Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis TWI „A“ suvirintoju (darbo vieta Nyderlandų Karalystėje), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-12-17, apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsisvaiginęs alkoholiu (nustatytas 2,8 promilės girtumas) konflikto su savo sutuoktine V. M. metu, tyčia, ranka suduodamas nukentėjusiajai vieną smūgį į veidą, taip pat laikydamas nukentėjusiąją už galvos plaukų vieną kartą trenkdamas nukentėjusiosios galvą į lango rėmą, taip veikdamas sukėlė nukentėjusiajai V. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais D. M. padarė BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybės, įrodytos ir kitais byloje esančiais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto D. M. parodymais, kuriais jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Paaiškino, kad jis lietuvių kalbą supranta, laisvai skaito bei rašo. Psichiatrijos ligoninėje gydytas buvo labai seniai, galimai prieš 10 metų, dėl priklausomybės alkoholiui. Priklausomybės ligų įstaigos įskaitoje neregistruotas. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Taip pasielgė dėl išgerto didelio kiekio alkoholio. 2019-12-17 įtariamasis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, alų, išgėrė apie 6 litrus nestipraus alaus. Kartu gėrė ir žmona V. M., ji išgėrė nedaug, gal 2–3 skardines alaus. Dėl išgerto kiekio alkoholio jis jautėsi stipriai apsvaigęs. V. M. pradėjo jam priekaištauti, kad jis vartoja per daug alkoholio, jiedu susipyko. Žodinis konfliktas peraugo į įžeidinėjimus. Konflikto metu jis savo žmonai dešine ranka sudavė į veidą, kiek kartų, pasakyti negali, nebeprisimena, galimai tiek, kiek parašyta pranešime apie įtarimą. Žmona pasakė, kad iškvies policiją. Kas vyko toliau, prisimena sunkiai. Žmona išėjo kartu su jų sūnumi M. M. Su sūnumi konfliktas nebuvo kilęs. Ar sūnus matė konfliktą, nežino. Jiems išėjus įtariamasis namuose daužė baldus, dėl ko taip pasielgė, paaiškinti negali. Atvyko policijos pareigūnai, išlaužė langą, užėjo į butą, jį sulaikė, pristatė į policiją (b. l. 56–57).

Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios V. M. paaiškinimais, kad antradienį, 2019-12-17, jie kartu su vyru sėdėjo namuose, išgėrinėjo alaus, klausėsi muzikos, darė remontą. Vėliau vyras pasidarė irzlus, pradėjo kabinėtis, balse jautėsi agresija. Ji norėjo, kad jis užmigtų, nes matė, kad girtas. Tačiau vyras atbėgo iš kambario į virtuvę stvėrė ją už plaukų. Tada ji nuėjau pas sūnų į kambarį kiek pasėdėjo, galvodama, kad jis apsiramins. Tuo metu išgirdo daužomus ir laužomus baldus. Atėjau į virtuvę pažiūrėti kas vyksta. Matė kaip D. M. su kėde daužo bufetą, buvo išdaužyti stiklai, puodeliai. Girdėjo, kaip išėjo sūnus. Norėjo pastverti nuo virtuvės telefoną ir paskambinti policijai. Tačiau vyras stvėrė telefoną ir metė į žemę, pradėjo trypti kojomis. Todėl išėjo į laiptinę, buvau pasimetusi. Su sūnumi ką toliau daryti, sūnus stovėjo kieme ir rankoje laikė telefoną, sakė, kad kvies policiją. Norėjo grįžti į butą pasiimti rankinuką ir striukę, nes išėjau iš namų su vienu megztuku. Tvirtina, kad D. M. konflikto metu jai du kartus – vieną kartą virtuvėje, kai sugriebė už plaukų trenkė į plastikinę lango briauną ir taip sužalojo antakį; antras kartą kai buvo išplėšęs telefoną ir bandant su juo prasilenkti – trenkė jai kumščiu į veidą. Daugiau jokių smūgių nebuvo. Taip pat paaiškino, kad su D. M. analogiški konfliktai būna, tačiau retai. 2013 m. taipogi buvo iškviesti policijos pareigūnus, tada jie susitaikė. Paaiškino, kad savo vyrui atleido ir nori su juo susitaikyti, kadangi jis gailisi, pasižadėjo gydysis nuo alkoholizmo.

V. M. policijos pareigūnui 2019-12-17 pateiktu protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2019-12-17 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties D. M. (gim. (duomenys neskelbtini) vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę akį ir vieną kartą už plaukų, galvą trenkė į langą. Dėl tokių veiksmų ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 4).

V. M. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad jo sutuoktinis D. M. (gim. (duomenys neskelbtini) dirba Belgijoje. Jis maždaug prieš mėnesį laiko atvyko atostogų. Atvykęs jis pastoviai gėrė lengvą alų. Ji jam prieštaravo, tačiau vakar jiedu gėrė kartu. Šiandien nuo pat ryto jiedu vėl kartu gėrė alų namuose. Apie 17.15 val. būnant kambaryje jis be jokios priežasties pradėjo ją įžeidinėti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji neapsikentusi nuėjo į virtuvę. Jis atėjo jai iš paskos ir pagriebė ją už plaukų, jos galvą stipriai trenkė į langą. Tada ji nuėjo pas sūnų M. M. (gim. (duomenys neskelbtini) į kambarį ir laukė, kol vyras nurims, užmigs. Po kurio laiko ji išėjo į koridorių, dirbo su kompiuteriu, vyras gulėjo kambaryje ant sofos. Neužilgo jis prasibudino ir pradėjo žodžiais visus varyti iš namų, nes neva čia viskas jo. Ji jam pasakė, kad šis butas yra jos senelių dovana ir nieko jis negaus. Ji tuo metu nuėjo į virtuvę. Vyras, atėjęs į virtuvę, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairę akį ir, pasakęs, kad viską čia sudaužys, paėmė kėdę. Ji, paėmusi telefoną, norėjo iškvieti policiją, bet jis išplėšė iš jo rankų telefoną jį trenkė į grindis ir sutrypė. Ji labai išsigando, nes jis, paėmęs kėdę, pradėjo viską virtuvėje daužyti. Tada ji išbėgdama į koridorių pažiūrėjo, kad sūnaus nėra kambaryje, pati išbėgo į lauką. Sūnus buvo lauke, jau kvietė policiją. Kol atvyko policija, vyras namuose užsirakino. Atvykus policijai buto durų niekas neatidarė, todėl jie pateko per langą ir vyrą sulaikė. Taip jis elgiasi jau ne pirmą kartą. Dėl tokių vyro veiksmų ji patyrė šoką bei fizinį skausmą (b. l. 16–17).

M. M. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais, kad jis gyvenąs (duomenys neskelbtini) su motina V. M. Tėvas pastoviai dirba užsienyje, į namus atvyksta atostogų. Maždaug prieš mėnesį laiko tėvas atvyko namo atostogų ir namuose pastoviai gėrė silpną alų. 2019-12-16 tėvas su motina visą dieną gėrė alų. 2019-12-17 apie 15 val. liudytojas išėjo į darbą. Motina jau buvo atsikėlusi, tėvas miegojo. Po darbo liudytojas į namus sugrįžo apie 15 val. Namuose abu tėvai miegojo. Liudytojas savo kambaryje žiūrėjo filmą. Apie 16 val. motina liudytojui davė pinigų, išsiuntė į parduotuvę nupirkti maisto, alkoholio, cigarečių. Kai sugrįžo namo, motinai prie akies jau buvo mėlynė. Ji paaiškino, kad ją sumušė tėvas, bet policijos ji nenorėjo kviesti. Atidavęs prekes liudytojas nuėjo į savo kambarį ir toliau žiūrėjo filmą. Po kurio laiko į kambarį atėjo motina, pabuvusi išėjo. Liudytojas girdėjo, kad motina su tėvu kambaryje barėsi, bet iš kambario nėjo. Iš kambario išėjo išgirdęs dūžtančių stiklų garsus. Išėjęs į koridorių pamatė, kai tėvas su kėde daužo stalą. Tėvas pradėjo ieškoti kirvio. Nuėjęs į savo kambarį liudytojas apsirengė, išėjo į lauką. Neužilgo į lauką atėjo motina, kuri pasakė, kad tėvas jai vėl trenkė. Tada liudytojas iškvietė policiją. Tėvas tuo metu užsirakino namuose. Atvykusi policija į butą pateko per langą ir sulaikė tėvą. Kai buvo mušama motina, nematė, bet matė ant jos veido mėlynes, kurių (anksčiau) nebuvo (b. l. 41–42).

2019-12-17 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame fiksuoti V. M. paaiškinimai, jog girtas sutuoktinis D. M. būdamas girtas suėmęs ją už plaukų trenkė galvą į langą, taip pat kumščiu sudavė į dešinės pusės žandą, vėliau užsirakino bute ir nieko neįleido; fiksuoti V. M. sužalojimai dešinės pusės antakio srityje ir kairės pusės žando srityje. D. M. nustatytas 2,80 prom. girtumas (b. l. 14–15).

2019-12-17 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu, kuriame, be kita ko, fiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje yra sekcija su išdaužytais langais (b. l. 25–30).

2019-12-17 tarnybiniu pranešimu, kuriame fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) smurtautojas D. M. durų neatidarė, į butą buvo patekta su laužtuvo pagalba atidarius langą (b. l. 44).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

BK 140 str. 2 d. nustatyta, kad, tas, kas šio straipsnio 1 d. nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., visiškai įrodyta.

Tai, jog konflikto metu D. M. smurtavo savo sutuoktinės V. M. atžvilgiu patvirtina byloje esantys įrodymai – teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios ir kaltinamojo parodymai; ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo M. M. parodymai; 2019-12-17 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo; 2019-12-17 tarnybinis pranešimas.

Nors D. M. formuluojamuose kaltinimuose nurodoma, kad nagrinėjamu atveju jis du kartus V. M. sudavė ranka į veidą, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis į veidą smūgiavo vieną kartą, taip pat suėmęs ją už plaukų vieną kartą trenkė galvą į lango plastmasinį rėmą. Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, atitinka jos ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei 2019-12-17 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo fiksuotus sužalojimus. Todėl kaltinimai tikslintini nurodant, jog nagrinėjamu atveju D. M. konflikto su savo sutuoktine V. M. metu, tyčia, ranka sudavė vieną smūgį į veidą, taip pat laikydamas nukentėjusiąją už galvos plaukų vieną kartą trenkė nukentėjusiosios galvą į lango rėmą. Akivaizdu, kad tokiais smurtiniais veiksmais V. M. buvo sukeltas fizinis skausmas.

Kaltinamasis D. M. yra nukentėjusiosios V. M. sutuoktinis, t. y. šeimos narys (BK 248 str. 2 d.).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo D. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka BK 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą – fizinio skausmo sukėlimą savo šeimos nariui.

D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

D. M. nusikalstamą veiką įvykdė būdamas girtas. Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos nusikalstamiems veiksmams ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismui pateiktas D. M. ir V. M. 2019-12-19 pasirašytas susitaikymo protokolas, kuriame nurodoma, kad kaltinamasis atsiprašo nukentėjusiosios susitaikė, sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, pasižada daugiau nebenusikalsti bei prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius; V. M. pareiškia, kad ji priima D. M. atsiprašymą ir sutinka su juo taikytis, civilinio ieškinio nereiškia ir nori, kad jos vyro atžvilgiu būtų nutraukta.

Teismo posėdžio metu D. M. ir V. M. patvirtino, kad jie susitaikė, kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido.

BK 38 str. 1 d. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 str. 2 d. nustatyta, kad minėto straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Taigi, įstatymas nustato, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 str. 1 d. numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis D. M., kuris kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, anksčiau teisiamas nebuvo, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja V. M. susitaikė. Taigi, nustatytos BK 38 str. 1 d. 1–3 p. numatytos sąlygos.

D. M. administracinėn atsakomybėn traukiamas nebuvo.

Byloje jokių įrodymų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį, nėra.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvada, kad yra pagrindas manyti, jog D. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 str. 1 d., leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo, paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo

Pagal BK 67 str. 2 d. 9 p., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Teismas, įvertinęs tai, jog D. M. įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį, daro išvadą, kad bausmės tikslus padės pasiekti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programose – paskyrimas.

Be to, D. M. patvirtino, kad savanoriškai gydysis nuo priklausomybės alkoholiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 str., 301 str. 1 d., 303 str. 4 d., 305–308 str., teismas

nusprendžia:

Atleisti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. M. paskirti Baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 10 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

1) per vienerius metus jam padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo;

2) per vienerius metus jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.