Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 245 str. 16 MGL (dviejų tūkstančių litų) bauda.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, t.y. jis 2004-06-18 apie 00.30 val. nebūdamas gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nevykdė pagal LR Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 2004-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi šešiems mėnesiams jam skirtų įpareigojimų II dalies 3 punkto – būti gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nuo 21.00 val. iki 7.00 val. ryto.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-08-01 apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, jos nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teismas nuosprendyje padarė neteisingą išvadą, kad jis nesilaikė teismo nutartimi paskirtų įpareigojimų būti gyvenamojoje vietoje ir šią išvadą padarė remdamasis liudytojų R. P. ir V. M. parodymais, kurie atvykę į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), duris atidariusio jo tėvo, nebuvo įleisti į vidų, padarė išvadą, kad jo nebuvo namuose. Teismas nepagrįstai atmetė jo parodymus, kad jis patikrinimo metu buvo namuose ir miegojo bei nepagrįstai atmetė jo tėvo – liudytojo G. B. parodymus, kad jis atidaręs duris policijos pareigūnams, pasipiktinęs, kad jie atvažiavo po 24 val., neįleido jų į vidų, nors liudytojas patvirtino, kad jis buvo namuose ir tuo metu miegojo. Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad patikrinimo metu jis buvo namuose ir miegojo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė ją apklausti liudytoja. Teismas šališkai rėmėsi vien liudytojų R. P. ir V. M. parodymais, nors jie neįrodo, kad jo nebuvo namuose patikrinimo metu. Teismas neteisingai interpretavo jų parodymus, padarydamas išvadą, kad jis patikrinimo metu nebuvo gyvenamojoje vietoje. Nei liudytojas R. P., nei liudytojas V. M. nepatvirtino, kad jis patikrinimo metu nebuvo namuose, jie tik parodė, kad duris atidarė jo tėvas ir jų neįleido į vidų. Liudytojai neįsitikino, kad jo nebuvo namuose, nebudėjo prie namo (duomenys neskelbtini), iki 7 val. ryto ir nematė, kad jis iš kur nors būtų grįžęs. Liudytojas R. P. parodė, kad jis, kaip teismo paskirtas įgaliotas policijos pareigūnas neiškvietė jo rytojaus dieną ir neišsiaiškino, kur jis buvo patikrinimo metu. Todėl teismas, savo išvadą, kad jis nebuvo namuose patikrinimo metu, padarė tik remdamasis prielaida. Policijos pareigūnai turėjo išaiškinti jo tėvui, kad jie turi teisę įsitikinti, jog jo nėra namuose arba patekdami į gyvenamąją patalpą, arba tėvui pažadinus mane ir jam priėjus prie durų, kad už trukdymą policijos pareigūnams atlikti savo pareigas yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 187 str.. G. B. nevykdžius šių nurodymų, jam turėjo būti surašytas protokolas pagal ATPK 187 str.. Apeliantas nurodo, kad jis nėra gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), savininkas, ką patvirtina registrų centro pažyma, todėl negali atsakyti už savininko atliktus veiksmus. Jis gyvena jo tėvui priklausančiose gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Jo tėvas G. B. 2004-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi nebuvo įpareigotas leisti policijos pareigūnams nakties metui patekti į gyvenamąsias patalpas, kurių savininkas jis yra. Nakties metas yra nuo 22 val. iki 6 val., todėl jo tėvas pagrįstai išreiškė savo nepasitenkinimą, kad policijos pareigūnai nakties metu trukdo jo poilsį. Jis buvo įsitikinęs, kad elgiasi teisingai, nes policijos pareigūnai neįtikino jo, kad jis privalo jiems parodytį jį. Aukščiau išdėstyti argumentai įrodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, jos yra nepagrįstos, todėl teismo nuosprendis turi būti panaikintas. LR Konstitucijos 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas, kuris reiškia, kad niekas nėra kaltas tol, kol jo kaltė neįrodoma. Pirmos instancijos teismas jo kaltę grindė ne įrodymais, o prielaidomis bei savo abejotinomis išvadomis. BPK 1 str. numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiaulių miesto apylinkės teismas ignoravo šią įstatymo nuostatą, nes nesiėmė priemonių, kad būtų išsamiai ištirta nusikalstama veika (neapklausė liudytojos D. B., neišreikalavo iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato duomenų apie ankstesnius patikrinimus) ir tinkamai pritaikytas įstatymas, o remdamasis vien prielaidomis pripažino jį kaltu. Nurodo, kadangi jo kaltę pagrindžiančių neginčijamų įrodymų nesurinkta, todėl mano, kad jis turi būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 20 str., 301 str., nešališkai, išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus ir pagrįstai E. B. pripažino kaltu padarius BK 245 str. numatytą nusikalstamą veiką, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčija kaltės klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl veikos kvalifikacijos

Byloje surinkti duomenys patvirtina tai, kad nuteistasis E. B. nevykdė 2004 m. sausio 19 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą jam skirto įpareigojimo – būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val.. Nurodyto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte esantis reikalavimas nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje reiškia, kad asmuo įpareigojamas teismo nurodytu laiku nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. Šiuo teismo įpareigojimu siekiama sudaryti teisines prielaidas jo vykdymą kontroliuojančios policijos įstaigos pareigūnui patikrinti, ar asmuo nustatytu laiku yra savo gyvenamojoje vietoje. Nors Įstatyme nenurodyta, kokiais metodais turi būti kontroliuojama, ar įpareigojimai yra vykdomi, tačiau akivaizdu, kad patikrinti, ar asmuo tam tikru laiku yra savo gyvenamojoje vietoje, galima tik jį atitinkamu metu joje suradus.

