Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. e1-3225-859/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
e1-3225-859/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29814-2020-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
T. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-3225-859/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29814-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 07 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta sutampa su deklaruota gyvenamąja vieta – (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. nesunkiai sužalojo buvusią sutuoktinę J. Š.:

- 2020 m. liepos 12 d. apie 12.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, griebė J. Š. už kaklo ir ją smaugė, o šiai pasipriešinus, griebė jos kairę ranką ir suko, padarydamas jai kairio žasto, kairio dilbio, dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, kairės plaštakos IV-o piršto lūžį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausus T. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neprisipažino ir parodė, kad su J. Š. išsiskyrė (duomenys neskelbtini) metais, tačiau gyvena kartu bute (duomenys neskelbtini), atskiruose kambariuose. Bendro ūkio po skyrybų neveda. Butas priklauso J. Š., jis jame yra deklaruotas. 2020 m. liepos 12 d. vakare, virtuvėje, tarp jo ir J. įvyko žodinis konfliktas. Jis norėjo išeiti iš buto, atsistojo, o J. jam pasakė, kad jis liktų pasikalbėti. Norėjo išeiti, tuomet J. truktelėjo už rankinės rankenos, kurią jis turėjo užsidėjęs per petį. Rankena suplyšo. Galimai jis paėmė J. už rankos, o J. iškvietė policiją. Po kurio laiko atvažiavo vyresnė dukra O., policijai. Įvyko pokalbis. J. pareiškimo nerašė. O. pasiūlė jam važiuoti pas ją, tačiau jis atsisakė. Tuomet J. su dukromis išvažiavo pas O.. J. nesmaugė, jai piršto nelaužė. Kodėl ji nurodė taip, jis pasakyti negali. Su J. būdavo konfliktų, tačiau jos niekada nemušė, prieš ją nesmurtavo. Įvykio dieną bijojo dėl savo sveikatos, gyvybės, kadangi turi (duomenys neskelbtini) grupę. Bijojo, kad jei jį pastums, gali nukristi ir susižaloti (b. l. 55).

Įteikus T. Š. pranešimą apie įtarimą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 2020 m. lapkričio 20 d. parodė, kad prisipažįsta dėl veikos visiškai. Patvirtino, kad įvykio dieną, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tarp jo ir jo buvusios žmonos J. Š. įvyko žodinis konfliktas. Konflikto metu bute buvo jo dukra D. Š., kuri matė visą konfliktą. Jis norėjo išeiti iš buto, tačiau J. pasakė, kad jis liktų dar su ja pasikalbėti. Nepaklausė jos ir atsistojęs nuo kėdės norėjo išeiti, buvo apsirengęs ir per petį buvo užsidėjęs savo rankinę. J. truktelėjo jį už rankinės rankenos ir ši suplyšo. Susinervavo ir griebęs J. už rankos užsuko. Sukdamas nepajuto, kad galimai sulaužė J. rankos pirštą. Išėjo iš buto. Neprisimina ar griebė J. už kaklo, ar kitaip prieš ją smurtavo. Vėliau sužinojo, kad J. lūžęs pirštas. Tyčia nenorėjo sulaužyti piršto, negalvojo, kad užsukdamas ranką sulaužys pirštą. Labai gailisi, kad taip įvyko (b. l. 63).

Papildomai apklaustas įtariamuoju, T. Š. prisipažino visiškai dėl veikos, kurios jį įtaria, labai gailisi, kad taip viskas įvyko, kad sutrikdė nesunkiai J. sveikatą. Sutinka su pareikštu ieškiniu. Visos sumos iš karto atlyginti negalės, įsipareigoja atlyginti žalą per metus (b. l. 66).

Be T. Š. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtina bylos duomenys.

