2012 sausio 13 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau paaiškėjo, kad ieškovas reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimus. Todėl teismas konstatavo, jog pareikštas ieškinys yra teismingas Kauno miesto apylinkės teismui, dėl ko civilinė byla, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, perduotina pastarajam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Liuks“ (toliau- apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2012 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės –atsisakyti priimti ieškinį. Nurodo tokius argumentus.
1. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad ginčas dėl pirkimo pardavimo sutarties negaliojančiai ir restitucijos taikymo yra turtinis ir turi būti apmokėtas kaip turtinio pobūdžio ginčuose (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Ieškovas, grįsdamas ieškinį ginčo turto perleidimu už per mažą kainą, gina savo, kaip UAB „Bagaras“ akcininko, tariamai pažeistus turtinius interesus. Jei pasitvirtintų ieškovo teiginiai dėl turto pardavimo už per mažą kainą ieškovo turimų UAB „Bagaras“ akcijų vertė padidėtų. Taigi, ieškovas pareiškė turtinį ieškinį.
2. Ieškovas turėtų sumokėti proporcinį žyminį mokestį nuo jo nurodomos ginčo turto vertės - 400 000 Lt., be to, bet kuriuo atveju jam neturėjo būti grąžinta 2800 Lt, nes ir vertinant reikalavimus kaip neturtinius jie turėtų būti apmokami paprastuoju indeksuotu žyminiu mokesčiu.
3. Ieškovo ieškinys apskritai nepagrįstas, nes ginčo turtas buvo parduotas ne mažesne negu rinkos kaina.
4. Pareikšto ieškinio suma yra didesnė kaip 150 000 Lt, todėl byla teisminga apygardos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą, o jo nenutraukus- netenkinti atskirojo skundo ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą tokiais argumentais:
1. Nurodo, kad apeliantas padavė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuri negali būti skundžiama atskirai nuo teismo sprendimo – teisė paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties (rezoliucijos) priimti ieškinį įstatymu nenumatyta. Taip pat apeliantas negali skųsti nutarčių dėl žyminio mokesčio grąžinimo (CPK 100 str. 2 d.). Apeliantas turi teisę skųsti nutartis (jų dalis), kuriomis byla perduota pagal teismingumą. Šios nutarties dalies apeliantas neskundžia. Todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 5 d.).
2. Remiantis teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011) ginčas yra neturtinio pobūdžio, nes ieškovas jokio turto ieškinio tenkinimo atveju negaus.
3. Žyminis mokestis už neturtinio pobūdžio reikalavimus neturi būti indeksuojamas, nes nuo 2011 m. spalio 1 d. vartojimo kainų indeksas nebuvo padidėjęs daugiau kaip 110 (CPK 82 str.).
4. Nėra jokio įstatyminio pagrindo, kuriuo apeliacinės instancijos teismas, nenustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, galėtų atsisakyti priimti ieškinį, o galimi ieškinio trūkumai turi būti šalinami CPK 138 straipsnio nustatyta tvarka.
5. Apelianto argumentai, susiję su ieškinio pagrįstumu, galėtų būti išspręsti tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Nustatyta, kad apygardos teismas skundžiama nutartimi konstatavo ieškinio atitikimą įstatymo reikalavimams, jį priėmė, tačiau, konstatavęs ginčo neturtinį pobūdį, perdavė bylą pagal teismingumą apylinkės teismui. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškinio ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio pobūdį (turtinis/neturtinis) bei bylos teismingumo ir perdavimo kitam teismui klausimus.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl ieškovo prašymo nutraukti apeliacinį procesą.
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo prašymu nutraukti apeliacinį procesą dėl to, kad apeliantas negali skųsti skundžiamos nutarties dalių, kuriomis pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį ir ieškovui grąžino žyminį mokestį.
Iš tikrųjų, teismo nutartys (rezoliucijos), kuriomis ieškinys priimamas, apeliacine tvarka nėra skundžiamos (CPK 234 str. 1 d.), o apskųsti atskiruoju skundu nutartis dėl žyminio mokesčio turi teisę tik tie asmenys, kurių atžvilgiu jos priimtos (CPK 100 str. 2 d.). Ieškovas, kuriam žyminis mokestis grąžintas, nutarties dalies dėl žyminio mokesčio neskundžia. Pažymėtina, kad tiek atskirajame skunde, tiek atsiliepime į jį dėstomi argumentai, susiję su žyminiu mokesčiu, nagrinėjant šį atskirąjį skundą nėra esminiai, nes žyminio mokesčio dydžio klausimas yra išvestinis, priklausantis nuo ginčo pobūdžio kvalifikavimo – turtinis ar neturtinis.
Minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį yra priėmęs. Žyminio mokesčio tinkamo sumokėjimo klausimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka išspręstas netgi ir po to, kai ieškinys priimtas (CPK 296 str. 1 d. 7, 8, 11 p. p .), jei jis nebuvo tinkamai išspręstas ieškinio priėmimo metu. Todėl daryti išvadą, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių iš esmės civilinė byla negalėjo būti iškelta (ieškinys negalėjo būti priimtas) (CPK 337 str. 2 d.), teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apeliantas savo atskirajame skunde, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį, prašo priimti galutinį procesinį sprendimą atsisakyti priimti ieškinį, apskritai nereiškia, kad jis prašo panaikinti skundžiamą nutartį vien tik dėl to, kad ieškinys skundžiama nutartimi priimtas, o žyminis mokestis tinkamai nesumokėtas arba be pagrindo grąžintas. Atskirajame skunde apeliantas būtent ir nurodo, kad skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį taip pat dėl to, kad priimta nutartis perduoti bylą pagal teismingumą apylinkės teismui pažeidžia CPK 27 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles, nes ginčas yra turtinis ir ieškinio suma viršija 150 000 Lt. Pažymėtina, kad apeliantų galutiniai prašymai, kuriais prašoma panaikinti ar pakeisti skundžiamas nutartis, nėra privalomi apeliacinės instancijos teismui – išnagrinėjus atskiruosius skundus apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti bet kurį iš CPK 337 straipsnio 1 dalyje numatytų procesinių sprendimų.
Dėl ieškinio pobūdžio.
Minėta, kad esminis ginčas yra kilęs dėl to, ar ginčas yra turtinio pobūdžio ir teismingas apygardos teismui, ar yra neturtinio pobūdžio ir teismingas apylinkės teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo konstatuota, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių. Tuo tarpu neturtiniais ginčais paprastai yra pripažįstami ginčai ne dėl turto ir tiesiogiai su turtu nesusiję, t. y. ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-334/2009). Taigi, teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas, o ginčo pobūdžio vertinimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokią nors apskaičiuojamą turtinę naudą ar praradimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, jog jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-264/2011). Pastarąja kasacinio teismo nutartimi rėmėsi ieškovas ir pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi. Teisės taikymo taisyklių taikymas, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų teisės normos taikymą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2011). Minėtoje kasacinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nagrinėjamas klausimas esant actio Pauliana ieškiniui, nagrinėjamoje byloje reiškiamas kitokio pobūdžio ieškinys. Kitoje minėtoje – 2009 m. liepos 27 d. kasacinio teismo nutartyje – buvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo pobūdžio esant galimai restitucijai tiesiogiai tarp ieškovės ir atsakovo.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo ir sumokėjo 3 000 Lt žyminį mokestį, taigi, sprendžiant iš sumokėto proporcinio mokesčio sumos pats ieškovas laikė, jog ginčas yra turtinis ir bus ginčijamas 250 000 Lt vertės sandoris. Ieškiniu kreipėsi į apygardos teismą, ieškinio sumą taip pat nurodė 250 000 Lt, taigi, pagal nurodytą ieškinio sumą faktiškai pats pripažino, kad byla teisminga apygardos teismui dėl ieškinio sumos dydžio. Tačiau, nepaisant paminėto, ieškinyje ieškovas teigė, kad ieškinys yra neturtinio pobūdžio dėl to, jog ieškinio tenkinimo atveju jam nebus priteistas konkretus turtas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priėmęs dėl to, kad jame buvo nurodyta būsimo ieškinio suma 250 000 Lt, tuo tarpu ieškovui pareiškus ieškinį paaiškėjo, kad ieškovui nebus priteistas turtas, todėl sutiko su ieškovu, jog dėl to, kad turtas ieškovui nebus priteistas, reikalavimas yra neturtinis, o byla teisminga apylinkės teismui. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, vienu atveju (priimdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo) vadovavosi būsimo ieškinio suma, kitu atveju (priimdamas ieškinį) jau vadovavosi ne ieškinio suma, o ginčo pobūdžiu (turtinis ar neturtinis) .
