- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 1S-511-350/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
dalyvaujant asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė motinai A. D.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. D. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutarties, kuria tenkintas VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. D. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartimi tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. D. stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pratęstas.
Šalies argumentai
Skundu T. D. prašo panaikinti 2013-05-16 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti jam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – iš stacionarinio stebėjimo bendro stabėjimo sąlygomis į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, bei skirti stacionarinę teismo psichiatrinę ekspertizę jo pakaltinamumui nustatyti. Nurodo, jog vartoja vaistus, jaučia būklės pagerėjimą, galėtų gydytis ambulatoriškai, gyventų su mama, gautų pensiją. Priešingai nei nurodoma nutartyje, yra kritiškas padarytos veikos atžvilgiu. Skundžiamoje nutartyje cituojami gydytojų teiginiai apie jo nestabilią būklę, nekritišką būseną, bei tai, kad jis rašo skundus, nepagrįsti. Skundų rašymas rodo ne ligą, o netoleranciją jo atžvilgiu ir tendencingą požiūrį į jį. Kad jis konfliktavo su kitas ligoniais irgi nėra pagrindas tęsti jo gydymą dabartinėje įstaigoje. Be to, gydytojų išvados prieštaringos, nes vienu metu nurodoma, kad jis „meilikaujantis“ ir „priešiškas“. Apie jo psichinę sveikatą iš viso nieko nerašoma, arba rašoma nepagrįstais teiginiais. Norėtų, kad jam būtų atlikta ekspertizė pakaltinamumui nustatyti, nes ekspertizė buvo atlikta dar 2008 metais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį teismas konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas skundžiama 2013-05-16 nutartimi pagrįstai pratęsė T. D. priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti šio paciento skundą nėra pagrindo.
Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo į švelnesnę priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovo apie asmens dabartinę sveikatos būklę, jam taikytą gydymą bei rezultatus, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė yra pagerėjusi, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. D. 2008-08-05 telefonu policijos pareigūnams grasino juos nužudyti, be to, savo namuose neteisėtai laikė trumpąjį lygiavamzdį savadarbį šaunamąjį ginklą, šaudmenis, bei 4 spaudus. 2008-09-17 – 2008-09-30 buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad T. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, dėl ko reikalingas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas, rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2008-12-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi T. D., padariusiam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 253 str. 1 d., 253 str. 2 d., 302 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, buvo nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2010-07-08 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2011-01-28 nutartimi sustiprinto stebėjimo sąlygos pakeistos į bendro stebėjimo sąlygas, 2011-07-07 nutartimi bendro stebėjimo sąlygos pakeistos į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-03-15 nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi T. D., 2011-12-12 padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o skundžiama 2013-05-16 nutartimi bendrojo stebėjimo sąlygos buvo pratęstos.
Kaip matyti iš 2013-04-11 komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. 139, T. D. diagnozuota paranoidinė šizofrenija su progresuojančiu asmenybės deficitu. Pacientas stebimuoju laikotarpiu be agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų, nuolat rašo skundus, prašymus, aktyvios psichopatologijos neišsako, elgesys įsiteikiantis, meilikaujantis, ligonis savaip aiškina įstatymo uždraustą veiką, kurią įvykdė, nekritiškas jos atžvilgiu, vengiantis atsakomybės. Be to, komisijos pateiktą išvadą, jog T. D. psichinė būsena išlieka nestabili, ligonis skundžiasi nerimu, įtampa, konfliktavo su ligoniais, neadekvatus, įtarus, priešiškas, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, nekritiškas savo būsenai, visiškai atitinka ir VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovės E. R. teisme duoti paaiškinimai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog VŠĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog pacientui pakartotinai atlikti ekspertizę nereikalinga, nes atliktoje teismo psichiatrijos ekspertizės akte nustatyta diagnozė, kuri nekelia abejonių dėl jo psichikos sveikatos būsenos, tokiu būdu skunde išdėstytas prašymas skirti pakartotinę teismo ekspertizę T. D. psichinei būklei nustatyti, nepagrįstas.
Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, o komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. BPK 405 str. 3 d. 1 p. nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą tik asmeniui, kurio sveikatos būklė nepasikeitė. Taigi įstatymas nenumato jokių kitų aplinkybių, o tik gydomo asmens sveikatos būklės nepasikeitimą, kaip būtiną sąlygą tęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
Teismui pateiktieji duomenys neleidžia daryti išvados nei apie T. D. psichinės sveikatos būklės pagerėjimą, nei apie jo socialinio pavojingumo sumažėjimą. Kaip tik iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pastarojo ligonio esminio psichinės sveikatos pagerėjimo nėra, jo psichikos būsena lieka be teigiamos dinamikos, kas nereiškia pasveikimo, o kritikos stoka savo būsenos atžvilgiu rodo, kad T. D. socialinis pavojingumas dar išlikęs.
Be to, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, T. D. nagrinėjamos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo metu jau buvo taikytas švelnesnis gydymo režimas : Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nutartimi jam skirtas ambulatorinis gydymas, tačiau jis tuo laikotarpiu - 2011-12-12 padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d., todėl jam vėl taikytas priverstinis stacionarinis gydymas.
Aptartos aplinkybės rodo, kad T. D. psichikos būklė nestabili, jo pavojingumas visuomenei nesumažėjęs, todėl jam taikyti švelnesnę priverčiamąją medicinos priemonę nėra pagrindo.
Išdėstytų aplinkybių visuma pagrindžia būtinumą T. D. toliau taikyti priverčiamąją medicinos pobūdžio priemonę, nes priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis kol kas nebūtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. D., kuriam pratęstas priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės taikymas, skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-16 nutartį.
Nutartis neskundžiama.