Policijos pareigūnai V. M. ir R. Š., vykdydami įstatyme nustatytą E. B. paskirtą įpareigojimo kontrolę, apsilankę jo gyvenamojoje vietoje 2004 m. birželio 18 d. apie 00.30 val., jo namuose nerado. Nors pats nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau tai, kad jis nebuvo namuose nustatytu laiku, patvirtino ne tik liudytojai R. Š., V. M., bet ir už nuteistajam E. B. paskirtų teismo įpareigojimų kontroliavimą ir vykdymą atsakingas policijos pareigūnas R. P., kuris pats buvo nuvykęs pas nuteistąjį į namus, kai policijos pareigūnams nepavyko patikrinti, ar E. B. yra namuose. Liudytojas R. P. parodė, kad 2004 m. birželio 18 d. nuvykus patikrinti į E. B. namus skambino ne kartą į duris, kol duris atidaręs E. B. tėvas, išreiškė pasipiktinimą, kad pareigūnai nakties metu jį trukdo ir kad jo sūnaus jie neprivalo tokiu paros laiku tikrinti, grubiai prieš jį uždarė duris (b.l. 4, 16-17). Šias aplinkybes patvirtino su liudytoju R. P. buvę liudytojai V. M. ir R. Š., kurie patvirtino, jog nepavykus patikrinti, ar E. B. laikosi jam skirtų teismo įpareigojimų, jie pranešė įgaliotam pareigūnui R. P., kuris pats atvyko į įvykio vietą (b.l. 18-19, 20-21, 145).

Be to, liudytojo R. P. parodymus iš dalies patvirtino ir pats liudytojas G. B. bei ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. B. (b.l. 25-27), kurie nurodė, jog įvykio dieną nakties metu buvo atvykę policijos pareigūnai, bet G. B. pareigūnams pasakęs, kad vėlus nakties metas ir jie neturi teisės jo sūnaus tikrinti vidury nakties, uždarė duris (b.l. 22-24, 25-27, 179). Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atitinka vieni kitus, nuo pat bylos tyrimo pradžios buvo nuoseklūs ir pakankamai detalūs, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šie liudytojai turėjo motyvą apklabėti nuteistąjį. Be to, pats nuteistasis apklausų metu paaiškino, jog pareigūnams atvykus jis pats visada jiems prisistatydavo (b.l. 30-31), o teismo posėdžio metu nuteistasis E. B. negalėjo paaiškinti, kodėl tą kartą jis pats neatidarė durų (b.l. 144). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į liudytojo G. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotus parodymus, jog jis žinojo, jog jo sūnui E. B. buvo paskirti teismo įpareigojimai, iš kurių vienas – būti namuose nurodytu laiku bei, kad jis policijos pareigūnus visada įleisdavo, jo sūnus E. B. jiems pasirodydavo, prisistatydavo ir pasirašydavo (b.l. 22-24, 179). Taip pat apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis miegojo ir negirdėjo atvykusių policijos pareigūnų skambinimo į duris, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti jo artimiausiems giminaičių – tėvo ir motinos parodymams, kurie parodė, jog pareigūnai juos pažadino (b.l. 179, 23, 26), todėl E. B., būdamas namuose, būtų girdėjęs. Be to, liudytojai G. ir D. B. patvirtino, jog policijos pareigūnai, tikrindami kaip jų sūnus laikosi jam skirtų teismo įpareigojimų, atvažiuodavo įvairiu laiku, yra buvę net 2 val. nakties (b.l. 23, 26).

Vertinant nuteistojo versiją patvirtinančius įrodymus, pirmiausia būtina konstatuoti, jog tai parodymai nuteistojo šeimos narių, kurie dėl giminystės santykių neabejotinai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl paminėtų aplinkybių nuteistojo E. B. bei jo tėvų parodymai kelia pagrįstų abejonių, o, kadangi tarp šių parodymų yra prieštaravimų, kurie iš dalies patvirtina policijos pareigūnų parodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos atmetė.

Apelianto skundo motyvas, kad policijos pareigūnai neįsitikino, kad jis tuo metų kur nors buvo išėjęs, t.y. pareigūnai turėjo iki 7 val. budėti, kad įsitikintų, jog jo patikrinimo metu tikrai nebuvo namuose, yra nepagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, įsitikinti, jog asmuo laikosi jam skirto įpareigojimo nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, yra įgyvendinamas atitinkamu metu joje suradus asmenį, ir neįpareigoja pareigūnų stebėti asmenį, ar jis nutartyje nurodytu laiku nuolat būna namuose ar pažeidžia šį įpareigojimą, užtenka, kad policijos pareigūnams patikrinus ir neradus, konstatuojamas skirto teismo įpareigojimo pažeidimas.

Kadangi byloje esantys ir abejonių nekeliantys įrodymai patvirtina, jog E. B. nebuvo rastas jo gyvenamojoje vietoje, nevykdant teismo nutartimi paskirtų teismo įpareigojimų, kas rodo, jog jis tokiu būdu nevykdė 2004-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi pagal LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 6 mėnesiams jam paskirtų įpareigojimų – būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 7 val. ryto, kolegija daro išvadą, jog E. B. pagal LR BK 245 str. nuteistas pagrįstai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė apklausti ikiteisminio tyrimo metu apklaustą liudytoja jo motiną D. B., tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuotai netenkino prašymo apklausti liudytoja E. B. motiną ir nurodė tokio priimto sprendimo motyvą, jog ši liudytoja praeitame, t.y. 2007-07-20 teisiamajame posėdyje ir po atsisakymo duoti parodymus, buvo teismo salėje, kai buvo apklausiami kiti liudytojai, todėl ji yra sužinojusi jų duotus parodymus (b.l. 144, 179). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su visa bylos medžiaga, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl atsisakymo teismo posėdyje apklausti liudytoja D. B., kuri yra nuteistojo motina ir ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas G. B..

Nuteistojo apeliacinio skundo motyvas, kad nebuvo išreikalauti duomenys iš Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato apie ankstesnius nuteistojo patikrinimus, kaip jis laikosi jam paskirtų teismo įpareigojimų, yra nepagrįstas, nes pareiškus šį prašymą pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismas motyvavęs, kad ši medžiaga nėra tiesiogiai susijusi su pareikštu kaltinimu byloje, prašymą netenkino. Teisėjų kolegija pritaria padarytai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl medžiagos išreikalavimo iš Šiaulių m. VPK ir konstatuoja, kad iš byloje apklaustų liudytojų ir paties nuteistojo parodymų visumos matyti, kad nuteistasis iki 2004-06-18 laikėsi ir nepažeidinėjo jam teismo nutartimi paskirtų teismo įpareigojimų, todėl išreikalauta medžiaga apie ankstesnius jo radimus ir laikymąsi paskirtų teismo įpareigojimų nepaneigs nustatyto fakto, kad minėtą dieną, t.y. 2004-06-18, nuteistasis nebuvo rastas namuose, dėl ko už nuteistajam paskirtų teismo įpareigojimų laikymosi priežiūrą atsakingas pareigūnas – liudytojas R. P., nuvykęs į įvykio vietą ir laikydamasis įstatymų nustatytos tvarkos, patikrino, kaip E. B. laikosi jam paskirtų teismo įpareigojimų, Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui surašė pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b.l. 2). Be to, iš paties nuteistojo parodymų matyti, kad jis nebuvo suinteresuotas išsiaiškinti susidariusią situaciją, kai liudytojas G. B. policijos pareigūnams nurodė, kad vėlus metas ir jie neturi teisės jo sūnaus toliu laiku tikrinti, uždarė duris, kitą dieną jis nesikreipė į įgaliotą pareigūną dėl pasiaiškinimo, nors su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004-01-19 nutartimi E. B. buvo supažindintas pasirašytinai ir minėtos nutarties II dalies 5 punkte aiškiai nurodyta, jog įgaliotu policijos pareigūnu paskiriamas Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas R. P., kuriam buvo suteikta teisė spręsti klausimus ir priimti sprendimus, nepakeičiant nutarties esmės, dėl trumpalaikių (iki 30 parų) išvykimų iš gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos pakeitimu, pateikus prašymus ir reikiamus dokumentus. Apeliantas nurodo, kad pareigūnas kitą dieną jo neišsikvietė pasiaiškinti yra nepagrįstas, nes būtent pats nuteistasis turi būti suinteresuotas, kad nebūtų nustatyta paskirtų teismo įpareigojimų laikymosi pažeidimų.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. taip pat nurodo, kad jo tėvui – liudytojui G. B., už trukdymą policijos pareigūnams atlikti savo pareigas – įsitikinti, kad apelianto nėra namuose, yra numatyta administracinė atsakomybė ir turėjo būti surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal LR ATPK 187 str., yra nepagrįstas, nes šis skundo motyvas nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio motyvo negali pasisakyti.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į surinktą ir ištirtą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir jį išteisinti, skundžiamas nuosprendis pripažintinas teisėtu bei pagrįstu, nuteistojo teisės nebuvo pažeistos.

Teisėjų kolegija remdamasi išdėstytais teiginiais, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,332 str.

Rezoliucinė dalis

n utar i a:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio atmesti.