- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- I1-3295-644/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00445-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau - ir Marijampolės PN), 800 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą (b. l. 1-2, 8-9) palaikė ir nurodė, kad 2018 m. gruodžio 28 d. įsigijo žaidimų kompiuterį, kaip laisvalaikio užimtumo priemonę, nes kito užimtumo pataisos įstaigoje nebuvo. Tačiau įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintoms Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėms, Marijampolės PN pareigūnai nurodė nuo 2020 m. kovo 1 d. asmeninį kompiuterinį žaidimų aparatą grąžinti artimiesiems arba padėti į įstaigos sandėlį, nes šiais žaidimų aparatais, paprastoje grupėje laikomiems asmenims, naudotis nebus leidžiama. Vykdydamas pareigūnų nurodymus, pareiškėjas savo asmeninį kompiuterinių žaidimų aparatą grąžino artimiesiems. Uždraudus kompiuterinius žaidimus, pareiškėjas laisvalaikiu neturėjo kito užimtumo, dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, depresija, nepatogumais, nepasitikėjimu, sveikatos pablogėjimu ir pan. Turtinę žalą apibūdino kaip patirtas išlaidas už kompiuterinio žaidimo aparato įsigijimą, jo paruošimą naudojimui pataisos namuose, transporto išlaidas. Pažymėjo, kad žaidimų kompiuteris kainavo 500 Eur, transporto išlaidos – 200 Eur. Pareiškėjas taip pat patyrė papildomas išlaidas dėl pataisos namuose draudžiamų kompiuterių išorės prieigų (internetas, bluetooth ir kt.) demontavimo. Kompiuterinių žaidimų aparatas be išorinio ryšio prieigų laisvėje tapo bevertis.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu (b. l. 19-22, 44-47, 55-58) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ yra nustatyti maisto produktai ir daiktai, kuriuos gali įsigyti ir turėti tik lengvai grupei priskirti nuteistieji, tuo tarpu pareiškėjas yra priskirtas paprastai grupei. Įsakymo 21 punkte nurodyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Taigi, Marijampolės PN pareigūnai, neleisdami paprastoje grupėje laikomam asmeniui su savimi turėti kompiuterinių žaidimų aparatą, elgėsi tinkamai. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją dėl draudimo turėti žaidimų kompiuterį nesikreipė. Pareiškėjas į pataisos namų administraciją kreipėsi tik dėl galimybės naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei leidžia teisės aktai ir jo prašymai buvo tenkinami, suteikiant galimybę asmeniniu kompiuteriu naudotis iki keturių valandų per parą. Marijampolės pataisos namų pareigūnai veikė tinkamai, atliko visas teisės aktuose numatytas pareigas, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygos CK 6.271 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Marijampolės pataisos namų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų, neleidus jam naudotis asmeniniu žaidimų kompiuteriu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namuose buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, minėtas aplinkybes patvirtina pareiškėjo 2020 m. vasario 7 d. prašymas Marijampolės PN direktoriui, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 71/05-3 (b. l. 3, 48). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 7 d. pateikė prašymą grąžinti jo asmeninį žaidimų kompiuterį R. K., nes kompiuterinių žaidimų aparatai nepatenka į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų naudotis daiktų sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.) 21 punkte nustatyta, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.1.1–20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1–20.4.7 ir 20.5 papunkčiuose nurodytus asmeninius daiktus. Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, kompiuterinių žaidimų aparatai (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 20.4.9 punktas) nepatenka į paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems su savimi leidžiamų laikyti daiktų sąrašą, todėl neteisėti atsakovo veiksmai, neleidžiant pareiškėjui, kuris buvo laikomas paprastosios grupės sąlygomis, naudotis asmeniniu žaidimų kompiuteriu, nekonstatuotini.
Atmestini pareiškėjo argumentai, jog be kompiuterinių žaidimų aparatų pataisos namuose nebuvo jokio kito užimtumo. Kaip matyti iš pareiškėjo prašymų Marijampolės PN direktoriui ir Marijampolės PN direktoriaus leidimų (b. l. 48, 49, 50, 51, 52), pareiškėjui papildomai buvo suteikiama galimybė naudotis asmeniniu kompiuteriu iki keturių valandų per parą. Teismas taip pat pažymi, kad dalyvavimas įvairiose užimtumo priemonėse ir programose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl užimtumo trūkumo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl argumentai dėl šių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė neigiamais išgyvenimais, depresija, nepatogumais, sveikatos pablogėjimu ir pan. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti neturtinę žalą.
Dėl turtinės žalos, kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Patirtą 800 Eur turtinę žalą pareiškėjas apibūdino kaip turėtas išlaidas už kompiuterio žaidimo aparato įsigijimą (500 Eur), transporto išlaidas (200 Eur), taip pat išlaidas dėl pataisos namuose draudžiamų kompiuterių išorės prieigų (internetas, bluetooth ir kt.) demontavimo. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos išlaidos nėra nulemtos atsakovės atstovo, Marijampolės pataisos namų, neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas šias išlaidas patyrė dėl to, kad pats savo iniciatyva įsigijo kompiuterinį žaidimų aparatą, kurį meistro pagalba perdarė ir, artimiesiems padedant, atsivežė į Marijampolės pataisos namus. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas patyrė tokio pobūdžio nuostolius, nepateikė įrodymų, kaip ši žala buvo apskaičiuota. Pažymėtina, kad pareiškėjas asmeninį žaidimų kompiuterį turėjo grąžinti artimiesiems ne dėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, tačiau dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.