- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- 2-14-494/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02949-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Ieškovas
- M. Z.
- Atsakovas
- J. M.
- Advokatai
- Žaneta Šlyžiutė, Eva Jankovska
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Z. (M. Z.) ieškinį atsakovui J. M. dėl nuomos mokesčio bei žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 7650 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių), 6052,91 Lt žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad nuo 1993 metų iki 2013-06-21 ieškovui nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Nuo 2009-01-01 iki 2013m. liepos mėn. pabaigos gyvenamojo namo bute (duomenys neskelbtini) pagal nuomos sutartį gyveno atsakovas J. M.. 2009-01-01 ieškovas su atsakovu buvo sudaręs nuomos sutartį, o 2012-01-01 buvo pasirašytos dvi nuomos sutartys. Pagal vieną iš jų turtas buvo išnuomotas atsakovui iki 2013-01-01, tačiau atsakovas prašė pasirašyti kitą sutartį, pagal kurią butas (duomenys neskelbtini) išnuomotas neterminuotai. Nuomos sutartis įregistruota VĮ Registrų centre. Pagal nuomos sutarties 3.1 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 450 Lt per mėnesį nuomos mokestį. Už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl susidarė 7650 Lt skola (17 mėn. x 450 Lt ). Atsakovas į prašymus sumokėti nuomos mokestį nereagavo, pranešus, kad butas 2013-06-21 parduotas, išsikelti atsisakė ir tik su naujo savininko pagalba atsakovas pasirašė 2013-06-27 nuomos sutarties nutraukimą. Atsakovas ne tik nevykdė nuomos sutarties sąlygų, bet ir neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujas suvartojimą, bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius, tuo padarydamas ieškovui 6052,91 Lt žalą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014 tokią sumą priteisė iš M. Z. AB „Lietuvos dujos“ naudai. Sprendime teismas nurodė, jog M. Z. atlyginęs AB „Lietuvos dujos“ žalą, gali regreso tvarka kreiptis į teismą ir prašyti sumokėtą žalą priteisti iš trečiojo asmens. 2011-05-03 ieškovas su AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaręs Gamtinių dujų pirkimo pardavimo sutartį Nr. 11080590 dėl gamtinių dujų tiekimo į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pagal nuomos sutartį už buto komunalines paslaugas ir suvartotas dujas tiesiogiai mokėjo nuomininkas – atsakovas J. M., todėl būtent jis buvo suinteresuotas pakeisti skaitiklio rodmenis, kad mažiau mokėti už dujas. Dujų skaitiklio pažeidimas nustatytas 2013-04-09 AB „Lietuvos dujos“ darbuotojui vykdant dujų skaitiklio patikrą, o 2013-05-21 ekspertizės akte Nr. 9/13 nurodyta kokie padaryti skaitiklio pažeidimai, kuriais buvo bandoma nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Ieškovas visą laiką gyveno kitu adresu ir patalpomis, esančiomis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), niekada nesinaudojo, mokesčių už butą nemokėjo, todėl tarp padarytos AB „Lietuvos dujos“ žalos ir ieškovo veiksmų nėra priežastinio ryšio. N. T. g. 33, Vilniuje, gyveno nuomininkai, o atsakovas J. M. buvo vienas iš jų. Name yra 8 butai, kurie visi buvo išnuomoti. Kiekvienas butas turi dujų skaitiklį, tačiau nei vienas iš kitų skaitiklių nebuvo sugadintas. Atsakovo nuomojamo buto dujų skaitiklis buvo sugadintas, norint pakeisti rodmenis, todėl akivaizdu, kad šiuos veiksmus atliko atsakovas, kad sumažinti AB „Lietuvos dujos“ už dujas mokamą sumą. Taigi atsakovas padarė ieškovui 6052,91 Lt žalą, kurią turi atlyginti.
Posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir paaiškino, kad prašo priteisti nuompinigius nuo 2012-01-01, nes palikimą buvo priėmęs iki 2012 m. liepos mėnesio ir buvo vienintelis turto administratorius.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovė paaiškino, kad prijungtoje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys rašteliai (b.l. 113-115) pagal kuriuos sumokėti nuompinigiai, tačiau ieškovas laiko, kad šie rašteliai yra skolos už 2010 m. spalio–gruodžio mėnesius sumokėtą nuomą. Šiuos raštelius rengė atsakovas. Nors atsakovas nurodė, kad sumokėjo už 2012 m., bet iš tikrųjų buvo už 2010 metus. Raštelius pasirašydavo ir ieškovas ir atsakovas. Ekspertizės akte dėl raštelių nurodyta, kad atsakovo rašteliai padaryti kopijavimo (montažo) būdu, o originalių raštelių atsakovas neturi. Prijungtoje byloje yra duomenys, kad namo savininkė buvo ieškovo dukra, ji mirė ir po jos mirties turtą administravo ir juo rūpinosi ieškovas, nors paveldėjimo teisės liudijimas VĮ Registrų centre įregistruotas vėliau. Ieškovas paveldėjo didelę dalį namo, o kitą paveldėjo ieškovo dukters vaikai. Atsakovas žinojo, kad ieškovas yra namo savininkas, pats įregistravo nuomos sutartį Registrų centre. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad apmokėjo skolą. Be to, liudytojas patvirtino, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui už nuomą. Pagal sutartį atsakovas nuomojo butą ir mokėjo už dujas. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buvo keičiami dujų skaitiklio rodmenys. Ekspertizės akte nurodyti kokie skaitiklio pažeidimai padaryti. Pakeisti skaitiklio duomenis buvo suinteresuotas atsakovas, nes tik jis galėjo siekti mažiau mokėti už dujas. Ieškovas nėra kaltas dėl skaitiklio sugadinimo, tačiau iš jo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu buvo priteista 6052,91 žalos atlyginimas AB „Lietuvos dujos“ naudai. Teismas pasisakė, kad M. Z. regreso tvarka gali išreikalauti iš kito asmens žalos atlyginimą. Skaitiklis yra bendrame koridoriuje su visais kitais nuomininkais ir tik vienas skaitiklis buvo pažeistas, kitų nuomininkų skaitikliai nebuvo pažeisti. Ieškovas sumokėjo už dujas pagal teismo sprendimą. Dujomis naudojosi atsakovas, kaip ir kitomis komunalinėmis paslaugomis. Teismas nustatė, kad skaitiklis buvo sugadintas siekiant pakeisti rodmenis. Jokių duomenų, kad atsakovas apie skaitiklio gedimą buvo pranešęs dujininkams nėra. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir ekspertizės išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. M. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškovas nesąžiningai teigia, kad nesumokėta 7650 Lt nuompinigių. Už buto nuomą už 2012 metus atsiskaitė su ieškovu 2013 metais, nes 2012 metais buvo praradęs darbą, neturėjo kitų pajamų ir šios aplinkybės ieškovui buvo gerai žinomos. Kad nuompinigiai buvo sumokėti gali patvirtinti raštelių kopijos, kurias pateikė teismui. Ieškovui 2013 metų bėgyje buvo sumokėti nuompinigiai už 2012 m. balandžio –gruodžio mėnesius ir už 2013 m. sausio –kovo mėnesius, iš viso 5400 Lt. Atsiskaitant buvo rašomi rašteliai, tačiau visi jų originalai yra pas ieškovą, o atsakovas visų kopijų neturi. Savo žinioje turėtus raštelius už buto nuomą pateikė į Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1240-860/2013. Ieškovas dažnai pamiršdavo apie tai, kad buvo gavęs pinigus iš nuomininkų ir kelis kartus per mėnesį ateidavo reikalauti nuompinigių, ką gali patvirtinti buvę kaimynai, kurie taip pat nuomojosi būstą iš ieškovo. Aplinkybę, kad atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovu patvirtina ir tai, kad ieškovas per visą nuomos laikotarpį nepasinaudojo savo teise, numatyta Nuomos sutarties 7.2 punkte, nutraukti sutartį ir jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymo atsakovui nereiškė, bet pareiškė savo reikalavimą dėl neva nesumokėtų nuompinigių tik po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimu iš jo priteisė 6052,91 žalos atlyginimą. Nuomos sutartis buvo sudaryta, kai ieškovas dar nebuvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininku. Sutarties sudarymo metu (2012-01-01) namo savininku nuo 2001-07-30 buvo M. Z., o ieškovas šio namo dalį paveldėjo tik 2012-07-11. Todėl kyla klausimas ar ieškovas turėjo teisę 2012-01-01 sudaryti su atsakovu nuomos sutartį, neturėdamas namo savininko įgaliojimo (CK 6.477 str. 4 d.) ir ar jis teisėtai reikalauja nuompinigių? Aplinkybė, kad ieškovas sudarė nuomos sutartį, neturėdamas tam teisės, atsakovui tapo žinoma tik tada, kai gavo ieškinį. Nuomos sutarties 4.1. punkte ieškovas buvo pareiškęs ir garantavęs, kad nuomojamos patalpos priklauso jam nuosavybės teise. Ieškovas nepagrįstai jį kaltina padarius 6052,91 Lt žalą. Dujų skaitiklio jis negadino ir nekeitė rodmenų. Civilinei atsakomybei kilti nėra visų būtinų sąlygų, numatytų CK 6.246-6.249 straipsniuose. Ieškovas privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CPK 178 str.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendime teisingai konstatuota, kad M. Z. pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iškilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti). Tokiu būdu būtent ieškovas neįvykdė jam dujų tiekimo sutartyje nustatytos pareigos, nes elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, neužtikrindamas skaitiklio, esančio jo valdoje, saugumo, priežiūros ir apsaugos. Skaitiklis buvo sumontuotas bendrame namo koridoriuje, o ne atsakovo bute, todėl bet kuris asmuo turėjo priėjimą prie skaitiklio. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, visi jo teiginiai yra paremti tik prielaidomis ir spėjimais, kas negali būti laikoma tinkamu įrodinėjimo pareigos, numatytos CPK 178 str., įgyvendinimu. Ieškovas neginčijo nei 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo akto Nr. 859, nei 2014-07-25 teismo sprendimo, kas reiškia, kad jis sutiko su visomis nustatytomis aplinkybėmis. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iš jo priteista 6052,91 Lt žala yra atlyginta AB „Lietuvos dujos", todėl nėra patyręs jokių realių nuostolių, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo traktuotinas, kaip siekis neteisėtai praturtėti atsakovo sąskaita. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir nepateikė patikimų įrodymų, kad patirti nuostoliai yra atsakovo veiksmų rezultatas, dėl ko nėra jokio pagrindo nustatyti vieną iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų - priežastinį ryšį. Neįrodžius nė vienos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovui negali atsirasti prievolė atlyginti ieškovo nuostolius, nes nesusiklostė civilinis teisinis santykis kilęs iš delikto. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo valstybei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 37-40).
Posėdžio metu atsakovas palaikė savo atsiliepimą. Paaiškino, kad 5000 Lt grynais sumokėjo už nuomą 2013 metais už 2012 metus. Ieškovas nežino lietuvių kalbos, tai prašė, kad raštelius rašytų atsakovas. Raštelių reikėjo ieškovui, kad pateikti mokesčių inspekcijai. Dujų skaitiklis yra bendrame koridoriuje, jis skaitiklio negadino. Pareigą rūpintis savo skaitikliu turi ieškovas. Atsakovas kvietė dujininkus dėl skaitiklio gedimo, nes po mėnesio tikrindamas skaitiklio parodymus pamatė, kad rodmenys yra tokie patys. 2013 metais jis užmokėjo už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-09-01, kas mėnesį mokėdamas po 450 Lt. Ieškovo dukrai mokėjo po 600 Lt. 2012 m. sausio mėnesį pasirašė sutartį su ieškovu, nes manė, kad ieškovas yra namo savininkas. Rašteliai kopijuoti nuo originalų, kurie yra pas ieškovą.