Bylos teismingumas yra nustatomas pagal ieškinio sumą, kuri nustatoma pagal atitinkamas taisykles (CPK 27, 85 str.). Taigi, esminis klausimas sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumą yra ieškinio sumos nustatymas. Būtent nuo to priklauso tiek nagrinėjamos bylos teismingumo, tiek žyminio mokesčio dydžio klausimai. Pažymėtina, kad pastarasis (žyminio mokesčio dydžio) klausimas yra reglamentuotas CPK 85 straipsnyje ir jo nuostatos neįtakoja bylos teismingumo klausimo išsprendimo ir atvirkščiai - teismingumo klausimo neįtakoja CPK 85 straipsnio nuostatos.
Ieškiniu ieškovas prašo pripažinti pirkimo pardavimo sandorį negaliojančiu. Taip pat prašo, kad vienas atsakovas grąžintų kitam atsakovui turtą, o pastarasis grąžintų pirmajam 250 000 Lt, t.y. prašo taikyti sandorio negaliojimo pasekmę – restituciją tarp atsakovų, kas, tikėtina, ir būtų tenkinus pirmąjį reikalavimą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. galiojančio CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto redakcija nustato, kad bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tokio pobūdžio (dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu) ieškinio sumos nustatymui pagal minėtą normą reikšminga yra būtent atsakovo grąžintina suma arba atsakovo grąžintino turto vertė, ir nebūtinai turi būti tik ieškovui grąžintina (gautina) suma ar grąžintino (gautino) turto vertė.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra neturtinio pobūdžio negali būti laikoma teisinga: ieškovas įrodinėja, kad ginčo turtas parduotas už per mažą 250 000 Lt kainą, tai sąlygoja jo turimų akcijų nuvertėjimą, tuo tarpu ieškinį tenkinus ir grąžinus turtą, kurio vertė, ieškovo manymu, siekia 400 000 Lt, jo turimų akcijų vertė būtų didesnė. Taigi, pats ieškovas nurodo, kad jis, ginčydamas sandorį, tikisi padidinti savo turto vertę. Todėl laikyti ginčą neturtiniu, nors tiesiogiai turtas ieškovui nebus priteistas, teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo, nes inicijuotu ginču jis, nors ir netiesiogiai, siekia turtinės naudos sau, o ne vien tik vienam iš atsakovų (UAB „Bagaras“).
Dėl CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo.
Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčas jam neteismingas, ieškinį vis tik priėmė, nors tuo atveju, jei ieškinys yra neteismingas apygardos teismui, jis turėjo atsisakyti jį priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Priėmęs jį, perdavė apylinkės teismui remdamasis CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu, t.y. kai iškėlus bylą paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles.
Akivaizdu, kad šiuo atveju jau ieškinio priėmimo stadijoje teismui jau buvo aiškios visos jo nurodytos aplinkybės, taigi, po ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) nepaaiškėjo visiškai jokių papildomų ar anksčiau nežinomų aplinkybių. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti aptariamą normą nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad apygardos teismui priėmus ir išnagrinėjus apylinkės teismui teismingą ieškinį, tai nebūtų pagrindu vien dėl to naikinti priimtą sprendimą.
Remiantis aukščiau paminėtais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio sumos ir teismingumo nustatymo, bylos perdavimo kitam teismui klausimus, dėl ko nepagrįstai bylą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Todėl skundžiama nutartis dalyje dėl bylos perdavimo Kauno miesto apylinkės teismui naikinama (CPK 337 str. 1 d. 2 p.), o ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas jau yra išsprendęs - skundžiama nutartimi ieškinį yra priėmęs.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kaip minėta, gali skųsti tik asmuo, kurio atžvilgiu ji priimta (ieškovas). Ji nėra apskųsta, todėl teisėjų kolegija dėl jos grąžinimo pagrįstumo nepasisako, tačiau pažymi, kad bet kuriuo atveju – ar jį ieškovui susigrąžinus, ar ne - klausimas dėl žyminio mokesčio už ieškinį turės būti galutinai išspręstas. Minėta, kad žyminio mokesčio tinkamo sumokėjimo klausimas gali būti įstatymų nustatyta tvarka išspręstas ir po to, kai ieškinys priimtas (CPK 296 str. 1 d. 7, 8, 11 p. p .).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai neturi reikšmės teisingam klausimo iš esmės išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria byla perduota pagal teismingumą Kauno miesto apylinkės teismui panaikinti. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.