- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- eAN2-108-843/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00240-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal E. J. V. atstovo advokato M. V. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutarties, kuria atmestas E. J. V.skundas dėl 2017-03-23 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros nutarimo, kuriuo E. J. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 247 straipsnio 37 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017-03-23 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau tekste – Bendrovė) vadovas E. J. V. buvo nubaustas už ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent už tai, jog 2016-12-29 8.00 val. (duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r., UAB „duomenys neskelbtini“ planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad B. A. tvarkymo apskaitos žurnale užfiksuoti duomenys (atliekų svoris) savo dydžiu skiriasi nuo važtaraščiuose nurodytų atliekų svorio, netinkamai tvarkė Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalą, tai yra pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 16 ir 16.1 punktų nuostatas.
Be to, B. T. integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-V.2-18/2016, 12 lentelėje „Susidarančios atliekos“ nurodyta, kad bendrovėje susidaro dugno pelenų atliekos (10 01 01), absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekos (15 02 02*), kurios Atliekų susidarymo apskaitos žurnaluose 2015 ir 2016 metais neapskaitytos, nors Bendrovė, vykdydama ūkinę veiklą, naudoja medžio granulėmis kūrenamą katilą. Tokiu būdu Bendrovė, netinkamai tvarkydama atliekų susidarymo apskaitos žurnalą ir į atliekų susidarymo apskaitos žurnalą neįtraukdama susidariusių dugno pelenų atliekų (10 01 01) bei absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekų (15 02 02*), pažeidė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 6 punkto nuostatas, tai yra padarė ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už ką UAB „Atliekų tvarkymo centras“ vadovui E. J. V. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Nesutikdamas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros departamento 2017-03-23 nutarimu, pareiškėjas jį apskundė Šalčininkų rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2017-07-04 nutartimi E. J. V. skundo netenkino ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2017-03-23 nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. J. V. atstovas advokatas M. V. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį bei Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros 2017-03-23 nutarimą.
Apeliacinį skundą advokatas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kuriais buvo grindžiamas E. J. V. skundas, adresuotas Šalčininkų rajono apylinkės teismui. Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatuodamas taisyklių 16 ir 16.1 punktų pažeidimus, faktiškai suformulavo naują kaitinimą bendrovei, kuris nebuvo nurodytas skundžiamame nutarime ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Advokato vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog bendrovė turėjo vadovautis Taisyklių 6 priedu „Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinės formos pildymo instrukcija“ ir pasinaudojant minėto priedo 8.9 punkte nurodyta formule, apskaičiuoti bendrą laikotarpio pabaigoje likusių atliekų ir medžiagų ar daiktų kiekį.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas iš esmės prielaida, jog bendrovėje turėjo susidaryti atliekos, kurios turėjo būti įtrauktos į apskaitą, tačiau, apelianto manymu, nėra jokių įrodymų ar duomenų apie išvardintų atliekų susidarymą ir jų neįtraukimą.
Teigia, jog teismas, konstatuodamas minėtą pažeidimą, vadovavosi 2016-12-29 Patikrinimo aktu. Tačiau šiame akte toks pažeidimas, apelianto teigimu, taip pat akivaizdžiai grindžiamas prielaidomis, o ne faktais. Advokato vertinimu, Atliekų susidarymo apskaitos žurnale apskaitomos tik tos atliekos, kurios susidarė. UAB „Atlieku tvarkymo centras“ veiklos vykdymo metu nesusidarė šiame papunktyje nurodytų atliekų, todėl duomenų apie šias atliekas ir nėra Atliekų susidarymo apskaitos žurnale. Pažymi, jog 2016 m. lapkričio 4 d. faktinių duomenų patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas minėtų atliekų egzistavimo faktas (atliekų pavadinimas, kiekis, svoris), todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog atliekos, žymimos atliekų sąrašo kodu 15 02 02, neapskaitytos.
Advokatas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad byloje pateiktose nuotraukose užfiksuotos panaudotos pašluostės, panaudoti darbo rūbai ir taip pat užfiksuoti įmonės teritorijoje šalinami neapskaityti pelenai. Advokato teigimu, byloje nėra nuotraukų, kuriose būtu užfiksuotos tepaluotos pašluostės, panaudoti darbo rūbai ar šalinami neapskaityti pelenai. Nurodė, kad apylinkės teismas nevertino, jog buvo pateikti įrodymai (Asmeninių apsauginių priemonių išdavimo ir gražinimo kortelės) apie tai, kad bendrovės filiale (duomenys neskelbtini), kuriame atliktas patikrinimas, darbo priemonės, įskaitant drabužius, pirštines, avalynę, nėra išduodami, o šios priemenės išduodamos ir grąžinamos įmonės centrinėje būstinėje adresu Riovonių g. 2A, Vilniuje. Advokato manymu, liudytojos Ž. M. rastos pirštinės nebuvo atlieka, jos nebuvo išmestos į šiukšlių kibirą, jos buvo padėtos prie bačkų, dirbant su kuriomis ir naudojamos. Be to, tokios pirštinės darbuotojams išduodamos įmonės centrinėje būstinėje Vilniuje, į kurią ir gražinamos.
