Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą teistas (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probacijos tarnybos, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. D. 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kilusio konflikto metu dėl asmeninių paskatų kambaryje tyčia savo šeimos nariui – (duomenys neskelbtini) K. D. sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, ne mažiau nei penkis smūgius sudavė kumščiu į kairės pusės šonkaulius bei vieną kartą delnu sudavė į veido dešinę pusę ties akimi, tokiais savo veiksmas nukentėjusiajam K. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. D. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. (duomenys neskelbtini) su draugu gėrė alkoholį. Namo grįžo prieš pietus. Prie lovos pasidėjo savo džemperį ir vėl išėjo į miestelį. Netrukus grįžęs nerado savo juodos spalvos džemperio. Pradėjo ieškoti, klausė (duomenys neskelbtini) ir savo (duomenys neskelbtini), kuris paėmė džemperį, tačiau nė vienas neprisipažino. Džemperį rado spintoje tarp (duomenys neskelbtini) rūbų, jį apžiūrėjęs pasigedo savo 40 Eur, kurie buvo po 10 Eur kupiūromis. Suprato, kad pinigus paėmė (duomenys neskelbtini). Supykęs ant (duomenys neskelbtini), jį puolė mušti, sudavė jam ne vieną smūgį į krūtinę, šonkaulius, tikrai galėjo būti, kad sudavė ir penkis smūgius, taip pat tikrai pamena, kad ranka sudavė vieną smūgį (duomenys neskelbtini) į veidą ties dešine akimi. (Duomenys neskelbtini) nesigynė ir jam atgal smūgių nesudavė. (Duomenys neskelbtini) dėl sukelto triukšmo iškvietė policiją. (Duomenys neskelbtini) buvo neblaivus. Viską matė (duomenys neskelbtini) I. D. ir (duomenys neskelbtini) M. D. Jis anksčiau teistas už tą patį, t. y. smurtavo prieš (duomenys neskelbtini). Suprato, kad dėl jo veiksmų (duomenys neskelbtini) galėjo jausti fizinį skausmą. Jeigu būtų buvę blaivūs, toks įvykis tikrai nebūtų nutikęs. (Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį norėtų atlyginti, tačiau šiuo metu neturi pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. D. prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

(Duomenys neskelbtini) S. S. 2023 m. rugpjūčio 5 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad smurtą patyręs asmuo yra K. D., pažymėjo jam krūtinės kairėje viršutinėje dalyje esant kraujosruvą, užfiksavo K. D. paaiškinimą, kad jam (duomenys neskelbtini) R. D. ranka sudavė į krūtinę, o 2023 m. rugpjūčio 4 d. mušė į šonkaulius ir galvą.

(Duomenys neskelbtini) A. K. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 5 d., dirbdamas tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nustatytame maršrute, šaukiniu (duomenys neskelbtini), kartu su (duomenys neskelbtini) S. S., 11.48 val. iš (duomenys neskelbtini) gavo nurodymą nuvykti (duomenys neskelbtini), kur namuose mušasi pranešėjos (duomenys neskelbtini). Nuvykę rado R. D., (duomenys neskelbtini) K. D., (duomenys neskelbtini) I. D., kuri iškvietė policiją. Su pranešėja susikalbėti nepavyko, kadangi ši buvo visiškai neblaivi, sunkiai orientavosi aplinkoje, vėliau ji pasišalino. K. D. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) R. D. įvykusio žodinio konflikto metu jį sumušė, t. y. sudavė vieną smūgį ranka į krūtinę, bei nurodė, jog 2023 m. rugpjūčio 4 d. taipogi mušė į šonkaulius bei galvą, tačiau policijos prieš tai nekvietė. Ant K. D. išorinių sužalojimų nesimatė, matėsi tik šiek tiek paraudusi dešinė akis bei skruostas, bet asmuo buvo rankomis susiėmęs už krūtinės, todėl, įvertinus aplinkybes, į vietą buvo iškviesti GMP medikai. Atvykę medikai K. D. apžiūrėjo ir nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) tolimesnei apžiūrai. Alkoholio kiekio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros Nr. (duomenys neskelbtini), R. D. buvo nustatytas 3,89 promilių neblaivumas, o K. D. nustatytas 2,75 promilių neblaivumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. D. kliniškai nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, tačiau pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos, todėl nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmo, laiko, trauminių poveikių skaičiaus ir sveikatos sutrikdymo masto.

