Kauno apygardos teismo nutartis

2016-10-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1266-319/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-13
Bylos Nr.
1S-1266-319/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
P. J.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1266-319/2016
Proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam P. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

P. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas 2004 m. liepos 15 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, laisvės atėmimu septyniolikai metų. Bausmės pradžia – 2002 m. kovo 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. kovo 20 d. 2016 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.Nuteistasis P. J. skundu apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis prieštarauja teismo argumentams dėl atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą. Jis teigia, kad tai, jog bausmę jis atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jo padarytų nusikaltimų sunkumas, neprisipažinimas kaltu dėl nusikaltimo, negaliojančios nuobaudos, negali būti motyvais netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad netinkamai įvertintas jo bendravimas su kitais nuteistaisiais kaip kriminalinio pasaulio subkultūros palaikymas, nes iš tiesų jis yra visuomeninės organizacijos narys, kuri padeda nuteistiesiems, teigia, kad subkultūra jam neimponuoja.

4.2. Nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai įvertino jį neigiamai, motyvuodamas įvykdytų veikų sunkumu ir nepastebėjo teigiamų savybių, kad akivaizdi jo pažanga bausmės atlikimo metu. Jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką sumažėjo nuo 56 iki 37 (žema rizika) balų, tai rodo, kad jis savo elgesiu ir mąstymu įgyvendina socialinės reabilitacijos programas, treji metai nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, kreipėsi dėl įdarbinimo, tačiau dėl sveikatos būklės jam darbas nebuvo pasiūlytas.

4.3. Prašo įvertinti ir tai, kad sukūrė šeimą, yra laukiamas, socialiniai ryšiai stiprūs, tėvai ir brolis neįgalūs, jiems reikalinga jo pagalba, kad jis ilgo įkalinimo laikotarpiu suprato savo nusikaltimą, kad sukėlė skausmą artimiesiems ir jau yra pasiryžęs ir pasiruošęs gyventi sąžiningai ir teisėtai ir gali būti toliau taisomas be įkalinimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo P. J. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Atsiliepimas

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. J. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. J. priklauso žemos rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 37. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t.y. padarytų nusikaltimų sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

7.3. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą P. J. vykdo – Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu režimo reikalavimų nepažeidė, kreipėsi dėl darbo, aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.

7.4. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis per bausmės atlikimo laiką 37 baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, skatintas 11 kartų. Šiuo metu nuobaudos nebegalioja, todėl negalima konstatuoti, kad jis jų turi, tačiau aplinkybė, kad jis per visą bausmės laiką buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad dar būdamas tardymo izoliatoriuje, beveik nuo pačios bausmės atlikimo pradžios, nuo 2002 metų balandžio mėnesio P. J. sistemingai pažeidinėjo šios įstaigos vidaus tvarkos taisykles. Perkeltas į pataisos namus, ir toliau elgėsi netinkami, paskutinis pažeidimas 2013 metais. Pateikti duomenys, kad 2015 m. spalio 13 d. jis buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau nuobauda skirta nebuvo. Per visą šį laikotarpį, po skiriamo paskatinimo, nuteistasis ir vėl nusižengdavo po kelis kartus. Nuobaudų ir paskatinimų dinamika ir jų skaičiaus santykis rodo, kad nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie P. J. siekį atsiriboti nuo jo nusikalstamumą skatinančių veiksnių, kad jis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

7.5. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su šiuo teiginiu, tačiau šie duomenys nurodyti Komisijos pateiktuose teismui dokumentuose, kuri nutarė taikyti jam lygtinį paleidimą, todėl manyti, kad tokie duomenys nurodyti objektyviai, siekiant pakenkti nuteistajam, nėra jokio pagrindo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo P. J. nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai yra: gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimą įvykdė veikdamas kartu su bendrininkais); mąstymas ir elgesys (siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą). Taigi, kolegija visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytu teismo vertinimu, kad būtent teisingai nustatyti ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai, nuteistojo asmenybės ypatumai, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius yra ženkli ir sudaro pagrindą manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7.6. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad sukūrė šeimą, stiprūs socialiniai ryšiai su šeimos nariais ir artimaisiais, kad jis nori jais rūpintis, yra vertinamos ir į jas atsižvelgiama, tačiau tik aukščiau aptartų aplinkybių visumoje ir neturi jokios prioritetinės reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam P. J., lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasViktoras PreikšasRimas Švirinas