Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Juknevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-32090-24, kurioje

V. Ž. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus ir turto konfiskavimas, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji L. A. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), o adresu (duomenys neskelbtini) gyvena jos brolis V. Ž., sesuo R. Ž. ir jų mama O. Ž.. Nuo 2022 m., kai mamai buvo pripažinta didelių poreikių slauga ir ją pastoviai reikia prižiūrėti, ji su savo sese V. M. pakaitomis atvažiuoja prižiūrėti mamos. Su šia sese jos prižiūri mamą tik dviese, kadangi broliu V. nelabai pasitiki, nes jis dažnai būna neblaivus, sesuo R. pati yra neįgali. 2024 m. rugpjūčio 15 d. ji atvažiavo į kaimą prižiūrėti mamos, nuo to laiko brolis V. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. 2024 m. rugpjūčio18 d. jis taip pat gėrė. Apie 22 val. jis sugrįžo į namus su degtinės buteliais, demonstratyviai lipo laiptais į antrą aukštą, kur yra jo kambarys, o jai būnant pirmame aukšte ir tai matant, jos pašiepiančiai klausė „ko čia žiūri“. Ji nieko neatsakė, brolis nuėjo į savo kambarį. Netrukus V. nulipo į pirmą aukštą ir jai pasakė „atvažiuoji čia ir vadovauji“. Ji norėjo V. sudrausminti ir pasakė, kad jis gyvena iš motinos pensijos, o nesielgia kaip žmogus. Šis žodinis konfliktas tarp jų vyko gyvenamojo namo svetainėje. Toliau jai bandant apraminti brolį, kad šis nekeltų triukšmo ir neprikeltų mamos su seserimi, jis staiga jai rankos delnu trenkė į dešinę ausį. Ji pajautė fizinį skausmą. Kadangi mama buvo prisikėlusi, ji nuėjo pas ją į kambarį, padavė lašų nuo širdies ir vėl atėjo į svetainę. Tada ir brolis sugrįžo rėkdamas, keikdamasis bandė jai įspirti, tačiau ji smūgio išvengė ir nubėgo į svetainę pasiimti telefono bei iškviesti policijos pareigūnus. V. ją pasivijo ir staiga užsimojo kumščiu. Bandydama išvengti smūgio, ji rankomis užsidengė veidą, tačiau pajuto stiprų skausmą ties krūtinės kairiąja ląsta ir suprato, kad V. jai vieną kartą trenkė kumščiu į šią vietą. Po šio smūgio ji iškart nukrito ant grindų, jautė stiprų fizinį skausmą, kurį jaučia iki dabar. Po to ji nubėgo į virtuvę ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei iškvietė policijos pareigūnus.

?Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. Ž. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją L. A., t. y. sudavė nukentėjusiajai delnu vieną smūgį į ausį, kumščiu vieną smūgį į krūtinę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimo giminaičio (BK 248 straipsnio 1 dalis) atžvilgiu, kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma arešto bausme ir jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis V. Ž. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai sunkina atsakomybę. Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė. Už nesunkų nusikaltimą yra nustatytas areštas nuo penkiolikos iki devyniasdešimt parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus V. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, skirtinas 60 parų areštas. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlo kaltinamajam V. Ž. atidėti arešto bausmės, paskiriant jam intensyvią priežiūrą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas šešiems mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Nustatyta, kad V. Ž. atžvilgiu 2024 m. rugsėjo 5 d. priimtas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, neįsiteisėjęs, todėl bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 23.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 16.14 val., šis laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos nustatytu atstumu paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 60 parų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. Ž. galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimt) parų.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę V. Ž. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 18 d. 23.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 19 d. 16.14 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą V. Ž. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad V. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 22 val. iki 6 val.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios ir nesiartinti prie jos nustatytu atstumu palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.