Teigia, jog apylinkės teismas taip pat nevertino, kad Ž. M., komentuodama nuotraukas teismui, kuriose buvo, jos teigimu, užfiksuoti ant sniego išpilti pelenai, negalėjo tiksliai nurodyti, kuo vadovaujantis padarė išvadą, jog tai yra pelenai, o ne dirvožemis ar purvinas sniegas, taip pat negalėjo nurodyti, koks apytiksliai kiekis „pelenų“ yra išpiltas ir kam jie priklauso. Paaiškinimas dėl šio fakto iš bendrovės atstovų taip pat nebuvo gautas.
Esant šioms aplinkybėms, advokato teigimu, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali, būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
2017-08-08 Vilniaus apygardos teisme gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgalioto atstovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašoma E. J. V. atstovo advokato M. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartį.
Motyvuojamoji dalis
E. J. V. atstovo advokato M. V. apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį atsako tas, kas netvarkė ar netinkamai tvarkė atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitą.
Nustatyta E. J. V. veika kvalifikuota tinkamai.
Nors E. J. V. savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo neigia, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma.
Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Šalčininkų rajono agentūros (toliau – ir Šalčininkų rajono agentūra) 2016 m. gruodžio 29 d. patikrinimo akto Nr. VR-9.10-313 (t. 1, b. l. 128-134) matyti, kad Šalčininkų rajono agentūros specialistai 2016 m. lapkričio 4 d. UAB „duomenys neskelbtini“ teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini)., atliko planinį teminį patikrinimą, kurio tikslas – atliekų tvarkymo kontrolė. Patikrinimo metu nustatyta, kad klaidingai pildomas atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas, vykdant veiklą bendrovė neįtraukė susidariusių dugno pelenų atliekų 10 01 01 bei absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir apsauginių drabužių atliekų 15 02 02 į atliekų susidarymo apskaitos žurnalą.
Tokias patikrinimo akto Nr. VR-9.10-313 išvadas teismo posėdžio metu patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas D. B., Šalčininkų rajono agentūros atstovas A. M. ir liudytoja Ž. M., prie bylos medžiagos pridėta nuotrauka. Pastarojoje fiksuota tepaluotų pirštinių buvimo vieta, pelenų išpylimo vieta. Byloje nėra duomenų, kad minėti asmenys siektų apkalbėti ar kitokiu būdu pakenkti E. J. V., netikėti šių asmenų parodymais teismas neturi pagrindo. Taigi, šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitas ir teismui dėl jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių abejonių nekilo.
Būtent todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato M. V. argumentus, jog skundžiamoje nutartyje teismas neatskleidžia, kokiais faktiniais duomenimis vadovaujantis konstatuota, kad bendrovė netinkamai tvarko atliekų susidaryme apskaitos žurnalą, į atliekų susidarymo apskaitos žurnalą neįtraukė susidariusių dugno pelenų atliekų bei absorbentų, filtrų medžiagų, pašluosčių ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 6 punkto nuostatas. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas M. V. kartoja teismo posėdžio metu išsakytus savo argumentus, kad Šalčininkų r. yra įmonės padalinys, jame darbo priemonės neišduodamos, todėl neapskaitomos, o jų apskaita vykdoma Vilniaus m. esančiame padalinyje. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje teismas motyvuotai išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. Dl-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 4, 4.1. punktus atliekų susidarymo apskaitą atskirai turi vykdyti įmonės, įmonių struktūriniai padaliniai (filialai, atstovybės) ar atskiri įmonių padaliniai (įmonės skyriai ar padaliniai, neturintys atskiro kodo Juridinių asmenų registre), kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba pagal Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. Dl-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, vykdomai ūkinei veiklai privalo gauti taršos leidimą ir kurių veikloje per kalendorinius metus susidaro daugiau nei 6 tonos nepavojingųjų atliekų ir (ar) 0,3 tonos pavojingųjų atliekų (į šį kiekį neįskaičiuojamos mišrios komunalinės atliekos atliekų sąraše, kuris nurodytas Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“). Be to, „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 11 punkte numatyta, kad pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, elektroninės formos atliekų susidarymo suvestinė (Taisyklių 1 priedo 7 dalis) iki einamojo mėnesio 15 d. turi būti atspausdinama ir patvirtinama atsakingų asmenų parašais. Kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ yra išduotas