Atsakovo atstovė prašė ieškinį atmesti, kaip neįrodytą. Paaiškino, kad prijungtoje byloje yra trys raštelių originalai, kurie patvirtina, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius. 2013 m. rugpjūčio mėn. raštelis nėra paneigtas ekspertų. Atsakovas pateikė raštelius kokius turėjo, o jų originalai buvo pas ieškovą. Susitarime dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra nurodyta skola už nuomą. Nėra duomenų, kad iki 2012 m. liepos mėn. ieškovas buvo namo savininkas, todėl jis neturi teisės reikalauti nuo 2012 m. sausio mėn. nuompinigių. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė iš jo žalos atlyginimą. Tai verčia abejoti ieškinio pagrįstumu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie atsakovo kaltę dėl žalos padarymo. Teismo sprendimo ieškovas neskundė. Be to, teismas pasisakė, kad būtent ieškovas privalo užtikrinti skaitiklio priežiūrą, todėl tik jis yra atsakingas už atsiradusią žalą. Jokių duomenų, kad ieškovas yra patyręs realią žalą byloje nėra.
Liudytojas G. V. parodė, kad žino ieškovą, kaip namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pardavėją, o atsakovą, kaip vieną iš nuomininkų. Jis yra UAB „Kristameda“ direktorius. Jo įmonė įsigijo namą iš ieškovo ir dar trijų asmenų (ieškovo anūkų) 2013 m. vasarą. Atsakovas atsisakė išsikelti iš nuomojamo buto. Ieškovas jam sakė, kad atsakovas nemokėjo už nuomą 2 metus ir jo įmonei taip pat nemokėjo. Jis bendravo su ieškovu apie vienerius metus iki įsigyjant namą. Jo įmonės sudarytoje sutartyje dėl nuomos nutraukimo apie skolą už nuomą nenurodyta, nes skola įmonei nepriklauso. Patvirtina, kad kelis kartus ieškovas prašė iš atsakovo sumokėti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. Z., gim. 1929-06-22, laikotarpiu nuo 2012-07-17 iki 2013-06-26 buvo įregistruotas VĮ Registrų centre gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 17611/20111 (52833/60333) dalių savininku, nuosavybės teises įgyjęs pagal 2012-07-11 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 7035 (b.l. 8-14). 2013-06-21 ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi savo nuosavybės teises į namą perleido UAB „Kristameda“. 2012-01-01 ieškovas ir atsakovas sudarė Buto (namo) nuomos sutartį, kuria susitarė, jog ieškovas neterminuotai išnuomoja atsakovui 45,06 kv.m. ploto butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui 450 Lt nuomos mokestį per mėnesį bei sumokėti komunalinius mokesčius (Sutarties 3.1-3.2 punktai) (b.l. 15-16). Nuomos sutartis 2012-12-13 įregistruota VĮ Registrų centre. Sutartis nutraukta 2013-06-27 (b.l. 17). Nuomos nutraukimo sutartyje nėra duomenų apie nuomininko J. M. skolą.
Dėl nuomos mokesčio priteisimo. Lietuvos Respublikos CK 6.576 str. nustato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius) (CK 6.583 str. 1 d.).
2012-01-01 Buto (namo) nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo gyventi nuomojamose patalpose ir kas mėnesį mokėti ieškovui 450 Lt nuomos mokestį (Sutarties 1.1., 1.3, 3.1., 5.1.1. punktai). Sutartis sudaryta neterminuotam laikui (Sutarties 2.1 punktas). Į nuomos mokestį nėra įskaičiuoti mokesčiai už šilumą, elektros energiją, dujas, vandenį ir kiti komunaliniai mokesčiai. Šiuos mokesčius nuomininkas moka komunalinių patarnavimų teikėjams pagal jų nustatytus tarifus (Sutarties 3.2 punktas). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7650 Lt nuompinigių nuo 2012-01-01 iki 2013-05-30 (17 mėnesių x 450 Lt), o atsakovas teigia, kad nuompinigius ieškovui sumokėjo pagal išrašytus ir byloje pateiktus raštelius, todėl skolos nėra. Atsakovas pateikė teismui kopijas raštelių, pagal kuriuos, jo teigimu, sumokėjo nuomą už 2012 metų sausio –gruodžio mėn. ir už 2013 m. sausio–kovo (b.l. 41-47, 63-65). Prijungtoje Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 yra trys originalūs rašteliai, patvirtinantys, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio –kovo mėnesius (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 113-115). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-01-21 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ištyrus atsakovo teismui pateiktas 7 raštelių kopijas, datuotas 2013-04-10, 2013-05-11, 2013-05-25, 2013-07-12, 2013-07-28, 2013-08-10, 2013-08-23, nustatyta, jog parašai raštelių kopijose yra kopijuoti nuo to paties dokumento (arba jo kopijos), raštelių kopijos pagamintos montažo būdu: kopijuojant po tekstu padėtas lapelis su parašais, o nustatyti ar raštelio, datuoto, 2013-08-23, kopija pagaminta montažo būdu ar yra tiesiogiai kopijuotas dokumentas, negalima.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus (raštelius) ir atsižvelgdamas į ekspertizės išvadas, konstatuoja, jog atsakovo pateiktos 7 raštelių kopijos negali būti laikomos patikimais įrodymais, kad jis sumokėjo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. Kitų įrodymų apie mokėtą nuomos mokestį byloje nėra, todėl teismas remiasi prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-1240-860/2013 esančiais originaliais rašteliais, kad atsakovas sumokėjo nuompinigius už 2012 m. sausio-kovo mėnesius, t.y. 1350 Lt. Ieškovo argumentas, kad pagal šiuo tris raštelius buvo sumokėtas nuomos mokestis už 2010 m. spalio–gruodžio nuomą atmestinas, nes rašteliuose aiškiai nurodyta, kad nuoma mokama būtent už 2012 m. sausio–kovo mėnesius.
Atsakovas teigia, kad sudarydamas 2012-01-01 nuomos sutartį jis nežinojo, jog ieškovas nėra namo (buto) savininkas ir neturi teisės reikalauti nuomos mokesčio nuo 2012-01-01 iki 2012-07-11, kai tapo namo savininku, tačiau toks atsakovo teiginys nepagrįstas. Kaip matyti iš šios bylos bei prijungtos bylos duomenų, atsakovas išnuomotame bute gyveno ir faktiškai naudojosi patalpomis nuo 2007-02-01, kai su M. Z. sudarė nuomos sutartį. 2009-09-01, 2010-01-01, 2011-01-01 ir 2012-01-01 nuomos sutartis dėl to paties buto nuomos sudarė (pratęsė) su M. Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 60-66). Prijungtoje byloje yra rašteliai, kad atsakovas mokėjo nuomą M. Z., o po jos mirties – ieškovui M. Z. (civ. byla Nr. 2-1240-860/2013; t.1., b.l. 67-112). Duomenų, kad per visą nuomos laikotarpį nuo 2009 m. atsakovas būtų pareiškęs pretenzijas ieškovui, ginčijęs nuomos sutartis, nuompinigių dydį, jų gavėją ir pan., nėra. P. G. registro informaciją buvusi namo savininkė M. Z. mirė 2009-02-05, tačiau po jos mirties atsakovas toliau gyveno bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudarinėjo su ieškovu nuomos sutartis, mokėjo jam nuomos mokestį. Tik pareiškus ieškinį teisme, atsakovas pradėjo ginčyti ieškovo teisę pagal nuomos sutartį gauti nuompinigius. Todėl atsakovo teiginys, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti sutartį ir reikalauti nuompinigių, nes nebuvo namo savininku, atmestinas. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 5.1 str. 1 d., 5.3 str. mirusio asmens turtinės teisės ir pareigos palikimą priėmusiems įpėdiniams pereina nuo palikimo atsiradimo momento, o ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo įregistravimo VĮ Registrų centre, todėl po M. Z. mirties ieškovas buvo teisėtas palikėjos turto valdytojas ir turėjo teisę sudaryti (pratęsti) nuomos sutartį. Buvusi namo savininkė M. Z. testamentu paliko namą (didžiąją jo dalį) ieškovui, t.y. suteikė jam teisę po testatorės mirties disponuoti paveldėtu turtu, kaip savininkui. Palikimą ieškovas priėmė ir 2012-07-11 jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas Nr. 7035, todėl ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo mokesčio už buto nuomą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-01-01 nuomos sutarties 7.2 punktas, kuriuo remiasi atsakovas, suteikia ieškovui teisę, bet ne pareigą nutraukti nuomos sutartį, jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovas savo pasirinkimu galėjo nenutraukti nuomos sutarties atsakovui nemokant nuompinigių ir ši aplinkybė dėl skolos pagrindimo nėra reikšminga.
Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str., 6.189 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos (CK 6.63 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje surinktų įrodymų visetą daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu už buto nuomą, todėl ieškovo reikalavimas dėl nuompinigių priteisimo tenkintinas iš dalies – priteistina iš atsakovo ieškovui 6300 Lt nuomos mokesčio už buto nuomą nuo 2012 m. balandžio mėn. – 2013 m. gegužės mėn. įskaitytinai (14 mėn. x 450 Lt).
Dėl žalos atlyginimo. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6052,91 Lt žalos atlyginimą už sugadintą dujų skaitiklį, teigdamas, kad atsakovas neteisėtais veiksmais, siekdamas sumažinti mokesčių už dujų suvartojimo sumą, bandė atsukti dujų skaitiklio rodiklius ir tuo padarė 6052,91 Lt žalą. Šį reikalavimą ieškovas kildina iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7557-294/2014, kuriuo iš ieškovo buvo priteistas 6052,91 Lt žalos atlyginimas AB „Lietuvos dujos" naudai (b.l. 18-19). Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytą žalą patvirtina 2013-07-09 Buitinio vartotojo padarytos žalos nustatymo aktas Nr. 859 ir 2013-05-21 Ekspertizės aktas Nr. 9/13 apie dujų skaitiklio nesankcionuotą atidarymą ir mechanizmų sugadinimą, tačiau šiuose dokumentuose nenurodyta kas sugadino dujų skaitiklį (b.l. 22-28, 30). Ieškovas pateikė teismui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2014-11-14 raštą, kuriame nurodyta, kad skyriuje 2014-11-06 gautas antstolio R. V. 2014-10-30 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 6234,91 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų AB „Lietuvos dujos“ ir 1205,94 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš M. Z., todėl nuo 2014-12-01 kiekvieną mėnesį iš jo pensijos bus išskaitomos sumos skolai padengti. Šis raštas patvirtina, kad ieškovas patyrė realią žalą dėl iš jo daromų atskaitymų pagal teismo sprendimą. Atsakovas nesutinka su reikalavimu dėl žalos priteisimo, mano, kad jis nepagrįstas, neįrodytas, teigia, kad dujų skaitiklio negadino, o šio prietaiso apsauga turėjo rūpintis pats ieškovas.
Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos tokios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (CK 6.248 str.), žala ir nuostoliai (CK 6.249 str.). Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, tačiau ieškovui išlieka pareiga įrodyti kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir nuostolius bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CPK 12 str., 178 str.).
Teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus sprendžia, kad ekspertizės aktas apie dujų skaitiklio sugadinimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-07-25 sprendimas, kuriuo priteista iš ieškovo M. Z. turtinė žalą AB „Lietuvos dujos“ naudai ir kuri yra antstolio išieškoma, nesant kitų įrodymų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dujų skaitiklis ieškovo nuomojamame name, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Taip spręsdamas teismas įvertina ir tai, kad šalys patvirtino, jog skaitiklis buvo įrengtas ne atsakovo nuomojamoje patalpoje, o bendrame namo koridoriuje, todėl prie skaitiklio galėjo patekti ne tik atsakovas, bet ir kiti asmenys. Nuomos sutartyje šalys nebuvo susitariusios dėl įrangos (dujų skaitiklio), esančios ne nuomojamoje patalpoje, priežiūros ir apsaugos, todėl ši pareiga teko ieškovui. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-07-25 sprendimas, kuriame konstatuota jog <....> atsakovui (M. Z.) pasirinkus pačiam sudaryti gamtinių dujų tiekimo sutartį, o ne pavedus tai padaryti faktiniam dujų vartotojui, iškilo pareiga laikytis sutartinių nuostatų, tuo pačiu ir skaitiklio apsaugos (sutarties 4.3 punktas ir kiti) <...>. Teismas sprendime pasisakė, kad M. Z. yra tinkamas atsakovas byloje, o teismo sprendimo M. Z. neskundė. Pagal 2012-01-01 nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti tik žalą padarytą įrangai, baldams ir kitiems nuomojamose patalpose esantiems daiktams (Sutarties 1.1, 5.1.4 punktai). Vien prielaida, kad skaitiklį sugadino atsakovas, nes tik jis turėjo suinteresuotumą mažiau mokėti už dujas, teismas negali remtis, kadangi kitų objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šias prielaidas, ieškovas nepateikė. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad dujų skaitiklis buvo sugadintas dėl atsakovo veiksmų ir dėl to jis turi atlyginti žalą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad nėra įrodyta civilinės atsakomybės būtinoji sąlyga – neteisėti veiksmai, o neįrodžius neteisėtų veiksmų nėra pagrindo nustatyti ir kitą būtiną atsakomybės sąlygą - priežastinį ryšį. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl 6052,91 Lt žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo atmestinas.
Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovo priteistinos ieškovui 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 6300 Lt sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2014-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).
Ieškovas turėjo byloje 713,13 Eur bylinėjimosi išlaidų: 119,32 Eur (412 Lt) žyminio mokesčio, 432,73 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 161,08 Eur išlaidų už dokumentų ekspertizę (b.l. 2, 31-32). Ieškinys patenkintas 46 procentais, todėl iš atsakovo priteistina ieškovui 328 Eur bylinėjimosi išlaidų (713,13 x 46 proc.).
Atsakovas prašė priteisti iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-09 sprendimu atsakovui J. M. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 50 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų (b.l. 48-51). Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad valstybė, suteikdama atsakovui antrinę teisinę pagalbą, patyrė 104,22 Eur išlaidų už advokato paslaugas (b.l. 68), todėl pusę šios sumos (52,11 Eur) turi atlyginti atsakovas, o kitą dalį – ieškovas proporcingai atmestų jo reikalavimų daliai. Teismas atmetė 54 procentus ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovo priteistina valstybei 28,14 Eur (52,11 x 54 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str., 96 str. 3 d., 99 str.).
Teismo turėtos bylinėjimosi (pašto) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,73 Eur ir priteistinos valstybei iš abiejų šalių: 2,01 Eur iš ieškovo ir 1,72 Eur iš atsakovo (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1824,61 Eur (6300 Lt) nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2014-09-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 328 Eur (trys šimtai dvidešimt aštuoni eurai) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 52,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 1,72 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660), iš viso 53,83 Eur (penkiasdešimt trys eurai 83 ct).
Priteisti iš ieškovo M. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į.k. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini)), 28,14 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (įmokos kodas 5630) ir 2,01 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas 5660), iš viso 30,15 Eur (trisdešimt eurų 15 ct).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.