Nukentėjusioji J. Š. parodė, kad jos buvęs vyras T. Š., su kurio išsiskyrė dar (duomenys neskelbtini) metais, gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas jai yra padovanotas motinos, santuokos metu. Jis į jį pretenduoti negali, turi visus reikiamus dokumentus. Išeiti iš buto kategoriškai atsisako, aiškindamas, kad niekur neturi gyventi nors jo artimi giminaičiai visi gyvena (duomenys neskelbtini). <...> 2020 m. liepos 27 d. ryte irgi atvažiavo prie jos darbo, adresu (duomenys neskelbtini), apie tai jai pranešė jos kolegos. Visus 6 metus gyveno viename bute, tačiau skirtingose patalpose, už paslaugas nemokėjo ir nemoka. Visą tą laiką naudojo psichologinį smurtą, fizinio smurto nenaudojo. Buvo konfliktai, tačiau tik žodiniai. 2020 m. liepos 12 d. ryte buto virtuvėje prasidėjo konfliktas tarp jos ir buvusio vyro (vyras buvo dar blaivus), dėl to, kad ji jo paprašė, kad jis išeitų iš buto, nes taip gyventi daugiau negali. Tuo metu sėdėjo ant kėdės. Staiga jis tapo agresyvus, paėmė ją už kaklo ir pradėjo smaugti. Pradėjo gintis rankomis, norėjo atitraukti jo rankas. Dėl to, jis jėga paėmė už jos kairės rankos ir pradėjo sukti. Pajuto fizinį skausmą. Į virtuvę įbėgo jų dukra D. Š., kuri bandė ją ginti. Po visko, ji pasiėmė savo būtiniausius daiktus ir su dukra išvažiavo pas kitą dukrą, O. P., pas kurią buvo iki vakaro. 2020 m. liepos 12 d., o apie 21 val. grįžo namo karu su dukra D. Š.. Buvęs sutuoktinis buvo neblaivus, pradėjo konfliktuoti, buvo agresyvus, klausė kur ji buvo, pradėjo kabinėtis žodžiais ir apie 23 val. dukra iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavo jų dukra O. P., kuri pasiūlė jam važiuoti pas ją, bet jis kategoriškai atsisakė, todėl jis liko vienas bute. Pareiškimo nerašė ir ji su dukromis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 13 d. kreipėsi į savo polikliniką dėl rankos skausmo, o 2020 m. liepos 14 d. padarius rentgeną, nustatė, kad yra lūžęs kairės rankos ketvirtas pirštas (b. l. 16).

Papildomai apklausta J. Š. patvirtino duotus parodymus bei tai, kad konflikto metu T. Š., jei neklysta, dešine ranka jai griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, juto fizinį skausmą kai pradėjo gintis, ir rankomis jį bandė nustumti nuo savęs, patraukti jo rankas nuo savęs, T. jai paėmė už kairės rankos savo dešine ranka jei ji neklysta, ir pradėjo ją sukti, kai suko jautė stiprų fizinį skausmą. Vėliau buvo nustatyta, kad jai yra lūžęs kairės rankos ketvirtas pirštas (buvo pasidaryti abdukcijos). Specialisto išvadą turi. Įvykio dieną jos dukra iškvietė policiją, tačiau tada ji pareiškimo nerašė. Vėliau kreipėsi su pareiškimu per epolicija.lt. Po šio įvykio kai išvažiavo iš savo namų, ji ten ir nebegrįžo. Ji šiuo metu gyvena kitu adresu. Dėl šio įvykio jai yra padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žala. Fizinė žala jai yra padaryta dėl to, kad jai buvo sulaužytas pirštas ir jautė fizinį skausmą. Moralinė žala dėl to, kad ji nuolat jaučia baimę, stresą. Turtinė žala yra padaryta dėl to, kad ji buvo nedarbinga beveik du mėnesius, šiuo metu gyvena pas pažįstamus, taip pat T. jai sugadinęs yra jos drabužius (batus, paltą), taip pat iki šiol ji moka už butą, už komunalinius, nors savo bute ji negyvena nuo 2020 metų liepos mėnesio (b. l. 20–21).

Liudytoja D. Š. parodė, kad liepos mėnesio 12 dieną, ryte, su mama, pirmoje dienos pusėje, ruošėsi važiuoti į „Akropolį“, bet dar pusryčiavo. Tėvas irgi kažkur ruošėsi. Kai jis dar buvo vonioje, mama jam pasakė, kad jis vakare kai grįš, ji norės su juo pasišnekėti. Ji (D. Š.) su mama buvo virtuvėje. Tėvas iš vonios paklausė „Ką?“. Mama pakartojo, kad norės su juo pasišnekėti. Ir tuomet viskas prasidėjo. Tėvas pradėjo agresyviai bendrauti, necenzūriniais žodžiais vadinti. Vonia atsilaisvino ir ji (D. Š.) užėjo į vonią, tačiau duris paliko atidarytas, todėl ji viską girdėjo ir viską matė, kadangi vonia yra priešais virtuvę. Tėvas pradėjo rėkti, negražiai bendrauti. Tėvui pasakė, kad jis nustotų ir geriau eitų iš čia, duotų joms ramybę, kad negadintų nuotaikos. Pamatė, kad jis paėmė ranka mamai už kaklo. Ji (D. Š.) pasakė tėvui, kad jis atstotų. Mama tuo metu sėdėjo ant kėdės, paskui ir tėvas atsisėdo. Vėl nuėjo į vonią, nes susipyko su tėvu, mama irgi susipyko su tėvu. Pamatė, kad tėvas paėmė mamai už rankos ir užlaužė tą ranką tikrai stipriai. Tėvas jau buvo su striuke ir vyriška taše, ji tiesiog norėjo tėvą atitraukti nuo mamos. Kai traukė tėvą už jo rankinės rankenos, ji plyšo, nutrūko. Mamą jis paleido, ilgai nelaikė. Tėvai niekada nesibardavo, tėvas niekada nekeldavo rankos prieš mamą. Ji su mama išvažiavo, tėvas irgi išėjo. Užvažiavo pas sesę, vakare sesė sakė negrįžti namo, kad pas ją liktų nakvoti, tačiau ji nesutiko. Atvažiavo vakare namo, tėvas buvo išgėręs. Ryte jis nebuvo girtas, šiaip jis negeria, jis serga. Vakare buvo gerai išgėręs, jis buvo agresyvus. Ji pasakė, kad jei jis pradės iš karto taip su savo agresija, ji kvies policiją. Tėvas pradėjo bartis su ja, bartis su mama, rėkti, tapo agresyvus, pradėjo grasinti. Todėl ji neturėjo kitos išeities kaip tik kviesti policiją. Kai buvo policija, atvažiavo jos sesė, kuri norėjo pasiimti tėvą pas save išsivežti, tačiau jis jokias būdais nenorėjo, nesutiko su ja važiuoti. Tada ji su surinko daiktus ir išėjo kartu su policija. Išvažiavo su mama pas sesę. Kelias dienas pagyveno pas ją, o vėliau ji išsinuomojo butą mieste ir ten su mama gyveno kol buvo (duomenys neskelbtini). Vėliau ji išvažiavo, o mama išėjo kitur gyventi (b. l. 28–29).

Liudytoja O. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos tėvai yra J. Š. ir T. Š.. Tėvai gyvena, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtu adresu gyvena tik tėvas. Mama gyvena kitu adresu. Apie tėvą parodymų neduos. Gerai bendrauja su tėvais. Įvykio metu, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Atvažiavo tik vakare, kai jau buvo policija (b. l. 32).

Specialisto išvadoje Nr. G 1937/2020 (01) nurodyta, kad J. Š. nustatyta kairio žasto, kairio dilbio, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), 6-9 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai tiriamosios nurodyto įvykio metu ir būdu, tai yra rankomis. Kairės plaštakos IV-o piršto lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) ar forsuotai pastarąjį tiesiant per sąnarį, iki apžiūros VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, galimai tiriamosios nurodyto įvykio metu (t. y. 2020 m. liepos 12 d.) ir būdu, tai yra „užlaužiant“ kairę ranką. Sužalojimai visumoje, dėl kairės plaštakos IV-o piršto lūžio, yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 37–38).

BIRT žiūryklės duomenys – informacija gauta el. paštu. Pareiškimas dėl 2020 m. liepos 12 d. įvykio. Buvęs vyras elgėsi agresyviai, grasino, paėmė už kaklo ir užlaužė ranką. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad ji norėjo pasikalbėti <...>. Jai užlaužė ranką, skaudėjo. Kitą dieną nuėjo pas daktarę, rentgenas parodė lūžusį pirštą. Nori grįžti namo, bet bijo (b. l. 6).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad buvęs vyras T. Š., gyvena jai priklausančiame bute, išeiti iš buto atsisako. Vyras pavydi, seka, grasina. 2020 m. liepos 12 d. vyras paėmė ją už kaklo ir užlaužė ranką (b. l. 8).

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. Š. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 81).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia.

Aukščiau aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus, t. y. jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismo pripažintini įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys), kad T. Š., žodinio konflikto metu, griebė nukentėjusiajai buvusiai sutuoktinei J. Š. už kaklo ir pradėjo ją smaugti, jai pradėjus gintis rankomis, griebė jai už kairės rankos ir pradėjo ją sukti, tuo padarydamas nukentėjusiajai kairio žasto, kairio dilbio, dešinės šlaunies poodines kraujosruvas, kairės plaštakos IV-o piršto lūžį, kas pagal specialisto išvadą Nr. G 1937/2020 (01) vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Veika kvalifikuota teisingai, kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas bausmę T. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

T. Š. padarė tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Veika baigta, padaryta nors ir spontaniškai, nulemta staiga susiformavusio pykčio, tačiau, dėl jo pačio kaltės, negebant ir nenorint valdyti emocijas dėl nesutarimo su buvusia sutuoktine. Kaltu prisipažino, ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį kaltinamajam T. Š. taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – jis yra darbingo amžiaus, išsiskyręs, turintis vaikų (b. l. 71), neteistas (b. l. 76), veikos padarymo metu per 5 metus buvo baustas administracine tvarka vieną kartą (b. l. 75), dirba (b. l. 77), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Pažymėtina, kad ši smurtinio pobūdžio nusikalstama veika nėra nuoseklus kaltinamojo gyvenimo būdo padarinys, veika spontaniška, ji greičiau nulemta staiga kilusio pykčio protrūkio, o tai greičiau rodo kaltinamojo silpną psichologinę pusiausvyrą, nesugebėjimą valdytis. Tačiau, tai jokiu būdų nedaro veikos mažiau pavojinga, nes dėl jos galėjo atsirasti ir sunkesnių pasekmių. O pačia veika pažeidžiama nukentėjusiosios teisė ir faktiškai asmeninį gyvenimą ir privačią saugią erdvę. Kaltinamasis nebėra nukentėjusiosios sutuoktinis, faktiškai, tik jos sutikimo gyveno jam nuosavybe nepriklausančiame nukentėjusiosios bute ir nepateisinęs pastarosios geranoriškumo, pamindamas jos pasitikėjimą juo, elgėsi priešingai jos interesams ir svarbiausia, pavojingai. Dėl smurtinio elgesio nukentėjusiąją sužalojo. Visgi, minėta, kad kaltinamasis nėra teistas. Todėl, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį T. Š. apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, jo dydį nustatant mažesnį, nei šios bausmės rūšies vidurkis.

Be bausmės, kaltinamajam taikytini ir įpareigojimai:

- per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

- pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, jeigu tam nėra kliūčių dėl T. Š. sveikatos būklės.

Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytais įpareigojimais, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama ir nelaikytina akivaizdžiai per griežta.

T. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam T. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

J. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 2 000 eurų sumai. Nurodė, kad buvo sugadinti jos drabužiai, buvo nedarbingume du mėnesius, iki šiol moka už butą, nors jame negyvena nuo 2020 m. liepos mėnesio. Nuolat jaučia baimę ir stresą (b. l. 23, 24).

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad asmens patirta žala pagal įstatymus nepreziumuojama, pareiga įrodyti žalos faktą ir dydį tenka šaliai, reikalaujančiai ją atlyginti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismas spręsdamas dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio atsižvelgia į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Š. nurodytas aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiajai 2000 EUR padarytos žalos, įsipareigodamas ją atlyginti iki 2021 m. gruodžio 01 d. (b. l. 68). Įsipareigojimą teismas patvirtina ir laiko prašymu dėl žalos atlyginimo išdėstymo (BPK 113 straipsnio 2 dalis; CPK 284 straipsnio 1 dalis), todėl priteistinos nukentėjusiajai 2 000 EUR žalos atlyginimą teismas, atsižvelgdamas į T. Š. turtinę padėtį (nedirbantis, vyresnio amžiaus), išdėsto 12 mėnesių, įpareigojant T. Š. kas mėnesį, nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, mokėti J. Š. po 166, 67 EUR (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai, 67 ct.) iki visiško žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, ją sumažinant 1/3 (BPK 64¹ straipsnio 1 dalis) ir paskiriant T. Š. galutinę sumažintą aštuonių (8) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį:

- per 4 mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti;

- pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, jeigu tam nėra kliūčių dėl T. Š. sveikatos būklės.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiajai ir civiliniai ieškovei J. Š. 2 000 EUR (du tūkstančius eurų) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, patvirtinant pastarojo įsipareigojimą dėl šios žalos atlyginimo iki 2021 m. gruodžio 01 d., t. y. išdėstant žalos atlyginimą per 12 mėnesių, įpareigojant T. Š. kas mėnesį, nuo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, mokėti J. Š. po 166, 67 EUR (vienas šimtas šešiasdešimt šeši eurai, 67 ct.) iki visiško žalos atlyginimo (BPK 113 straipsnio 2 dalis; CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad:

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo, nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

5)Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų aklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytų taisyklių, laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

6)Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Taip pat, išaiškinti tai, kad:

1. Kaltinamasis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas teisinės galios neįgyja.

2. Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir teismo paskirta bausmė vykdoma įstatymais nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij