- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-594-254/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Žibutė Budžienė, Dalė Burdulienė (pran.)
- Atsakovas
- Ž. A.
- Ieškovas
- AB SNORAS
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Ž. A. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19194-199/2011 pagal ieškovės AB SNORAS ieškinį atsakovei Ž. A. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB SNORAS kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės 19 291,01 Lt skolą ir 19,5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 289 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio sumai. Ieškovė nurodė, kad 2009-12-08 šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. KV20091208K991442, pagal kurią atsakovei suteikta 20 000 Lt paskola asmeniniams vartojimo poreikiams iki 2014-12-08, kiekvieno mėnesio 20 d. atliekant eilinius mokėjimus. Atsakovė sutarties sąlygų tinkamai nesilaikė, t. y. negrąžino kredito dalių, nemokėjo delspinigių ir palūkanų, dėl ko buvo įspėta. Atsakovei ir toliau sutarties tinkamai nevykdant, 2011-05-30 ieškovė vienašališkai sutartį nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 11 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, nurodydamas, kad ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. A. pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad paskolą ėmė tam, kad galėtų atsiskaityti su keturiais advokatais už jų suteiktas paslaugas. Teigė, kad sunkumų su paskolos mokėjimu atsirado darbovietei 3 kartus sumažinus jai mokamą darbo užmokestį, kai tuo tarpu ji viena išlaiko 2 vaikus, moka už jų mokslą Kauno kolegijose. Nurodė, kad 2010 m. rudenį kreipėsi į ieškovę su prašymu sumažinti įmokų dydį, tačiau bankas prašymo netenkino, nes nebuvo laiduotojo. 2011 m. žiemą pakartotinai kreipėsi į banką su tapačiu prašymu, kurį ir vėl buvo atsisakyta tenkinti. Pažymėjo, kad yra grąžinusi 6 250,58 Lt paskolos, nesislapsto, su banku pati bendradarbiauja.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu 2011 m. liepos 11 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą ir ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad 2009-12-08 šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. KV20091208K991442, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 20 000 Lt paskola asmeniniams vartojimo poreikiams iki 2014-12-08, kiekvieno mėnesio 20 d. atliekant eilinius mokėjimus. Byloje esantys įrodymai ir ieškovės atstovo paaiškinimai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog atsakovė kredito dalių negražino, nemokėjo palūkanų bei delspinigių, todėl pažeidė sutartinius įsipareigojimus, o atsakovės argumentai dėl kurių ji negali sumokėti skolos ieškovei, neatleidžia jos nuo prievolės vykdymo. Byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad su atsakove ne kartą buvo bandyta išspręsti ginčą taikiu keliu, tačiau skolos ji nemokėjo ir toliau nemoka.
Šalies argumentai
Atsakovė Ž. A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti prievolę dėl ieškovės kaltės pažeidus sutarties sąlygas ir dėl force majeure aplinkybių bei dėl ieškovės esamos padėties. Ieškovė nurodė, kad dėl net tris kartus sumažinto darbo užmokesčio, dviejų tik jos išlaikomų vaikų ir įsipareigojimų kitiems kreditoriams ji nebepajėgia mokėti nustatytų įmokų, todėl moka mažesnes. Pabrėžė, kad net du kartus kreipėsi į ieškovę su prašymu leisti mokėti mažesnes įmokas, tačiau ieškovė prašymų netenkino. Apeliantė prieštarauja klaidinančiam ieškovės atstovės liudijimui, kad atsakovė nėra mokėjusi įmokų, nes yra atlikusi net 14 mokėjimų 6 250,58 Lt. sumai. Apeliantė teigia, kad susiklosčiusi situacija parodo, jog bankas pažeidė teisingumo, sąžiningumo principus ir sutarties sąlygas, padidindamas palūkanas 19,5 % ir reikalaudamas jas mokėti nuo visos 20 000 Lt paskolos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė kelia klausimą dėl ieškovės pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis principo pažeidimo, vykdant 2009-12-08 tarp šalių pasirašytą paskolos sutartį Nr. KV20091208K991442, pagal kurią atsakovei buvo suteikta 20 000 Lt paskola asmeniniams vartojimo poreikiams iki 2014-12-08, kiekvieno mėnesio 20 d. atliekant eilinius mokėjimus, taip pat atsakovės atleidimo nuo atsakomybės už sutarties sąlygų neįvykdymą dėl nenugalimos jėgos bei sutarties sąlygos dėl procesinių palūkanų aiškinimo.
