Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1039-260/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
2S-1039-260/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-25532-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Pareiškėjas
E. V.
Skolininkas
E. V.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1039-260/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-25532-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmestas civilinėje byloje Nr. 2YT-1709-454/2017 pagal skolininkės E. V. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja E. V. 2016 m. gruodžio 8 d. antstolės J. Ž. kontorai pateikė skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų. Skunde pareiškėja prašė panaikinti antstolės 2016 m. lapkričio 25 d. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo pritaikytas areštas jai priklausančioms banko Swedbank, AB sąskaitoms ir grąžinti nuskaitytus pinigus. Nurodė, jog dėl antstolės veiksmų ji patiria nuostolius, negali vykdyti įsipareigojimų bankui.

Antstolė J. Ž. 2016 m. gruodžio 12 d. patvarkymu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka jį kartu su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, kad areštavo skolininkės sąskaitas ir apie tai ją informavo. Skolininkė nesilaikė įstatymo reikalavimo informuoti antstolį apie areštuotų lėšų paskirtį. Areštuotos lėšos nepriskirtinos prie lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas. Pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog iš darbo užmokesčio, kurį ji gauna grynaisiais pinigais, ji vykdys sprendimą, ir todėl nėra pagrindo taikyti areštą jos banko sąskaitoms. Aplinkybė, kad pareiškėja turi įsipareigojimų kreditoriams, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti pritaikytus apribojimus, išieškant skolą, kadangi pareiškėja nėra atsiskaičiusi antstoliui yra pateiktas vykdyti galiojantis vykdomais dokumentas, o antstolio pareiga yra kuo greičiau ir efektyviau įvykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Pažymėjo, jog pareiškėjos argumentas, dėl to, kad panaikinus areštą sąskaitoms bus vykdomos išskaitos iš jos darbo užmokesčio, remiantis VSDFV duomenimis nustačius, kad jos darbo užmokestis abiejose darbovietėse sudaro po 2,32 Eur, nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, kadangi net ir vykdant iš jo išskaitas skolos dengimas būtų beveik nepastebimas, o jokio prašymo mokėti skolą dalimis vykdomojoje byloje pareiškėja taip pat nėra pateikusi. Pareiškėja savo vardu taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, su sutuoktiniu yra pasirašiusi povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Nurodė, kad pareiškėjai nepateikus įrodymų apie nurašytų pajamų kilmę ir suėjus įstatyme numatytam terminui, lėšos bus skirstomos skolai ir vykdymo išlaidoms dengti, kaip numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas, grąžinti jų nėra jokio pagrindo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, jog pareiškėjos skundas yra pagrįstas. Laikė, jog antstolė taikė apribojimus ne pareiškėjai priklausančioms lėšoms, o pareiškėjos sąskaitai, atidarytai Lanksčių įmokų kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Bankas pareiškėjai nuo kredito kortelės sutarties pasirašymo dienos leido naudotis kredito limito lėšomis, t. y. pareiškėjai buvo suteikta teisė naudotis tam tikra bankui priklausančia pinigų suma. Kredito kortelių paskirtis yra pasinaudojus banko pinigais juos nustatytu laiku grąžinti bankui ir sumokėti palūkanas už panaudotą kredito limitą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė.

Teismas nustatė, kad antstolės J. Ž. kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini)dėl 3 244 Eur išieškojimo iš skolininkės E. V. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LR Finansų ministerijos) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). 2016 m. lapkričio 14 d. skolininkės mamai D. Š., ir 2016 m. lapkričio 17 d. viešo paskelbimo būdu skolininkei buvo įteiktas antstolės raginimas įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Skolininkei neįvykdžius antstolės raginimo, 2016 m. lapkričio 25 d. buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai, antstolė padarė užklausas registruose, areštavo skolininkės sąskaitas bei išsiuntė patvarkymus į jos darbovietes (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėja neįvykdė sprendimo per raginime nustatytą terminą, o jos darbdaviai taip pat nevykdė antstolės patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio, teismas laikė, jog antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą, visiškai teisėtai priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjos lėšas, esančias bankų sąskaitose, ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Gavusi pareiškėjos prašymą dėl arešto nuėmimo antstolė negalėjo jo tenkinti, kadangi tokią priverstinio vykdymo priemonę taikyti turėjo teisę.

Teismas sprendė, jog pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su tuo, kad iš areštuotų sąskaitų ji moka kreditus bankui bei argumentai apie sunkią pareiškėjos finansinę padėtį, teikiamą išlaikymą bei priežiūrą, nesudaro pagrindo teigti, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo areštuoti pareiškėjos sąskaitų, esančių Swedbank, AB. Pažymėjo, kad priverstinis teismo sprendimo vykdymas visada sukelia skolininkui tam tikrų papildomų neigiamų turtinių padarinių. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Lėšos, skirtos atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir kredito įstaigomis, nepatenka į CPK 739 straipsnio sąrašą. Byloje nėra duomenų, kad lėšos, areštuotos pareiškėjos banko sąskaitose, atitiktų CPK 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų kategorijai. Todėl teismas konstatavo, kad iš šių areštuotų lėšų išieškojimas yra pilnai galimas.

Teismas, įvertinęs vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus VSDFV duomenis apie pareiškėjos darbo užmokestį, kurį sudaro po 2,32 Eur bei nustatęs, kad pareiškėja jokio kito turto neturi, konstatavo, kad vykdant išieškojimą tik iš oficialiai deklaruojamo pareiškėjos darbo užmokesčio, vykdymo procesas užsitęstų ilgą laiką ir vykdymo proceso operatyvumas prarastų bet kokią prasmę.

Teismas atkreipė dėmesį, kad teismui papildomai 2017 m. sausio 17 d. pareiškėjos į bylą pateiktose pažymose apie gaunamą darbo užmokestį nurodytos sumos neatitinka VSDFV duomenų bazėje nurodytos sumos, todėl teismas vadovavosi oficialiais institucijų duomenų bazėje nurodytais duomenimis. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjai, kad, jai gaunant ar pradėjus gauti didesnes darbines pajamas, ji turi teisę kreiptis į antstolę dėl išieškojimo nukreipimo į didesnes gaunamas pinigų sumas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolę J. Ž. nuimti areštus nuo pareiškėjos sąskaitų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir grąžinti neteisėtai nuskaitytus pinigus pareiškėjai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybių, susijusių su pareiškėjos kreipimusi į antstolę dėl geranoriško skolos grąžinimo, kas mėnesį darant įmokas iš jos darboviečių į antstolės depozitinę sąskaitą, kaip tai numato Lietuvos respublikos įstatymai, taip pat išreikštą norą sudaryti atskirąją sutartį dėl skolos išskaidymo (išmokant ją dalimis), kad kaip įmanoma greičiau būtų padengtas įsiskolinimas suinteresuotam asmeniui, kurį antstolė ignoravo.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino aplinkybių, kad į apeliantės areštuotas sąskaitas pervestos ne tik bankų suteiktos paskolos, bet ir pervedamas darbo užmokestis. Areštuodama skunde nurodytas banko sąskaitas, antstolė J. Ž., tik dar labiau padidino apeliantės nuostolius, ir taip sudarė dar didesnę finansinę naštą, kadangi dėl antstolės veiksmų apeliantė negali tinkamai vykdyti duotų įsipareigojimų Swedbank, AB bankui bei dar labiau sunkinama apeliantės finansinė padėtis.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo oficialiais institucijų duomenų bazėje nurodytais duomenimis ir klaidingai nutartyje teigia, kad apeliantės gaunamas darbo užmokestis yra itin mažas ir išieškojimo nukreipimas į jį labai užvilkintų skolos padengimo procesą. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas priimti teisingą sprendimą byloje, galėjo ir privalėjo patikrinti oficialius ir aktualius VSDFV duomenis bei iki skundžiamos nutarties priėmimo dienos įsitikinti, kad apeliantės darbo užmokestis yra pakankamas įmokoms atlikti nevilkinti skolos dengimo proceso.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų, teisės normų, nustatančių išieškojimo nukreipimą į lėšas banke, nevertino santykyje su teisės normomis, nustatančiomis išieškojimo nukreipimą į darbo užmokestį, kai tokių normų taikymą sąlygojo faktinės aplinkybės – darbo užmokesčio pervedimas į atitinkamą skolininko sąskaitą banke, taip pat rėmėsi neteisingais oficialių institucijų duomenimis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė J. Ž. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su atskiruoju skundu, laiko, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad antstolei vykdant priverstinį išieškojimą, ji visiškai teisėtai priėmė patvarkymą areštuoti pareiškėjos lėšas, esančias bankų sąskaitose, ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėja 2016 m. lapkričio 30 d. teikdama antstolei prašymą dėl arešto nuo bankų sąskaitų panaikinimo, nepateikė jokių įrodymų, kad jos asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra ar bus CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas, o pareiškėjos nurodoma aplinkybė, apie turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, nesudaro pagrindo panaikinti nustatytus apribojimus. Pareiškėja nėra pateikusi jokių dokumentų, patvirtinančių, jog gaunamas darbo užmokestis pareiškėjai yra pervedamas į konkrečią banko sąskaitą. Todėl antstolė visiškai teisėtai ir pagrįstai tęsė išieškojimą iš pareiškėjos lėšų, esančių jai priklausančiose banko sąskaitose, pilna imtimi. Areštai pritaikyti pareiškėjos banko sąskaitoms, kurias PLAIS pateikia kaip pareiškėjos sąskaitas. Pažymi, jog skolininkė jokio prašymo mokėti skolą dalimis vykdomojoje byloje nėra pateikusi. Pareiškėja savo vardu taip pat neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, su sutuoktiniu yra pasirašiusi povedybinę sutartį, pagal kurią kiekvieno gaunamos pajamos yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolos išieškojimas tik iš skolininkės gaunamo ir oficialiai deklaruojamo darbo užmokesčio, nepagrįstai pažeistų vykdymo proceso operatyvumą, tuo pačiu ir teisėtus išieškotojo interesus, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje sprendžiama dėl teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos E. V. skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų, susijusių su skolininkei priklausančių piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, areštu.

Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad antstolė neturėjo teisės areštuoti ir nuskaityti lėšų nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi joje esančios lėšos yra banko kredito limitas suteiktas E. V. bei sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurios nurašomos įmokos, susijusios su Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje yra užvesta vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 3 244 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės E. V. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolė 2016 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, apskaičiavo vykdymo išlaidas, surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį išsiuntė skolininkei. Raginimas įvykdyti sprendimą skolininkei nebuvo įteiktas. Antstolė 2016 m. lapkričio 5 d. pateikė užklausas Gyventojų registracijos tarnybai bei Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro tarnybai apie skolininkės asmens duomenis. 2016 m. lapkričio 9 d. antstolė surašė raginimą įvykdyti sprendimą, kurį išsiuntė skolininkei jos Gyventojų registre deklaruotu gyvenamosios vietos ir darbovietės adresu. 2016 m. lapkričio 9 d. raginimas įvykdyti sprendimą 2016 m. lapkričio 14 d. įteiktas skolininkės mamai D. Š.. 2016 m. lapkričio 17 d. antstolės kontoroje gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas dėl vykdomojo dokumento, kuriame nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 16 d. dalis žyminio mokesčio (377,86 Eur) buvo užskaityti iš E. V. permokos. 2016 m. lapkričio 25 d. antstolė pateikė užklausas tarnyboms apie skolininkei priklausantį turtą ir pinigines lėšas. Antstolė 2016 m. lapkričio 25 d. atliko vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. 2016 m. lapkričio 25 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 25 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pritaikytas areštas E. V. priklausančioms banko sąskaitoms. 2016 m. lapkričio 30 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės prašymas panaikinti areštą nuo banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios lėšos yra banko, kuris skolininkei suteikia teisę ja naudotis už mokestį, ir kuris yra nuskaičiuojamas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kuriame taip pat buvo prašoma grąžinti nuo minėtų sąskaitų nuskaitytus pinigus. Antstolė 2016 m. lapkričio 30 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gauto prašymo, kuriuo įpareigojo skolininkę pateikti dokumentus, įrodančius, jog areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. 2016 m. gruodžio 6 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų – areštų banko sąskaitoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Antstolė 2016 m. gruodžio 13 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsisakymo tenkinti skundą ir pareiškėjos skundą perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad antstolė, areštuodama skolininkei priklausančias lėšas, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tinkamai užtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, todėl pareiškėjos skundą dėl antstolės J. Ž. veiksmų atmetė. Apeliantė su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino susidariusią situaciją, netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 739 straipsnyje numatytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Nustatyta, kad antstolės J. Ž. raginimą įvykdyti sprendimą skolininkė gavo 2016 m. lapkričio 14 d., tačiau jo per nustatytą terminą neįvykdė. Antstolė 2016 m. lapkričio 25 d. pradėjo priverstinį išieškojimą – areštavo skolininkei priklausančias banko sąskaitas bei išsiuntė patvarkymus į jos darbovietes išskaitoms vykdyti. Skolininkė 2016 m. lapkričio 30 d. pateikė antstolei prašymą dėl bankinių sąskaitų arešto panaikinimo, motyvuodama tuo, jog turi įsipareigojimų Swedbank, A. A., vadovaudamasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktu, 2016 m. lapkričio 30 d. patvarkymu dėl gauto prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) išaiškino skolininkei jos teisę per 14 dienų nuo antstolės nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkei dienos pateikti antstolei dokumentus, įrodančius, kad areštuotos skolininkės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininkė šių dokumentų nepateikė. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kuriame teigiama, jog antstolė, priimdama skundžiamą patvarkymą dalyje dėl priverstinio piniginių lėšų nurašymo iš pareiškėjai priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), veikė neteisėtai (CPK 185 straipsnis), kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti antstolės veiksmų vykdymo procese neteisėtais, nes jie buvo įtakojami pačios skolininkės neteisėtų veiksmų, o būtent pačios skolininkės nebendradarbiavimo su antstole, nesikreipimo į ją dėl išieškojimo nukreipimo į pinigines lėšas, esančias kitose banko sąskaitose ar gaunamas iš darbdavio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 739 straipsniu, atkreipia dėmesį, kad lėšos, skirtos atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir kredito įstaigomis, nepatenka į sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, todėl laiko, jog antstolė nukreipdama išieškojimą į pareiškėjai priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai vykdė proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumu ir pagrįstumu vertinant lėšų, esančių pareiškėjos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje Lanksčių įmokų kredito sutarties pagrindu, areštu ir vertinimu kaip priklausančių pareiškėjai, pripažįsta pagrįstais. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad CPK 739 straipsnyje, nustatančiame sumas, iš kurių išieškojimas negalimas, nėra nurodyta draudimo nukreipti išieškojimą į iš banko gautą kreditą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju antstolė taikė apribojimus ne tik pareiškėjai priklausančioms lėšoms, o taip pat ir pareiškėjos sąskaitai, atidarytai Lanksčių įmokų kredito sutarties pagrindu. Bankas pareiškėjai nuo kredito kortelės sutarties pasirašymo dienos leido naudotis kredito limito lėšomis, t. y. pareiškėjai buvo suteikta teisė naudotis tam tikra bankui priklausančia pinigų suma (lėšų limitas). Kredito kortelių paskirtis yra pasinaudojus banko pinigais juos nustatytu laiku grąžinti bankui ir sumokėti palūkanas už panaudotą kredito limitą. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų nukreipiant skolos išieškojimą į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) yra pagrįstas, todėl pareiškėjos atskirąjį skundą tenkindamas iš dalies Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį pakeičia (CPK 337 straipsnio 1 dalis 4 punktas) - panaikina antstolės J. Ž. 2016 m. lapkričio 25 d. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl priverstinio piniginių lėšų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymo bei įpareigoja antstolę J. Ž. grąžinti skolininkei E. V. nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitytus pinigus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas skolininkės skundas dalyje dėl 2016 m. lapkričio 25 d. antstolės J. Ž. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalies dėl priverstinio piniginių lėšų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymo panaikinimo ir šioje dalyje pareiškėjos skundą išspręsti iš esmės.

Panaikinti 2016 m. lapkričio 25 d. antstolės J. Ž. nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), priimto vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl priverstinio piniginių lėšų iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašymo.

Įpareigoti antstolę J. Ž. grąžinti skolininkei E. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuskaitytus pinigus.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis