Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-04-01 · Civilinė byla Nr. 2-708/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
2-708/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Egidijus Žironas
Atsakovas
G. J., A. J.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-708/2011Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2.; 99.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir atmestas prašymas dėl dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, civilinėje byloje Nr. 2-74-392/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Adolfo transportas“ ieškinį atsakovams A. J. , G. J. dėl investavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Adolfo transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. J. , G. J. , prašydamas pripažinti tariama nuo jos sudarymo momento (ab initio) 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. AO 112 dėl sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo tarp UAB „Adolfo transportas“ ir RAB „Vitel“; priteisti solidariai iš atsakovų 1 217 426 Lt ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. rugsėjo 10 d. sutartį Nr. AO 112 dėl sunkiasvorių priekabų stovėjimo aikštelės statybos investavimo tarp UAB „Adolfo transportas“ ir RAB „Vitel“; priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir G. J. ieškovui BUAB „Adolfo transportas“ 1 217 426 Lt; priteisti iš atsakovų A. J. ir G. J. ieškovui BUAB „Adolfo transportas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 217 426 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. liepos 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš A. J. ir G. J. po 8 087 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Šalies argumentai

Atsakovas G. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriame pareiškė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo bei likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki – darbo užmokestis yra tik 364 Lt, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas pažymėjo, kad transporto priemonių neturi, o jo vardu registruotas butas, kuriame gyvena šeima, nuo 2009 m. rugpjūčio 13 d. yra įkeistas hipotekos kreditoriui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, be to, butas yra areštuotas. Atsakovas pažymėjo, kad nuo 2010 m. kovo 2 d. banko kredito įmokas už apeliantą moka UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes apeliantas finansiškai nepajėgus mokėti banko kredito įmokų, be to, atsakovas taip pat turi kitų skolinių įsipareigojimų AB SEB bankui pagal vartojimo kreditą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė prašymą tenkinti iš dalies; atleisti apeliantą nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo atmesti; įpareigoti G. J. iki 2010 m. gruodžio 15 d. apmokėti apeliacinį skundą 8 000 Lt dydžio žyminiu mokesčiu bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus; išaiškinti, kad priešingu atveju apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas.

Teismas nurodė, kad ieškinio suma šioje civilinėje byloje yra 1 217 426 Lt, todėl už apeliacinį skundą mokėtinas 16 174 Lt žyminis mokestis.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo G. J. turtinę padėtį, konstatavo, kad jis atleistinas nuo daugiau nei pusės žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl įpareigotinas apeliacinį skundą apmokėti 8 000 Lt žyminiu mokesčiu.

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų ir nenurodė jokių argumentų, kurie leistų teigti, jog ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir jis realiai galės sumokėti žyminį mokestį, todėl, nesant įrodymų, kad ateityje ieškovo turtinė padėtis bus geresnė negu ji yra dabar, prašymą dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas G. J. prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir atleisti atsakovą G. J. nuo 15674 Lt dalies žyminio mokesčio, o 500 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagristai atsakovą atleido tik nuo pusės mokėtino žyminio mokesčio dalies. Visos atsakovo banko sąskaitos ir nekilnojamas turtas yra areštuotas, atsakovo uždirbamas mėnesio darbo užmokestis yra nepakankamas išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Pateiktų įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog atsakovas gali būti pagal įstatyme nurodytą teisinį pagrindą atleistas nuo mokėtino žyminio mokesčio dalies žymiai ženklesne dalimi, nei tą nusprendė teismas. Be to, į bylą buvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie leidžia daryti objektyvią išvadą, jog atsakovo G. J. sunki turtinė padėtis tęsiasi daugiau nei metai ir šiai dienai ji nėra pasikeitusi, t.y. nėra niekuo pagerėjusi, todėl teigtina, jog atsakovo G. J. turtinė padėtis ateityje nepagerės. Tai sudaro teisinį pagrindą atleisti atsakovą nuo ženkliai didesnės dalies mokėtino žyminio mokesčio šioje civilinėje byloje nei nusprendė teismas.