Pagal CK 6.200 straipsnio 1 ir 2 dalis, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, ovykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bylos duomenys patvirtina, kad šalių sutartis buvo nutraukta kreditoriaus iniciatyva nuo 2011-05-30 (b.l. 14) pagal sutarties 7.2 punkto sąlygas, kai atsakovė uždelsė grąžinti paskolos dalis, mokėti palūkanas ir delspinigius. Atsakovė neginčijo įstatymų nustatyta tvarka sutarties nutraukimo prieš terminą pagrįstumo ir tai nėra apeliacijos objektu. Sprendžiant dėl sutarčių vykdymo principų pažymėtina, kad pagal pateiktus duomenis atsakovė vėlavo atlikti mokėjimus pagal sutartį jau iki 2010-12-20, kuomet jai buvo pranešta apie įsipareigojimų nevykdymą (b.l. 10). Atsakovės mokėjimų išklotinė patvirtina, kad ji mokėjimų visai neatliko nuo 2010-10-20 iki 2011-02-24, o toliau mokėjo taip pat ne pagal grafiką. Pagal sutarties 7.2.1.3 punktą kreditorius galėjo sutartį nutraukti paskolos gavėjai ilgiau kaip 30 dienų uždelsus grąžinti dalį paskolos, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas sumas, todėl sutarties nutraukimas tik nuo 2011-05-30 nerodo, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir pati pažeidė sutartį (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis), todėl kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais šiuo aspektu.
Sprendžiant dėl argumentų susijusių su atleidimu nuo atsakomybės dėl nenugalimos jėgos pažymėtina, kad pagal CK 6.212 straipsnį nenugalima jėga pripažįstamos aplinkybės, kurios šalies negali būti kontroliuojamos bei negalėjo būti protingai numatytos sutarties sudarymo metu ir kurių atsiradimui šalis negalėjo užkirsti kelio. Nenugalimos jėgos aplinkybe nelaikoma aplinkybė, kad sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Apeliantė būtent finansinių išteklių trūkumu ir šeimyninėmis aplinkybėmis grindžia savo atsikirtimą dėl sutarties neįvykdymo, tačiau šių aplinkybių negalima laikyti nenugalima jėga (force majeure).
Pagal sutarties 8.12 punktą, tuo atveju, kai šalis kreipėsi į teismą dėl bet kurios sumos pagal sutartį išieškojimo iš kitos šalies-skolininkės, nuo šalies kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už priteistą sumą šalis-skolininkė privalo šaliai, kurios naudai yra priteista suma mokėti palūkanas, mokėtas pagal paskolos sutartį iki šalies kreipimosi į teismą, padidintas 2 procentiniais punktais. Sutarties specialiojoje dalyje buvo nustatyta metų palūkanų norma procentais: 17.5, kurią ir mokėjo kredito gavėja. Procesinių palūkanų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir jos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl 19,5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos atitinka šalių sutarties sąlygas bei CK 6.37 straipsnio nuostatas, kuomet skolininkas privalo mokėti procesines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o dėl didesnių negu įstatymo nustatytų palūkanų šalys gali susitarti, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Tai sąlygoja sutarčių laisvės principas reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kredito gavėja ne tik susitarė dėl 17.5 procentų metinių palūkanų, bet jas ir mokėjo, todėl 2 procentais padidintų procesinių palūkanų nustatymas negali būti pripažintas pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010.). Apeliantės argumentai, kad procesines palūkanas kreditorius skaičiuoja nuo suteiktos 20 000 Lt paskolos sumos yra visiškai nepagrįsti, kuomet jos yra skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Skolos išsamus detalizavimas buvo pateiktas su ieškiniu (b.l. 16), įskaičius visus 14 apeliantės atliktų mokėjimų, kurių bendra suma 6 250,58 Lt. Apeliantės 19 291,01 Lt skolą sudaro 17 321,66 Lt negrąžintos paskolos, 1 298,07 Lt nesumokėtų palūkanų, 493,81 Lt nesumokėti delspinigiai už paskolą, 169,47 Lt nesumokėti delspinigiai už palūkanas ir 8,00 Lt komisiniai mokesčiai.
Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nurodytų ieškinio reikalavimų, teisingai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.