Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Akmenėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Akmenėje, teistas:

1) 2004 m. balandžio 14 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

2) 2005 m. balandžio 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Akmenės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3) 2014 m. sausio 17 d. Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Estijos Respublikos BK 200 straipsnio 2 dalies 4, 7, 8 punktus, 201 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 68 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams, ši bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi paskirta 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4) 2016 m. kovo 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinta su Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi suderinta su BK 180 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

5) 2019 m. rugsėjo 17 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda.

6) 2019 m. gruodžio 16 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 60 parų areštu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 40 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda.

7) 2020 m. rugpjūčio 4 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnį 1 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė.

8) 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo ir 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. J. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

S. J. 2022-10-11, apie 12.43 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) Kaune, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra sugriebė ranka pro šalį ėjusiam R. N. už striukės, reikalavo jo nupirkti jam alaus ir grasino suduoti jam į galvą. Po to, jis stumdamas R. N. ir pakišdamas jam koją, pargriovė jį ant žemės, o kai R. N. atsistojo, apglėbė ranka jo kaklą jam iš nugaros pusės ir dilbiu spausdamas kaklą, jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiam R. N. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su jam pareikštu kaltinimu. Paaiškino, kad su R. N. susipažino vieną dieną prieš įvykį, kai prie parduotuvės gėrė alų. Begerdami susilažino iš atsispaudimų, jis atsispaudimus padarė, o R. pabėgo. Kitą dieną jis sutiko R., bet jis nieko neprisiminė, nesutiko nupirkti alaus, todėl jis pagriebė jį už kaklo ir pargriovė. Viskas vyko prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), dienos metu, kai matė daugiau žmonių. Gailisi dėl padarytos veikos, kai sutiks nukentėjusį, jo atsiprašys.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo S. J. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Nukentėjęs R. N., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022-10-11, apie 12.43 val., jis eidamas link parduotuvės (duomenys neskelbtini), prie pėsčiųjų tako pastebėjo vyriškių grupę, kurie stoviniavo ir gėrė alų. Eidamas pro šalį matė S. J., kurį pažinojo tik iš matymo. S. J., būdamas akivaizdžiai neblaivus, liepė jam nueiti ir nupirkti alaus. Jis praėjo pro šalį, nuėjo iki parduotuvės, kur pridavė su savimi turėtą tarą, ir pasiėmęs čekį, ėjo tuo pačiu keliu atgal. Einant pro tą pačią vietą, S. priėjo prie jo, kaire ranka sugriebė jam už striukės, ties krūtine ir paklausė kur jo alus. Jam atsakė, kad nieko jis jam nepirko ir nesiruošia pirkti, pareikalavo, kad jis jį paleistų. Jam mėginant ištrūkti, S. J. jo nepaleido, grasino, kad trenks į galvą, o po to jam pakišo koją, todėl jie abu nugriuvo. Jiems nukritus, S. jį paleido. Tada jis atsistojo ir nusisukęs mėgino eiti tolyn, tačiau S., būdamas jam už nugaros, apglėbė jį per kaklą ir viena ranka laikydamas jį apkabinęs, kita suėmė sau už riešo. Tuo metu jis sunkiai galėjo kvėpuoti, juto fizinį skausmą, muistėsi mėgindamas ištrūkti, o S. tik smarkiau spaudė jam kaklą. Tuo metu į įvykio vietą atėjo netoliese esančios plovyklos darbuotojai, kuriuos pamatęs užpuolikas jį paleido ir nuėjo. Darbuotojai pasiūlė iškviesti policiją, nes šį asmenį jie jau anksčiau buvo matę, jis gyvena kažkur netoli, yra linkęs konfliktuoti, jo pravardė galimai yra „Š.“. Pabendravęs su plovyklos darbuotojais, paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė pagalbą. Įvykio metu jis patyrė fizinę žalą, nežymų skausmą kakle, gerklėje, rydamas jis vis dar jaučia skausmą (1 t., b. l. 6-10).

2022-10-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjęs R. N. atpažino S. J. kaip asmenį, kuris 2022-10-11 smurtavo prieš jį prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46-55).

Iš liudytojų E. K. ir S. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jie dirba automobilių plovykloje UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune. Dienos metu, pro vartų langą jie pamatė, kad praėjime į kiemus smaugiamas žmogus. Matė, kad lauke vyras smaugia jauną vaikiną ir parverčia jį ant žemės. Tai pamatę išbėgo į lauką ir pradėjo tam vyrui šaukti ką jis daro. Vyras nuo vaikino atsitraukė ir pradėjo aiškinti, kad jis nieko nedaro. Tas vyras ir anksčiau jiems buvo žinomas. Toje vietoje jis dažnai sėdėdavo, vartodavo alkoholį, konfliktuodavo su aplinkiniais asmenimis. Atsistojęs vaikinukas iš karto pribėgo prie jų. Tuo metu į lauką taip pat išėjo A. Ū. ir direktorius A. B.. Tas vyras dar stovėjo toje vietoje, dairėsi kas vyks ir po kokių 5-7 minučių pasišalino. Ant vaikino kaklo matėsi paraudimas nuo smaugimo. Daugiau kažkokių sužalojimų matyti nebuvo. Minėtas vaikinas jiems papasakojo, kad minėtas vyras šio prašė alaus, o jam grįžtant, jį pradėjo smaugti, parvertė ant žemės. Jų manymu, dėl šio įvykio buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Nors jie nesijaučia nukentėję, tačiau yra labai pasipiktinę, kad viešoje vietoje taip atvirai naudojamas smurtas prieš kitą asmenį (1 t., b. l. 85-89, 92-93, 65-69, 72-74).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas E. K. atpažino S. J. kaip asmenį, kuris 2022-10-11 prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, smurtavo prieš kitą vaikiną (1 t., b. l. 94-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas S. Z. atpažino S. J. kaip asmenį, kuris 2022-10-11 prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, smaugė kitą asmenį (1 t., b. l. 75-80).

Iš liudytojo A. Ū. parodymų matyti, kad 2022-10-11, 7.30 val. jis darbo UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Apie pietus vienas iš darbuotojų atėjo bei pasakė, kad lauke užpuolė vaikiną, galimai bandė jį apvogti. Klausė ką daryti bei pasakė, kad jau iškviesta policija. Tuo metu kartu su A. B. išėjo į lauką, kur stovėjo E., S. ir nukentėjęs vaikinas. Jie parodė kuria kryptimi pasišalino vyras, kuris buvo užpuolęs vaikiną. Jie sakė, kad vaikiną užpuolė vienas vyras, dėl kurio jis anksčiau yra pranešęs policijai dėl girtavimo. Kiek jam nupasakojo, tai vienas iš vyrų, kuris pastoviai sėdi netoliese esančiame brome su kita grupe asmenų bei vartoja alkoholį. Kas tiksliai įvyko, jis nurodyti negali, pats įvykio nematė. Kiek jam yra žinoma, minėtą vaikiną užpuolė dėl to, kad šis atsisakė nupirkti minėtam vyrui alkoholio. Vaikinas jų klausė ar įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kameromis. Jiems išėjus į lauką, iš karto atvyko policija (1 t., b. l. 104-108).

2022-10-11 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 113. Įvykio vieta nufotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 27-34).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai – padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas bei vieta. Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusių skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ir aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018).

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, patyčios, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, konstatuotina, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017).

Byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis S. J., viešoje vietoje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, sugriebė ranka pro šalį ėjusiam R. N. už striukės, reikalavo jo nupirkti jam alaus ir grasino suduoti jam į galvą. Po to, jis stumdamas R. N. ir pakišdamas jam koją, pargriovė jį ant žemės, o kai R. N. atsistojo, apglėbė ranka jo kaklą jam iš nugaros pusės ir dilbiu spausdamas kaklą, jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiam R. N. fizinį skausmą, tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl kaltinamojo veiksmų kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei nukentėjusiam R. N. sukeltas fizinis skausmas. Kilusius padarinius patvirtina nukentėjusio R. N., liudytojų E. K., S. Z. ir A. Ū. parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kadangi S. J. suvokė, kad dėl menkavertės priežasties įžūliai elgiasi viešoje vietoje, naudoja smurtą nukentėjusio atžvilgiu matant kitiems asmenims, suvokė, kad savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį bei tvarką ir to siekė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo S. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė veika), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), kad nusikalstama veika baigta.

S. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau yra teistas, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ir įstatymo nustatyta tvarka turėdamas nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo laikomas recidyvistu. S. J. daug kartų baustas administracine tvarka, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale per 5 metus nekonsultuotas (3 t., b. l. 47), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė, nedirba, šiuo metu jis atlieka Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgtina, kad kaltinamasis S. J. anksčiau yra teistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, svarbu pažymėti, kad S. J. ankstesniais nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme bei bauda, kurios nėra sumokėjęs, tačiau ir toliau pakartotinai daro naujas tyčines nusikalstamas veikas, dėl to teismas vertina S. J. kaip nusikalsti linkusią asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę, priešingu atveju, asmuo gali jaustis nebaudžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.

V. Kiti klausimai

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 90 eurų. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatė Ramunė Genovaitė Baltrušaitienė, paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę padėtį, į tai, jog gynėja byloje dalyvavo ne jo pageidavimu (bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis atliko ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę), jam gynėja paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Kaltinamajam S. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti , nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė ( 1 t., b. l. 141), įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297–298 straipsniais, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. J. bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2. 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimo bausmes iš dalies sudedant ir visiškai pridedant neatliktą bausmę baudą ir paskirti S. J. galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą ir 38 MGL (1900 eurų baudą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į laisvės atėmimo bausmę įskaičiuoti laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nuosprendį.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.