2. Teismas nepagrįstai neatidėjo likusios dalies mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo turtinė padėtis objektyviai nulemia išvadą, jog bet kokios didesnės nei jo per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio sumos sukaupimui ir sumokėjimui kaip žyminiam mokesčiui, yra reikalingas ilgesnis laikas nei nurodė teismas. Tokiu būdu atsakovas G. J. neturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą, kadangi išimtinai dėl ypatingai sunkios turtinės padėties, priėmus skundžiamą nutartį, neturi objektyvios galimybės įgyvendinti savo teisę į apeliaciją. Tokia padėtis iš esmės prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

3. Teismo nutartis neatitinka formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Adolfo transportas“ prašo apeliacinės instancijos teismą atsakovo G. J. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad apelianto turimas turtas yra didesnis nei vien tik jo nurodomas gaunamas darbo užmokestis, t.y. apeliantas bankuose yra atidaręs banko sąskaitas, kuriose esančios piniginės lėšos yra areštuotos, taip pat turi ir nekilnojamojo turto, akcijų, be to, apeliantas yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokate. Ieškovas pažymi, kad į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad atsakovas G. J. yra valstybės socialiai remtinas asmuo. Ieškovo nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs esamą atsakovo finansinę padėtį, pagrįstai bei nepažeisdamas apelianto teisių, atleido jį nuo ženklios mokėtino žyminio mokesčio dalies, nurodydamas 8 000 Lt mokėtiną žyminį mokestį sumokėti iki 2010 m. gruodžio 15 d. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto pateikti įrodymai ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis sudaro pagrindą atleisti jį nuo 15 674 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Nagrinėjamu atveju apeliantas G. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atleisti jį tik nuo 8 174 Lt žyminio mokesčio dalies bei atsisakymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Pagal CPK 83 straipsnio trečiąją dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Nors apeliantas teigia, kad visos atsakovo banko sąskaitos yra areštuotos, tačiau į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys minėtą apelianto teiginį. Atsakovas į bylą pateikė AB SEB banko 2010 m. lapkričio 4 d. raštą, patvirtinantį, kad atsakovas AB SEB banke turimoje sąskaitoje neturėjo pakankamai lėšų vartojimo kredito grąžinimui, tačiau pažymėtina, kad į bylą nepateikti duomenis, ar atsakovas kituose bankuose turi sąskaitų, ar šios sąskaitos yra areštuotos ir pan. Be to, atsakovas G. J. nepateikė į bylą duomenų apie šeimos turtą ir pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal pateiktus į bylą įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atleido atsakovą nuo žyminio mokesčio dalies, įpareigodamas atsakovą sumokėti 8 000 Lt žyminio mokesčio dalį ir tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.

Kaip minėta, atsakovas G. J. prašė teismą ne tik atmesti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau ir atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Remiantis CPK 84 straipsniu, teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Aiškinant ir taikant CPK 84 straipsnio normą turi būti atsižvelgiama į šios normos tikslą. Tai ypač svarbu turint dėmesyje tai, jog žyminio mokesčio atidėjimo institutas skirtas užtikrinti konstitucinę asmens teisę į teisminę gynybą. Skirtingai nei dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio atveju, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šios įstatymo nuostatos tikslas yra išimtinais atvejais, kai ieškovas dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį, įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį atidėti tam tikram terminui. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo sukaupti reikiamą sumokėti sumą. Todėl sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti vertinama turtinė asmens padėtis ne tik esanti jo kreipimosi į teismą momentu, bet ir šios padėties pasikeitimo, t.y. pagerėjimo, perspektyvos tuo atveju, jeigu esama turtinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto žyminio mokesčio kreipimosi į teismą metu. Priešingu atveju, nustačius aplinkybes, leidžiančias teigti, kad dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą momentu ieškovas negali sumokėti įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, tačiau nesant duomenų, kad ateityje ieškovo padėtis pasikeis ir galimybė sumokėti žyminį mokestį atsiras, būtų paneigta teisės normos, įtvirtinusios žyminio mokesčio atidėjimo pagrindą ir tvarką, prasmė. Į bylą nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovo G. J. turtinė padėtis ateityje pagerės ir atsakovas turės galimybę sumokėti žyminį mokestį. Be to, atskirojo skundo turinys patvirtina, kad pats apeliantas G. J. pripažįsta, jog jo sunki turtinė padėtis tęsiasi daugiau nei metai, šiai dienai nėra pagerėjusi ir tikėtina, kad ateityje nepagerės. Dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgdama į tai, kad žyminio mokesčio sumokėjimas gali būti atidedamas kai pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad bus galimybė žyminį mokestį sumokėti per ilgesnį laikotarpį, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties daliai panaikinti, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovui G. J. nustatytas terminas sumokėti žyminio mokesčio dalį ir pateikti teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus yra suėjęs, todėl nustatytinas naujas terminas iki 2011 m. balandžio 15 d. minėtiems veiksmams atlikti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovą G. J. iki 2011 m. balandžio 15 d. sumokėti 8 000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasEgidijus Žironas