pakeistas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, įmonė turėjo įtraukti į apskaitą šias struktūriniame padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) visas susidarančias atliekas, o būtent susidariusias dugno pelenų atliekas, filtrų medžiagas, pašluostes ir apsauginių drabužių atliekas, tačiau atliekų susidarymo apskaitos žurnalas pildomas nebuvo, kaip to reikalauja teisės aktai. Ir nors po patikrinimo akto surašymo įmonė pateikė atliekų susidarymo apskaitos žurnalą, tačiau jame nėra apskaitytos visos susidariusios atliekos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatuodamas taisyklių 16 ir 16.1 punktų pažeidimus, faktiškai suformulavo naują kaitinimą bendrovei, kuris nebuvo nurodytas skundžiamame nutarime ir nebuvo bylos nagrinėjimo dalyku. Kadangi E. J. V. savo kaltės nepripažino ir kartu su savo atstovu advokatu M. V. ginčijo patikrinimo akto Nr. VR-9.10-313 išvadas – nesutiko, kad B. A. tvarkymo apskaitos žurnale užfiksuoti duomenys (atliekų svoris) savo dydžiu skiriasi nuo važtaraščiuose nurodytų atliekų svorio, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-05-03 įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ 16 ir 16.1. punktuose numatyta, kad į atliekų tvarkymo apskaitą įtraukiamos visos Taisyklių 15 punkte nurodytų atliekų tvarkytojų tvarkomos atliekos, išskyrus atliekas, susidariusias atliekų tvarkytojo veikloje ne atliekų tvarkymo metu. Minėtų taisyklių 6 priede „Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinės formos pildymo instrukcija“ nurodyta, kokie duomenys turi būti įrašyti į apskaitos žurnalą, kuriuos užpildžius, pasinaudojant minėto priedo 8.9. p. nurodyta formule, yra skaičiuojamas bendras laikotarpio pabaigoje likusių atliekų ir medžiagų ar daiktų kiekis. Iš byloje esančių atliekų tvarkymo suvestinių matyti, kad įmonė atliekų tvarkymo apskaitoje apskritai nefiksavo realių per atitinkamą laikotarpį atliktų atliekų tvarkymo veiksmų, o būtent grafose „gautas“, „susidarė“ ir „sutvarkytas“ buvo įrašomas atliekų kiekis – 0 t per atitinkamą laikotarpį, nes buvo fiksuojamas ne Lietuvos Respublikos teritorijoje susvertas ir išvežtas „netto“ kiekis, o tik kontrahentų Lenkijos Respublikoje gautas atliekų kiekis.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog Bendrovės vadovui ir jo atstovui turėtų būti žinoma, kad „Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių“ priedai, tame tarpe ir 6 priedas su Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinės formos pildymo instrukcija ir bendro laikotarpio pabaigoje likusių atliekų ir medžiagų ar daiktų kiekis skaičiavimo formule yra sudėtinė minėtų taisyklių dalis, todėl teismo nuoroda į Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pavyzdinės formos pildymo instrukciją ir bendro laikotarpio pabaigoje likusių atliekų ir medžiagų ar daiktų kiekis skaičiavimo formulę, negali būti vertinama kaip nauja kaltinimo aplinkybė, jau vien todėl, kad pagal užimamas pareigas apie tokių instrukcijų bei skaičiavimo formulių, lengvinančių atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitą, egzistavimą bendrovės direktoriui turėjo būti žinoma.
Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali, būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, pažymėtina, jog, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra jokių prieštaravimų, kurių nepašalintų byloje esantys įrodymai, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad šioje byloje surinktų ir skundžiamoje nutartyje aptartų įrodymų visuma neleidžia kategoriškai konstatuoti, kad E. J. V. padarė ANK 247 straipsnio 37 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėjo pareikštų E. J. V. kaltinimų ribose, naujų esminių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nenurodė ir veikos kvalifikavimo nepakeitė – ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad E. J. V., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių 6, 16, 16.1 punktus, kadangi UAB „Atliekų tvarkymo centras“ nebuvo tinkamai pildomas atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas ir atliekų susidarymo apskaitos žurnalas, todėl E. J. V. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ANK 247 straipsnio 37 dalį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog, aukštesnės instancijos teismas pritaria Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutarties išvadomis, kuriose motyvuotai pasisakyta dėl visų reikšmingų aplinkybių.
Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas, savaime nereiškia, kad bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-07-04 nutartis yra teisėta ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. J. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos.