- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-04
- Bylos Nr.
- 2A-1523-560/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00671-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- J. P.
- Trečiasis asmuo
- Trakų rajono
- Kategorijos
- 52.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovei J. P. dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo – Trakų rajono 1 – ojo notaro biuro notarė J. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
G. Ž. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2011-04-01 pirkimo - pardavimo sutartį ( toliau – Sutartis ), sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės J. P..
Nurodė, kad 2011-04-01 Trakų rajono 1 – ame notarų biure jis ir atsakovė sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti jam priklausantį paveldėtą turtą. Kadangi atsakovė turto pirkimui pinigų neturėjo, prieš pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį, 2011-03-31 ji pasirašė skolos raštą, kad iki 2013-01-01 jam sumokės 15 000 Lt. Skolos raštas buvo perrašytas kaip vekselis. Atsakovė iki nustatymo laiko, t.y. iki 2013-01-01 neatsiskaitė, todėl laiko, kad sutartis yra neteisėta. Paaiškino, kad sutartis pasirašyta apgaulės būdu, nes jis neįsigilinęs į esmę, neperskaitęs, pasirašė šią sutartį. Sutartyje nurodyta, kad atsakovė jam už perkamą turtą sumokėjo, tačiau realiai pinigai jam nebuvo sumokėti. Nurodė, kad raštelyje neparašyta už ką skolinga jam atsakovė, mano, kad tai skola už namą. Nesutiko su atsakovės teiginiu, jog ji jam skolinga už turtą, buvusį sodyboje, tai yra už traktorių, kreizą. Nurodė, kad sodyboje buvo traktorius, tačiau labai senas, buvo įrenginys malkoms pjauti, tačiau jis atsakovei pardavė namą ir žemę.
J. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. gegužės mėnesį susipažino su ieškovu, tuo metu jai buvo 15 metų. Jos buvo paprašę prižiūrėti ieškovo senelį V. J., kuris gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Jai už priežiūrą žadėjo mokėti po 250 Lt kas mėnesį, tačiau mokama nebuvo. Kaip kompensaciją V. J. jai žadėjo užrašyti pusę sodybos, tačiau testamento pakeisti nespėjo, nes (duomenys neskelbtini) m. mirė. Dar būnant gyvam V. J. ji susipažino su ieškovu, pradėjo draugaut, po to gyveno artimai ir (duomenys neskelbtini)jiems gimė ieškovo dukra K. Gimus dukrai, ieškovas neteko darbo, dažnai išgerdavo, vaiko išlaikymui pinigų neduodavo. Ji matydama, kad ieškovas neketina kurti šeimos ir rūpintis dukra, pagal 2011-04-01 pirkimo - pardavimo sutartį perpirko atsakovo paveldėtą turtą. Už žemės sklypą ir pastatus – 5 000 Lt sumokėjo jos dėdė S. P.. Paaiškino, kad prieš pasirašant sutartį notarė ją perskaitė, tuomet atsakovė su ieškovu ją perskaitė atskirai ir tik tada pasirašė. Nurodė, kad atsakovė ieškovui liko skolinga 15 000 Lt už kilnojamuosius daiktus, pasirašydama skolos raštą, kuris buvo pakeistas paprastuoju vekseliu. Vekselio apmokėjimą garantavo jos dėdė S. P..
Trečiasis asmuo Trakų rajono 1 – ojo notaro biuro notarė J. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo reikalavimui pripažinti pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, kadangi sutartis yra patvirtinta notarės bei pasirašyta abiejų ginčo šalių, kad su ieškovu pagal sutartį už paveldėtą turtą atsiskaityta, o atsakovės įsiskolinimas ieškovui likęs ne už sutartyje nurodytą paveldėtą turtą, o už kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad atsakovė neginčijo to fakto, kad su ieškovu už kilnojamąjį turtą pagal skolos raštą, vėliau pakeistu vekseliu, nėra atsiskaičiusi, nes ieškovas nepateikė vekselio apmokėjimui. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nenurodė, jog būtų reikalavęs šios skolos apmokėjimo iš ieškovės, į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas nesuvokė, kokią sutartį pasirašo, kadangi teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad sutartį skaitė ir suprato, kad parduoda turtą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas sutarties pripažinimą negaliojančia, paviršutiniškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei liudininkų parodymus. Teismas, priimant skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik atsakovės ir liudytojo S. P. parodymais, nevertinant ieškovo ir kitų liudytojų parodymų. Teigia, jog atsakovei su juo iki sutartimi nustatyto laiko, t.y. iki 2013-01-01 neatsiskaičius, sandoris yra neteisėtas. Nurodo, jog teismas be pagrindo nurodė, jog jis dėl skolos apmokėjimo į atsakovę nesikreipė, kadangi jis ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl skolos apmokėjimo ar pastatų ir žemės sugrąžinimo, tačiau ji to nepadarė. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir padarytos pilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Teigia, jog apeliantas apeliaciniame skunde pateikia neobjektyvią informaciją, kurios nepagrindė jokiais faktais. Nurodo, jog ieškovas sako netiesą teigdamas, jog pateikė jai vekselį apmokėjimui, kadangi pasiūlius jį apmokėti jis teigė, jog vekselį pametė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Ieškovas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 332 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Taigi šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2011-04-01 tarp G. Ž. ir J. P. buvo sudaryta Pirkimo-Pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią G. Ž. pardavė, o J. P. už 5 000 Lt nupirko G. Ž. paveldėtą po V. J. mirties turtą: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę, unikalus (Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,5000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)(b.l. 4-8). Prieš pasirašant Sutartį, 2011-03-31 atsakovė pasirašė skolos raštą, kuriuo įsipareigojo ieškovui sumokėti 15 000 Lt iki 2013-01-01. Skolos raštas buvo perrašytas kaip paprastasis vekselis, o skolos grąžinimą užtikrino atsakovės dėdė S. P. (b. l. 14). Atsakovė su ieškovu iki nustatymo laiko, t.y. iki 2013-01-01 neatsiskaitė. Ieškinys grindžiamas atsakovės neįvykdyta prievole ieškovui, kilusia iš Sutarties – nesumokėjimu už iš jo nupirktą paveldėtą turtą 15 000 Lt. Ieškovas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Sutartis pasirašyta apgaulės būdu, kadangi jis neįsigilino į jos esmę, neperskaitė bei buvo verčiamas pasirašyti šią Sutartį.
