Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Dalios Pranckienės,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui K. Ch.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjektui priskirtus veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas R. L. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybės administracija) 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisijungti valstybinės žemės plotą; 2) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl laisvo 0,2687 ha ploto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo valstybinės žemės sklypas), prijungimo prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini). R. L. skunde teigė, kad skundžiamas Savivaldybės administracijos Sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra visiškai nemotyvuotas, todėl nepagrįstas ir neteisėtas. Tokią savo poziciją R. L. grindė tuo, kad Sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymą, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą bei kitus įstatymus, buvo suformuotas 0,2687 ha ploto ginčo valstybinės žemės sklypas; kokios priežastys trukdo keisti ginčo valstybinės žemės sklypo detaliojo plano sprendinius, esant poreikiui tai atlikti; kuo grindžiama atsakovės pozicija, jog ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, nežiūrint to, kad jame jokių objektų nepastatyta, miesto komunikacinių tinklų nenutiesta (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje pareiškėjas R. L. ir jo atstovas S. Butkevičius prašė tenkinti skundo reikalavimus. R. L. teigė, kad jis ginčo dalį valstybinės žemės sklype užėmė ne savavališkai, o nusipirko, gyvenamojo namo statybą vykdė pagal sužymėtas sklypo ribas. Nurodė, kad apie 2005-2006 m. savo lėšomis, laikydamasis kelio statybai keliamų reikalavimų, gavęs UAB „Panevėžio gatvės“ atliktą kelio ribų nužymėjimą, įrengė privažiavimą prie nuosavybės teise valdomo sklypo, kadangi Panevėžio miesto savivaldybė tokiam įvažiavimui įrengti lėšų neturėjo. Šiuo privažiavimo keliu naudojasi ir kiti asmenys. Tvirtino, kad prieš pradėdamas statyti tvorą, Panevėžio miesto savivaldybėje domėjosi, kam priklauso šalia pareiškėjo sklypo esantis sklypas. Teigė, kad gavo atsakymą, jog ši teritorija niekam nepriklauso ir jokių sutikimų tvoros, kaip pirmos grupės nesudėtingo statinio, statybai nereikia, todėl mano, kad tvora pastatyta teisėtai. Faktas, jog tvora pastatyta ginčo valstybinės žemės sklype paaiškėjo, kai buvo rengiamas šio sklypo detalusis planas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo valdomo žemės sklypo riboženkliai yra seniai įkalti, sutampa su pastatyta tvora. R. L. pripažino, kad 2015 m. gruodžio 28 d. prašymu į Savivaldybės administraciją kreipėsi, siekdamas prie jam priklausančio žemės sklypo prijungti ne visą ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik tą jo dalį, kurioje pastatyta tvora ir kuri sudaro apie 2,2 aro.

Advokatas S. Butkevičius papildomai paaiškino, kad R. L. prašomas prijungti žemės plotas atitinka visas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytas sąlygas.

Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius atsiliepimais prašė R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad R. L. skundžiamas Sprendimas teisėtas, pagrįstas teisės normomis, jame aiškiai ir konkrečiai suformuluoti argumentai, kuriais Savivaldybės administracija grindė nepritarimą pareiškėjo prašymui prie jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), prisijungti valstybinės žemės plotą. Savivaldybės administracija, remdamasi Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto nuostatomis, teigė, kad R. L. siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas jokiais požymiais neatitinka nurodytame nutarime pateikto įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Savivaldybės administracija pabrėžė, kad ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, jis suplanuotas Teritorijos į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) iki Panevėžio miesto ribos detaliuoju planu (toliau – Detalusis planas), patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl detaliųjų planų patvirtinimo“. Pagal Detaliojo plano sprendinius, ginčo valstybinės žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas - inžinierinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams), ginčo sklypas skirtas D1 kategorijos gatvei įrengti. Be to, aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas nėra laisvas, patvirtina ir tarp Savivaldybės administracijos bei tuometinio Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. vasario 3 d. sudaryta valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė tvirtino, kad Sprendime neprivalėjo nurodyti aplinkybių, susijusių su Detaliojo plano rengimu ir ginčo valstybinės žemės sklypo formavimu. Pabrėžė, jog Detaliojo plano sprendiniai neprieštarauja Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1-25-1 patvirtintam Panevėžio miesto bendrajam planui, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330 patvirtintam Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiajam planui (b. l. 25-28).

