Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje B. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, dirbantis pagal verlo liudijimą, turintis II grupės lygio neįgalumą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Z. 2020 m. birželio 2 d., apie 9.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0,45 prom.), konflikto metu su šeimos nariu – žmona S. Z., tyčia kambaryje papurškė ašarinių dujų balionėliu, dėl ko nukentėjusiajai S. Z. atsirado dusulys ir kairės akies perštėjimas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namų kieme tyčia ašarinėmis dujomis papurškė nukentėjusiesiems S. Z. ir savo sūnui G. Z. į veidus, dėl ko nukentėjusiajai S. Z. atsirado stiprus akių perštėjimas, o nukentėjusiajam G. Z. pradėjo deginti veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. Z. ir nukentėjusiajam G. Z. fizinį skausmą.

Kaltinamasis B. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. birželio 2 d., jis atsikėlė anksti ryte, apie 6.00 val., nerado savo pirktos kavos, žmonos paklausė kur jo kava, ji jam papriekaištavo, kad jos per daug geria, tačiau pasakė, kur kava, jie nekonfliktavo. Vėliau galėjo būti apie 8.00 val. jis žiūrėjo televizorių savo namų svetainėje. Žmona buvo tame pačiame kambaryje, sūnus buvo kitame kambaryje. Ant kambaryje esančios sekcijos viršaus pamatė žmonos pirktą dujų balionėlį, kuris jį sudomino, jis jų namuose jau buvo keletas metų. Dujų balionėlis ant sekcijos stovėjo jau mažiausiai metus. Jis nusprendė patikrinti dujų balionėlį, ar jis pilnas ar ne. Jam ir žmonai būnant kambaryje vieną kartą papurškė dujų balionėliu. Kažkaip nepagalvojo, kad senas dujų balionėlis gali suveikti, pripažįsta, kad pasielgė labai neapgalvotai ir kvailai. Kambaryje buvo žmona. Jis pajuto dujų kvapą, jį pajuto ir žmona. Žmona jo paklausę „ko čia pūti“. Žmona pasakė, kad yra dujų kvapas, nepastebėjo, kad žmonai būtų paraudusios akys, bet žinoma taip galėjo būti, kad dujos pradėjo graužti akis. Jam pačiam dujos graužė veidą. Taip pat žmona pasakė, kad iškvies policiją, jei jis neatiduos dujų balionėlio. Jis pasakė, kad tik tikrina dujų balionėlį. Tarp jų kilo konfliktas. Pripažįsta, kad galėjo atiduoti balionėlį ir tuo jų konfliktas būtų pasibaigęs. Jis nusprendė išeiti į lauką ir išmesti dujų balionėlį. Kadangi norint išeiti į kiemą reikia praeiti pro svetainę, o sūnus išgirdęs konfliktą tarp jo ir žmonos, ėjo per svetainę į lauką paskui jį. Paskui jį į kiemą ėjo ir žmona. Būnant namo kieme, žmona pasakė, kad atiduotų duju balionėlį, jis pasakė, kad neatiduos ir ėjo link lauko tualeto, kur norėjo dujų balionėlį išmesti. Jis dujų balionėlį laikė dešinėje rankoje, o tuo metu sūnus jį sugriebė ir laikė užspaudęs už sprando. Kai jį laikė sūnus, jis papurškė dujų balionėliu į orą, išpurškė viską, kas buvo balionėlyje. Pagalvojo, kad negali atiduoti dujų balionėlio kol jame yra dujų, kad žmona jam pačiam nepapurkštų dujų, nors ji jam taip nesakė, kad ruošiasi taip elgtis. Minėtą dieną buvo vėjas, dujos galėjo pasklisti po orą. Jam pačiam taip pat kliuvo dujų garų. Galėjo kliūti ir žmonai ir sūnui. Žmona sakė, kad jai graužia akis, sūnus jam nieko nesakė. Supranta, kad purkšdamas dujas jis abiems, tiek žmonai, tiek sūnui sukėlė fizinį skausmą, dėl ko labai gailisi. Tuo meta kai jį laikė G., žmona kažkam skambino. Jį G. laikė prispaudęs ant žolės namo kieme. Dar policija nebuvo atvykusi, kai atvažiavo žmonos sūnus iš pirmosios santuokos R. K.. Jis priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė kumščiu į veidą. R. jis pretenzijų neturi. Po to atvyko policija ir jį sulaikė. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nori susitaikyti. Jei nepavyktų su žmona susitaikyti, ji nenorėtų su juo gyventi, jis pagyvens pas savo seserį, iškeldinti iš namų jo nereikia (b. l. 87-89).

Kaltinamojo B. Z. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo:

Nukentėjusiosios S. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. birželio 2 d.,apie 6.00 val., sutuoktinis atsikėlė ir pradėjo klausinėti jos, kur kava. Pasidaręs kavos sutuoktinis pradėjo ją kaltinti įvairiais nebūtais dalykai, neištikimybe ir panašiai. Po to, pradėjo gąsdinti, kad padės jos namuose narkotinių medžiagų ir iškvies policiją. Taip pat grasino jai visaip kitaip pakenkti. Taip begąsdindamas, apie 9.00 val., B. Z. pasiėmė nuo sekcijos ašarinių dujų balionėlį ir juo kambaryje kelis kartus papurškė. Dėl dujų papurškimo ją pradėjo dusinti, pradėjo kosėti, pradėjo perštėti kairę akį ir jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu namuose buvęs sūnus G. Z. buvo savo kambaryje ir žaidė kompiuteriu. Kai sutuoktinis papurškė dujų, ji pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet sutuoktinis pasakė, kad eina išmesti dujų balionėlį ir išėjo į namo kiemą. Ji ir iš kambario atėjęs sūnus išėjo jam iš paskos. Kad B. Z. neišmestų dujų balionėlio ir kad nepasišalintų iš namų, ji ir sūnus norėjo jį sulaikyti. Prisiartinus prie B. Z. jis vėl pradėjo purkšti dujas ir jų pripurškė jai į veidą. Matė, kad dujų pateko ir sūnui ant veido. Dėl dujų papurškimo jai vėl stipriai perštėjo akis ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Kai B. Z. dar kartą papurškė dujų, sūnus parvertė tėvą ant žemės ir iš jo atėmė dujų balionėlį, kurį perdavė jai. Sūnus liko laikyti agresyvų tėvą, o ji iškvietė policijos pareigūnus. Šio įvykio metu taip pat patyrė didelį išgąstį. Dėl fizinio skausmo sukėlimo medikų pagalba jai nereikalinga. Pas teismo medicinos ekspertą nevyks. B. Z. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Policiją dėl smurtaujančio sutuoktinio kviečia dažnai. Prašo, kad B. Z. būtų laikinai iškeldintas iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nesiartintų prie jos. Artimiausiu metu planuoja pradėti tvarkyti skyrybų dokumentus, todėl bijo, kad B. Z. apie tai sužinojęs bus dar agresyvesnis (b. l. 14-21).

Nukentėjusiojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2020 m. birželio 2 d., tėvas atsikėlė apie 5.00 val. ryte ir pradėjo įžeidinėti mamą, vadindamas ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Mama pradėjo verkti, o jis sakė tėvui nešūkauti ir neįžeidinėti jo ir mamos. Kabinėjimasis tęsėsi maždaug iki 9.00 val. Tuomet tėvas nuo sekcijos pasiėmė ašarinių dujų balionėlį ir juo kambaryje pripurškė dujų. Papurškęs dujų tėvas išėjo į lauką. Dėl dujų kambaryje pradėjo graužti akis, todėl jis pasakė mamai, kad eitų į lauką. Einant į lauką mama pasakė, kad iškvies policiją. Išgirdęs šiuos žodžius, tėvas pasakė, kad eina išmesti balionėlį. Norėdamas sulaikyti tėvą, kad jis neišmestų balionėlio, jis prie jo prisiartino. Jam prisiartinus, tėvas pradėjo purkšti jam į veidą. Nuo šio dujų papurškimo jam pradėjo deginti veidą ir buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuomet jis sugriebė tėvui už abiejų rankų ir parvertė jį ant pievelės, namo kieme. Beverčiant tėvą ant pievelės, jis toliau purškė minėtas ašarines dujas. Parvertus tėvą ant pievelės, jis padedant mamai ištraukė iš tėvo rankos dujų balionėlį ir perdavė jį mamai. Tuomet jis laikė tėvą paguldytą, o mama iškvietė policijos pareigūnus. Po šio įvykio, laukiant policijos pareigūnų, mama skundėsi, kad jai griaužia veidą ir akis. Tėvas namuose agresyviai elgiasi ne pirmą kartą (b. l. 41-43).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur įėjus į svetainę jaučiamas dujų kvapas (b. l. 16).

Iš daiktų apžiūros protokolo ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėtas nukentėjusiosios S. Z. pateiktas dujų balionėlis, kuris priduotas saugojimui į daiktų saugyklą (b. l. 27-33, b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

B. Z. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustačius aplinkybę, kad kaltinamasis B. Z. 2020 m. birželio 2 d., apie 9.00 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio konflikto metu su žmona S. Z., tyčia kambaryje papurškė ašarinių dujų balionėliu, dėl ko nukentėjusiajai S. Z. atsirado dusulys ir kairės akies perštėjimas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, namų kieme tyčia ašarinėmis dujomis papurškė nukentėjusiesiems S. Z. ir savo sūnui G. Z. į veidus, dėl ko nukentėjusiajai S. Z. atsirado stiprus akių perštėjimas, o nukentėjusiajam G. Z. pradėjo deginti veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajai S. Z. ir nukentėjusiajam G. Z. fizinį skausmą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, B. Z. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 106-108).

Nukentėjusiesiems G. Z. ir S. Z. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jie informuoti apie galimybę šį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prašymų, skundų negauta, neprieštaravo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 110).

Dėl B. Z. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę B. Z., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas šeimos narius, veika baigta, nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėję asmenys paprastai turėtų jaustis saugūs ir neliečiami. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį B. Z. –neteistas, veikos padarymo metu administracine tvarka nebaustas, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam B. Z. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamasis B. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str. ir šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

B. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir B. Z. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje, be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti B. Z. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 2 d., 9 val. 01 min. iki 2020 m. birželio 3 d., 10 val. 55 min., šias dienas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam B. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktinį įrodymą – ašarinių dujų balionėlį, saugomą Šiaulių apskrities VPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.