Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartis

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui ir suinteresuotiems asmenims antstoliui D. J., skolininkui D. R. ir skolininko sutuoktinei S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, kuriuo taip pat palaikomas pateiktas prašymas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Suinteresuoti asmenys – skolininkas D. R. ir jo sutuoktinė S. R. – teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu 2022 m. kovo 7 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1 dalimi, taip pat įteikti procesiniai dokumentai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, atsiliepimų suinteresuoti asmenys nepateikė.

Suinteresuotas asmuo antstolis D. J. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio D. J. kontoroje vykdomos keturios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš skolininko D. R. valstybės naudai, t. y. vykdomoji byla Nr. 0117/19/00798 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-54807 dėl 16,00 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0117/19/01056 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-66934 dėl 16,00 Eur skolos išieškojimo; vykdomoji byla Nr. 0117/19/01147 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. rugsėjo 10 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-77590 dėl 23,00 Eur skolos išieškojimo; ir vykdomoji byla Nr. 0117/19/01469 pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-95944 dėl 16,00 Eur skolos išieškojimo. Antstolis, atlikęs patikras registruose ir duomenų bazėse, nustatė, jog: skolininkas D. R. ir S. R. yra sutuoktiniai nuo (duomenys neskelbtini); skolininkas D. R. niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi; skolininko D. R. sutuoktinė S. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“; duomenų, kad skolininkas D. R. ir S. R. būtų sudarę vedybų sutartį, nėra. Šiuo metu, t. y. nuo 2022 m. sausio 24 d., S. R. augina vaiką iki trejų metų. Antstolis 2022 m. sausio 3 d. patvarkymu dėl turto dalies nustatymo pasiūlė skolininkui D. R. ir jo sutuoktinei S. R. per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Antstolis 2021 m. sausio 3 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinei S. R. priklausančią ½ dalį darbo užmokesčio, esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, areštuota 288,71 Eur. 2022 m. vasario 2 d. patvarkymu Nr. S-22-117-4383 dėl turto dalies nustatymo pasiūlė išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad sutuoktiniai D. R. ir S. R. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Skolininkių D. R. ir S. R. santuoka nenutraukta. Duomenų, kad būtų pradėtas santuokos nutraukimo procesas, nėra. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininko D. R. sutuoktinės S. R. darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių (skolininko ir jo sutuoktinės) nuosavybė. Atsižvelgus į įstatyme įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas sprendžia, kad skolininkui D. R. priklauso ½ jo sutuoktinės S. R. darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų dalis, nes nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui D. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės S. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.