- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-04
- Bylos Nr.
- I-1397-643/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02708-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Gintaras Dzedulionis, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro
Dzedulionio, Rūtos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui K. V., atsakovo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Gintarui Motuzui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. V. (toliau - ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašydamas panaikinti 2012 m. spalio 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) sprendimą Nr. 2S-4551 ir įpareigoti Kalėjimų departamentą tinkamai pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl įstatymų išaiškinimo ir jų taikymo. Nurodo, jog 2012-10-01 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas išaiškinti, kaip yra taikoma teisės norma, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 77 str., kuri nuo 2012-07-01 neteko galios. Su pateiktu Kalėjimų departamento atsakymu į jo paklausimą nesutinka, nes mano, jog pateiktas išaiškinimas dėl BK 77 str. galiojimo laike ir jo taikymo pareiškėjo atžvilgiu yra netinkamas ir prieštarauja LR BK 3 str. nuostatoms. Pažymi, kad jis yra suimtas ir bausmę atlieka nuo 2007-01-29, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomas jo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, t.y. buvęs BK 77 str., kuris nuo 2012-07-01 neteko galios. Nurodo, kad nuo 2012-07-01 buvo pakeistas BK, taip pat Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK), taip pat įsigaliojo naujas Probacijos įstatymas: tai, kas iki šiol buvo baudžiamosios teisės teisinio reguliavimo dalyku kartu su bausmių vykdymo teise, nuo 2012 liepos 1 d. tapo bausmių vykdymo teisės reguliavimo dalyku. Mano, jog naujasis Probacijos įstatymas ir BVK numato sudėtingesnę sistemą, yra teisinę padėtį sunkinantys įstatymai, todėl grįžtamosios galios jie neturi. Be to pažymi, kad baudžiamasis įstatymas, kuris panaikina veikos nusikalstamumą, sušvelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl mano, kad reikia atsižvelgti į tokius įstatymo pakeitimus, kuriuos pritaikius gali palengvėti, o ne pasunkėti nuteistojo padėtis.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 19-21) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad iki 2012-07-01 BVK 140 str. 4 d. buvo numatyta tokia nuteistųjų paskatinimo priemonė - nuteistieji, kurie nepriekaištingu elgesiu ir stropiu darbu bei mokymusi įrodė, kad pasitaisė, gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiami lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį pakeisti švelnesne bausme. Ši paskatinimo priemonė galėjo būti realizuota vadovaujantis BK 77 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 str. nustatyta tvarka. Nuo 2012-07-01 tokios nuteistųjų paskatinimo priemonės nebeliko, BK 77 str. buvo taip pat panaikintas, BPK 360 straipsnis buvo išdėstytas nauja redakcija, pagal kurią BPK nebereglamentuoja lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme instituto. Atsižvelgiant į tai, atsakovas mano, kad jo priimtas 2012 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. 2S-4551 yra teisėtas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio įtvirtintus reikalavimus, todėl naikinti šio sprendimo nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu atsakovo Kalėjimų departamento atstovas Gintaras Motuzas su pareiškėjo skundu nesutiko iš esmės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas K. V. 2012-10-01 kreipėsi į Kalėjimų departamentą prašydamas pateikti išaiškinimą dėl BK 77 str. taikymo pareiškėjo atžvilgiu, ir nurodyti, kokie yra kiti galimi išėjimo į laisvę anksčiau laiko būdai (b.l.26).
2012-10-09 Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-4551 išaiškino pareiškėjui, kad nuo 2012-07-01 nebegali būti jam taikoma nuteistųjų paskatinimo priemonė, kuri buvo numatyta BVK 140 str. 4 d., kadangi pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šios skatinimo priemonės nebeliko. Taip pat paaiškino pareiškėjui, kad jo atžvilgiu lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, nes jis yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą pataisos įstaigoje. Taip pat išsamiai nurodė pareiškėjui atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindus, numatytus BVK 176 str. (b.l.27).
Byloje spręstinas ginčas dėl 2012-10-09 Kalėjimų departamento sprendimo Nr. 2S-4551 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, 8.31 p. nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtinus Kalėjimų departamento kompetencijai.
Pagal 2006 m. sausio 27 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymo Nr. 4/07-31, kuriuo buvo patvirtintas Kalėjimų departamento Darbo reglamentas, 103 p. - skundai ir prašymai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975, toliau – ir VAI)) bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Žin., 2007, Nr. 94-3779, toliau – ir Taisyklės). Nagrinėjant suimtųjų ir nuteistųjų skundus šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų teisės aktų nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 73-3084).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012-10-01 kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas pateikti atsakymą, ar gali būti jam taikomas BK 77 str. ir, kokie yra kiti galimi išeiti į laisvę ankščiau laiko būdai (b.l.26). Pareiškėjui buvo suteikta informacija dėl minėto BK straipsnio taikymo ir nurodyti atleidimo nuo bausmės atlikimo pagrindai.
Konstitucijos 25 str. 2 d. įtvirtinta, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. To paties straipsnio 5 d. nustatyta, kad pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį. Asmens teisė gauti informaciją yra nustatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d. (Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų. <...>). Asmens teisė gauti informaciją yra sureguliuota 2000 m. sausio 11 d. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme Nr. VIII-1524, pagal kurio 1 str. 1 d., šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka.
VAĮ 15 str. 1 d. 5 p., kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 str. 1 d. 1-5 p. nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19-36 str., bet pagal Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Taisykles. Minėtas išvadas patvirtina šių taisyklių 5 p. pateikta prašymo dėl administracinės paslaugos suteikimo sąvoka. Remiantis minėtu punktu, prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu, raštu ar elektroniniu būdu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus. Pagal Taisyklių 6 p., teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Taisyklių 41.2 p. nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.
VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2012-03-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 išaiškino, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą iš esmės kreipėsi ne dėl savo pažeistų teisių gynimo, bet dėl teisės normos išaiškinimo, o konkrečiai dėl BK 77 str. taikymo jo atžvilgiu. Įvertinus rašte pateiktą informaciją matyti, kad atsakyme pateikta informacija pareiškėjui tiesiogiai nesukuria teisių ar pareigų, ja nėra pritaikomos jokios poveikio priemonės pareiškėjo atžvilgiu. Kalėjimų departamentas gavęs pareiškėjo prašymą, minėtu 2012-10-09 raštu Nr. 2S-4551 išsamiai ir argumentuotai atsakė pareiškėjui, t.y. pateikė informaciją į rūpimus klausimus. Kalėjimų departamentas nėra teisės aktų įpareigotas spręsti pareiškėjo lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ar neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme klausimo. Nuo 2012-07-01 įsigaliojus naujoms BVK nuostatoms, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157str. 4 d.).Todėl Kalėjimų departamentas, remdamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, savo pareigą, pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, vykdė tinkamai.
Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, jog prašomas panaikinti Kalėjimų departamento sprendimas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui, tai tėra tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame pateikta atsakovo Kalėjimų departamento pozicija dėl pateiktų užklausimų ir pats savaime teisių ar pareigų pareiškėjui nesukuria. Todėl ir pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą bei įpareigoti Kalėjimų departamentą iš naujo tinkamai pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl įstatymų išaiškinimo nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. V. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.