Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,

trečiojo asmens Jurbarko rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos „Skalvijos namai“ atstovui direktoriui N. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovei V. J. B. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), G. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė V. J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, atsiliepimo nepateikė, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nepilnametės G. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J. B., gim. (duomenys neskelbtini). K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės šeima laikotarpiais nuo 2007 m. birželio 7 d. iki 2009 m. liepos 10 d., nuo 2010 m. rugpjūčio 26 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. ir nuo 20013 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, o laikotarpiais nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 7 d. ir nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2013 m. spalio 17 d. - į Kauno miesto savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis nepilnamečiais vaikais. Minėtą apskaitą panaikinus, nuo 2018 m. liepos 1 d. atsakovės šeimai nuo 2018 m. liepos 2 d. buvo paskirtas atvejo vadybininkas, tęsiamas socialinių paslaugų teikimas. Atsakovės V. J. B. nepilnametė duktė G. B. 2017 m. balandžio mėn. pradėjo bėgti iš namų. Tėvai paauglei dukrai neturėjo autoriteto, girtaudavo, nesirūpino dukra, jos nekontroliavo, dėl G. elgesio kaltino ją pačią ir jos drauges, nepriėmė specialistų siūlomos pagalbos. Atsakovei V. J. B. ne kartą buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams, skirtos administracinės nuobaudos. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮS-1077 nepilnametei skirtos minimalios priežiūros priemonės, tačiau G. paskirtų priemonių nevykdė, toliau bėgdavo iš namų. 2018 m. rugpjūčio 2 d. G. B. policijos pareigūnams radus nesaugioje aplinkoje, ji laikinai apgyvendinta Vaiko gerovės centre „Pastogė“, 2018 m. rugpjūčio 3 d. mergaitei nustatytas pirmas grėsmės lygis, buvo inicijuotas atvejo vadybos posėdis, kuris vyko 2018 m. rugpjūčio 17 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Atsakovė buvo motyvuojama priimti siūlomą specialistų pagalbą, tačiau posėdžio metu V. J. B. kategoriškai atsisakė lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių formavimo grupę, teigdama, kad dukters bėgimas iš namų yra pačios G. problema. Savivaldybės biudžetinė įstaiga Kauno rajono socialinių paslaugų centras 2018 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. SD-1698 Skyrių informavo, kad Atsakovė nevykdė nustatytų įpareigojimų, jos nepilnametė duktė G. nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. nenakvojo namuose, vaikų dienos centro nelankė, mokyklos nelankė, motina su dukra bendravo tik telefonu, atsakovė G. nenuvežė pas psichiatrą, dėl dukters dingimo į policijos pareigūnus nesikreipė. Skyriaus specialistai 2018 m. rugsėjo 19 d. nepilnametei G. B. vertino ir nustatė antrą grėsmės vaikui lygį, mergaitė tą pačią dieną buvo paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymu Nr. 4SD-1239 kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametę G. B. iš motinos V. J. B. ir tėvo K. S. išdavimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-26351-775/2019 minėtą prašymą tenkino – leido paimti nepilnametę G. B. iš jos tėvų. Vaiko gerovės centras „Gynia“ 2018 m. spalio 2 d. raštu Nr. 13-167 ieškovą informavo, kad nepilnametė G. B. negeba laikytis globos namų vidaus tvarkos taisyklių, turi žalingų įpročių (rūko, vartoja alkoholinius gėrimus), rugsėjo 25 d. savavališkai pasišalino iš globos namų, buvo informuoti policijos pareigūnai, kurie nepilnametę parvežė į globos namus, mergaitę konsultavo psichologas ir psichiatras. Vėliau nepilnametė sistemingai bėgdavo iš globos namų, nuolat buvo informuojami policijos pareigūnai, kurie skelbdavo G. paiešką. Nepilnametė atsisakė vykti gydytis į Priklausomybės ligų centrą, taip pat atsisakė lankytis pas psichologą. Kauno r. socialinės priežiūros centro atvejo vadybininko organizuotuose atvejo vadybos posėdžiuose 2018 m. spalio 3 d. ir 2019 m. sausio 22 d. atsakovė nedalyvavo, nors buvo iš anksto informuota, apie neatvykimą nepranešė. 2019 m. spalio 28 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė elgėsi iššaukiamai, galiausiai pareiškė, kad neturi ką veikti posėdyje, kadangi duktė G. jai negrąžinama, ir trenkusi durimis išėjo. Posėdžio metu, įvertinus šeimos situaciją, priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo atsakovei V. J. B. nepilnametės dukters G. B. atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios ribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Nustatyta, kad atsakovė V. J. B. dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų motinos pareigų nepilnametės dukters G. B. atžvilgiu, nėra motyvuota dukrą susigrąžinti į šeimą, nesudaro tinkamų sąlygų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, yra visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra motyvuota vaikui sukurti ir užtikrinti saugią aplinką šeimoje, nekeičia gyvenimo būdo, nedirba, girtauja, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, į teismo posėdžius neatvyko. Teismas nenustatė aplinkybių, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti ir atsakovė pradėtų tinkamai rūpintis ir prižiūrėti, auklėti dukrą, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės G. B. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) .

Sprendimas dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdomas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. ĮS-1802 „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ nepilnametei G. B. buvo nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirtas vaiko gerovės centras „Gynia“. Dėl nepilnametės problemiško elgesio, nuolatinio bėgimo iš globos namų, mokyklos nelankymo buvo priimtas sprendimas pakeisti G. B. rūpintoją. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. ĮS-2367 G. B. rūpintoju paskirta (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo, nustatytina (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (CPK 403 straipsnis).

Dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovei tenka pareiga išlaikyti savo vaikus nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės V. J. B. nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Be to nurodo, kad atsakovė neišlaiko dukters nuo jos paėmimo iš nesaugios aplinkos dienos, t. y. nuo 2018 m. rugsėjo 19 d., todėl per visą šį laikotarpį, t. y. per 15 mėn., susidarė 3 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Bylos duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, nedirba. Atsakovė atsiliepimo byloje nereiškė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo. Atsakovė yra jauno amžiaus, sveika ir darbinga (priešingų duomenų byloje nėra). Pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma (200 Eur) yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai, priteisiant dukters G. B. išlaikymui po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020-01-02 (ieškinio padavimo dienos) iki dukters pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė nuo vaiko paėmimo dukrai būtų teikusi išlaikymą, tenkinamas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 3000 Eur iš atsakovės už laikotarpį nuo vaiko paėmimo 2018-09-19 iki kreipimosi į teismą dienos (15 mėn. x 200 Eur) (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Iš atsakovės priteisus išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą, nepilnametei G. B. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas trečiasis asmuo – (duomenys neskelbtini) (CK 3.275, 3.185 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl civilinės bylos iniciavimo

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 504 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jei nepilnametis vaikas turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas aplinkybes, teismo iniciatyva pradėtina civilinė byla dėl nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, globėjo paskyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nepilnametei G. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis CPK 496¹ straipsnio 2 dalimi, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavestina per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaikų nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir vaikų globėjo ar rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šalys yra atleidžiamos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo civilinėse bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2020 m. sausio 2 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės V. J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo.

Paskirti (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Pradėti civilinę bylą dėl rūpybos nepilnametei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatymo, nuolatinio rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, kurioje pareiškėju laikyti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, suinteresuotu asmeniu – (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui CPK 498 ir 499 straipsniuose nurodytus duomenis, būtinus bylai išnagrinėti, taip pat išvadą dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir vaiko rūpintojo paskyrimo reikalingumo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.