Nukentėjusysis K. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2023 m. rugpjūčio 5 d. apie 11.45 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilus konfliktui, (duomenys neskelbtini) R. D. naudojo fizinį smurtą, tai yra jam sudavė vieną smūgį kumščiu į krūtinę, ne mažiau nei penkis smūgius sudavė kumščiu į kairės pusės šonkaulius bei vieną kartą delnu sudavė į veido dešinę pusę ties akimi. Jis patyrė fizinį skausmą, yra sužalojimas veido dešinėje pusėje, ties akimi (paraudimas). Konfliktas kilo, nes (duomenys neskelbtini) pagalvojo, kad jis pavogė 30 eurų. Kai buvo naudojamas fizinis smurtas, niekas nematė. Alkoholinius gėrimus prieš įvykstant konfliktui vartojo su (duomenys neskelbtini), kuris konflikto metu buvo kitame kambaryje. Policijos pareigūnus iškvietė (duomenys neskelbtini), nes, būdama kitame kambaryje, išgirdo, kad vyksta konfliktas. Su (duomenys neskelbtini) ne pirmą kartą mušasi, sutaria blogai. Anksčiau ne kartą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, bet visada jis atleisdavo. Atvykę policijos pareigūnai jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nes pradėjo jausti skausmą kairės pusės šonkaulių srityje. Medikai jį išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam nustatė šonkaulių sumušimą ir kraujosruvą dešinėje akyje. Skausmą jautė kelias dienas, taip pat akyje liko kraujosruva. Dėl šio įvykio (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi.

Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis R. D., tyčia smurtaudamas prieš savo šeimos narį – (duomenys neskelbtini) K. D., suduodamas vieną smūgį kumščiu į krūtinę, ne mažiau nei penkis smūgius suduodamas kumščiu į kairės pusės šonkaulius bei vieną kartą delnu suduodamas į veido dešinę pusę ties akimi, nukentėjusiajam K. D. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo naudoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis R. D., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis R. D. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis R. D. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką R. D. įvykdė ne pirmą kartą, kadangi Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs. Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują tyčinį nusikaltimą, taigi, šiuo atveju kaltinamasis yra recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). R. D. per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kaltinamasis R. D. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) duomenimis kaltinamasis įrašytas į (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei neigiamą kaltinamojo R. D. asmenybę, nesant rimtesnių ir skausmingesnių pasekmių, esant vienai kaltinamojo atsakomybę lengvinančiai ir dviem sunkinančioms aplinkybėms, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant didesnį nei vidurkis, ir vieną pasiūlytą įpareigojimą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. D. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo laikinai sulaikytas, todėl, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, šis laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę, prilyginat jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 42 straipsnio 6 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą atliko smurtinio pobūdžio veiksmus prieš šeimos narį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios galimai koreguotų kaltinamojo elgesį ir galėtų turėti realios teigiamos įtakos tolimesniam jo gyvenimui (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72² straipsnis).

Byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ieškinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo 134,54 Eur PSDF biudžetui nukentėjusiojo gydymo išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Tarp R. D. nusikalstamų veiksmų ir dėl K. D. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš R. D. priteistina 134,54 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš R. D. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium, kuri panaikintina, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, bei uždrausti per visą bausmės atlikimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą dešimčiai mėnesių, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. D. laikino sulaikymo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laiką (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per septynis mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,54 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus 54 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (134,54 Eur) nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į (duomenys neskelbtini) atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už K. D. gydymą“.

Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti R. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi.

Išaiškinti kaltinamajam R. D. tai, jog nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti, jog kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti R. D.