Sutarties 5 punkte nurodyta, kad turtas parduotas už 5 000 Lt, kuriuos pardavėjas (ieškovas) gavo iš pirkėjo (atsakovės) pilnai, iki šios sutarties sudarymo. Iš tokios pirkimo - pardavimo sutarties sąlygos galima daryti išvadą, kad atsakovė J. P. sumokėjo visą sutartą turto kainą, nes abi sandorio šalys pasirašant notarinę pirkimo - pardavimo sutartį paliudijo, jog pinigai už pirkimo - pardavimo sutarties dalyku buvusį turtą buvo sumokėti pardavėjui iki šios sutarties pasirašymo. Pagal CK 6.344 straipsnio, reglamentuojančio bendrąją pirkėjo pareigą sumokėti kainą ir kitas išlaidas, 4 dalį, jeigu įstatymai nustato, kad pirkimo - pardavimo sutartį būtina sudaryti notarinės formos ir po to įregistruoti viešame registre, tai pirkėjas kainą sutarties pasirašymo metu privalo sumokėti į notaro depozitinę sąskaitą, o pardavėjui pinigus notaras perduoda po sutarties įregistravimo viešame registre, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato kitokią atsiskaitymo tvarką. Nagrinėjamu atveju sandorio šalys susitarė dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, tai yra kainos sumokėjimo dar iki notarinės sutarties pasirašymo. Notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis yra oficialus rašytinis įrodymas, todėl joje konstatuotas faktas apie pirkėjo sumokėtą pardavėjui pinigų sumą, kol jis nepaneigtas kitais įrodymais, laikytinas įrodytu (CPK 197 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovas, kaip pardavėjas turėjo visas galimybes ginčijamoje sutartyje nurodyti apie tai, jog dalis pinigų nėra gauta, tačiau jis patvirtino, kad pirkėja sumokėjo pardavėjui visą turto kainą, o į bylą įrodymų, paneigiančių šį faktą, ieškovas nepateikė.
Taip pat iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovė J. P. įsipareigojo ieškovui sumokėti 15 000 iki 2013-01-01, ką patvirtina byloje esantis skolos raštas, kuris buvo pakeistas paprastuoju vekseliu. Tačiau nei byloje esančiame skolos rašte, nei vekselyje nenurodyta už ką atsakovė ieškovui įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų reikalavęs šios skolos apmokėjimo iš ieškovės ar kad būtų kreipęsis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šalių, kitų byloje esančių įrodymų visetą nustatė, kad atsakovė skolos ieškovui sumokėti nevengia, tiesiog jai ieškovas nepateikė vekselio apmokėjimui. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad vekselis buvo paduotas apmokėti įsipareigojusiems asmenims pagal vekselį, tenka vekselio turėtojui (CPK 12, 178 straipsniai), todėl šioje byloje įvertinus šalių pozicijas, suformuluotas ieškinyje bei atsiliepime į ieškinį, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas bei priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Pažymėtina, kad ieškovas pareikštu ieškiniu taip pat prašė ne priteisti nesumokėtą kainą ar jos dalį pagal pirkimo - pardavimo sutartį, o prašė ginčo Sutartį pripažinti negaliojančia remiantis CK 1.91 straipsniu ir kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė apgaulę, kuri turėjo įtakos ieškovo valios sudaryti sandorį susiformavimui. Pagal CK 1.91 straipsnį apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apgaulė šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad ieškovas sutartį pasirašė neperskaitęs, neįsigilinęs į esmę, kad pasitikėjo atsakove, kuri žadėjo grįžti pas ieškovą gyventi po sutarties pasirašymo. Tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta, taip pat nenustatyti tyčiniai atsakovės veiksmai, kuriais buvo siekta suklaidinti ieškovą. Tai reiškia, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas buvo tyčia suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, kad buvo nuslėptos svarbios sandorio aplinkybės, dėl kurių ieškovas būtų paveiktas sudaryti ginčo sandorį, kuriame buvo nurodyta sąlyga, jog viso turtas parduotas už 5 000 Lt, kuriuos visus pardavėjas gavo iš pirkėjo iki šios sutarties sudarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog ginčijama pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta dėl apgaulės (apgaulės būdu). Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentą dėl ypač žemos, neatitinkančios realybės žemės sklypo pardavimo kainos, pripažįsta šio argumento teisinį nereikšmingumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sandorio kaina neįrodo jo pagrįstumo, nes ją galėjo įtakoti kitos aplinkybės.
Atmestinas ir apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, be pagrindo rėmėsi liudytojo S. P. parodymais ir be pagrindo atmetė liudytojų A. B. ir O. A. paaiškinimus. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-454/2011). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko tinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir bylą išsprendė teisingai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto G. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.