Teismo posėdyje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovė A. R., iš esmės pakartodama atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir remdamasi jame išdėstytais argumentais bei samprotavimais, prašė atmesti R. L. skundą. Atsakovės atstovė akcentavo, kad laisvos valstybinės žemės plotus privačion nuosavybėm galima įsigyti tik esant visoms keturioms Nutarime Nr. 692 nurodytoms sąlygoms. Atsakovės atstovės teigimu, nagrinėjamo ginčo atveju tokių sąlygų nėra: pirma, ginčo valstybinės žemės sklypas nėra laisvas, kadangi jis suformuotas Detaliuoju planu, dėl nurodyto sklypo yra sudaryta panaudos sutartis, kuria perduoda naudoti, valdyti šį žemės sklypą; antra, Kadastro žemėlapio ir kiti dokumentai patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas ribojasi ne tik su suformuotais žemės sklypais, bet ir su laisva valstybine žeme; trečia, ginčo valstybinės žemės sklypo plotas viršija nustatytus dydžius; ketvirta, ginčo valstybinės žemės sklype atskirų žemės sklypų negalima suformuoti, nes šis sklypas jau suformuotas D1 kategorijos gatvės tiesimui. Savivaldybės administracijos atstovė paaiškino, kad Savivaldybės administracijoje veikianti Darbo grupė teritorijų planavimo ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo klausimams spręsti (toliau – ir Darbo grupė), svarstydama R. L. prašymą, nekonkretizavo jo pageidaujamos prisijungti teritorijos ploto, kadangi nustatė, jog ginčo valstybinės žemės sklypas suformuotas, jam parengtas Detalusis planas, todėl toks sklypas negali būti laikomas įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu. Teikdama paaiškinimus apie per ginčo valstybinės žemės sklypą pareiškėjo lėšomis įsirengtą privažiavimo kelią, Savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad valstybinėje žemėje toks kelias galėjo būti nužymėtas ir įrengtas pareiškėjo lėšomis.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujantis Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė, kad laisvos valstybinės žemės plotų, įsiterpusių tarp privačių žemės sklypų, formavimą, pardavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte, Nutarimo 2.15 punkte įtvirtintos nuostatos. Pabrėžė, kad kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu kaip įsiterpusį žemės sklypą, apibrėžia Nutarimo Nr. 692 2.15 punktas. NŽT Panevėžio skyrius, įvertinęs duomenis, jog valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas, suplanuotas Detaliuoju planu, teigė, kad ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos. Dėl šios priežasties R. L. prašymas negali būti tenkinamas, o Savivaldybės administracijos priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas (b. l. 132-134).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenys patvirtina, kad R. L. pagal 2002 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdo 0,0525 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini); šiam sklypui nustatyta kita pagrindinė naudojimo paskirtis, gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdas, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos naudojimo pobūdis, nurodytame sklype stovi pareiškėjui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (b. l. 15-16). Su aukščiau nurodytu privačios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu ribojasi Lietuvos Respublikai priklausantis 0,2687 ha ploto ginčo valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam nustatyta kita pagrindinė naudojimo paskirtis, susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdas (b. l. 17-18 ).

NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. gegužės 29 d. gavo R. L. prašymą leisti įsigyti privačion nuosavybėn ginčo valstybinį žemės sklypą, besiribojantį su pareiškėjo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad pageidaujamas įsigyti žemės sklypas yra laisvas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, jame nėra jokių Panevėžio miesto infrastruktūros objektų, nutiestų miesto komunikacijų tinklų (b. l. 139). NŽT Panevėžio skyrius 2015 m. birželio 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės pardavimo“ R. L. atsakė, kad jo prašymas nebus tenkinamas, nes ginčo valstybinės žemės sklypas neatitinka Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytų kriterijų, todėl negali būti laikomas laisvu įsiterpusiu valstybinės žemės plotu (b. l. 140-142).

Be to, R. L. 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Savivaldybės administraciją prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes siekia prie Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo prijungti įsiterpusį žemės sklypą (b. l. 29). Pareiškėjo prašymą Darbo grupė apsvarstė 2016 m. sausio 8 d. posėdyje ir, vadovaudamasi Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, nustatė, kad prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos, todėl nutarė pareiškėjo prašymui nepritarti (30-35 b. l.). Savivaldybės administracija, atsižvelgusi į Darbo grupės 2016 m. sausio 8 d. posėdžio nutarimą, R. L. prašymui nepritarė, nurodytą sprendimą įformino 2016 m. sausio 12 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ (b. l. 10).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl asmens teisės įsigyti valstybinės žemės plotą, besiribojantį su jo nuosavybės teise valdomu žemės sklypu.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“. Žemės įstatymas nustato, kad valstybinės žemės sklypai be aukciono parduodami, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (10 straipsnio 5 dalies 4 punktas). To paties įstatymo 10 straipsnio 7 dalis nurodo, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. birželio 2 d. priėmė nutarimą Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.15 punkte nustatė sąlygas, kurioms esant, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu laisvos valstybinės žemės plotai gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Teisminėje praktikoje suformuluotas nuoseklus Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte įtvirtintų nuostatų aiškinimas, pagal kurį, žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės ploto statusą, kai yra visuma šių sąlygų: žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; šiame žemės plote negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu (pastaroji sąlyga netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos); be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju, žemės plotas turi būti įsiterpęs arba tarp privačių žemės sklypų, arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų, arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015 ir kt.).

Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad nesant bent vienos Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytos sąlygos, žemės plotas negali būti laikomas atitinkančiu įsiterpusio laisvos valstybinės žemės plotu, kuris gali būti skirtas parduoti ar išnuomoti šiame punkte išvardintiems subjektams.

Pagal vieną iš Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatytų sąlygų, ne aukciono būdu gali būti parduodami arba išnuomojami įsiterpę valstybinės žemės plotai, jeigu juose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis žemės sklypą apibrėžia kaip teritorijos dalį, turinčią nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, žemės sklypai miestuose formuojami, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Teismas sprendžia, kad pagal aukščiau nurodytose teisės normose įtvirtintas nuostatas, ne aukciono būdu gali būti parduodami arba išnuomojami tik tokie valstybinės žemės plotai (žemės teritorijos), kurie neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip žemės sklypai.

Nekilnojamojo turto registro ir Kadastro žemėlapio duomenimis, ginčo valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve; vakarinėje dalyje – su Lietuvos valstybei priklausančiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei laisva valstybine žemė, šiaurinėje dalyje – su privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), rytinėje dalyje – su laisva valstybine žeme, privačios nuosavybės teise valdomais sklypais, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 183-196). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo valstybinės žemės sklypas detaliai suplanuotas Detaliuoju planu, 2007 m. lapkričio 21 d. įregistruotu Teritorijų planavimo dokumentų registre (b. l. 37-72). Pagal Detaliojo plano sprendinius, Panevėžio miesto (šiaurinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiojo plano, patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-330, ginčo valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), suplanuotas 78 m ilgio dviejų eismo juostų, D1 kategorijos gatvei nuo esančios (duomenys neskelbtini) gatvės iki Panevėžio miesto ribos tiesti (b. l. 45, 175). Remiantis Panevėžio apskrities viršininko 2008 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. Ž-4987 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo Panevėžio mieste įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir panaudos“, ginčo valstybinės žemės sklypas, kaip Lietuvos Respublikai priklausantis nekilnojamasis daiktas, 2008 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, šį žemės sklypą nutarta neatlygintinai perduoti naudoti Panevėžio miesto savivaldybei vietinės reikšmės keliui tiesti (b. l. 157-158). Dėl ginčo valstybinės žemės sklypo panaudos 20-iai metų tarp Panevėžio apskrities viršininko ir Panevėžio miesto savivaldybės 2009 m. vasario 3 d. sudaryta Valstybinės žemės panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2009 m. vasario 13 įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 154). Valstybės įmonės Registrų centro duomenys apie inžinierinius tinklus (b. l. 176), R. L. ir Savivaldybės administracijos atstovės A. R. paaiškinimai patvirtina, kad per ginčo valstybinės žemės sklypą nutiesti dujotiekio, vandens ir kanalizacijos tinklai į R. L. nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, esantį Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), fekalinės kanalizacijos tinklai į Panevėžio rajono Bernatonių kaimą (b. l. 176). Teismo vertinimu, minėtas aplinkybes patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 m. gruodžio mėn. parengtoje Teritorijos į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) iki Panevėžio miesto ribos topografinėje nuotraukoje, 2008 m. kovo 6 d. parengto ginčo sklypo plano, Detaliojo plano Pagrindiniame brėžinyje, Inžinierinės infrastruktūros brėžinyje užfiksuoti duomenys apie nutiestus inžinierinius tinklus (b. l. 67, 69-70, 152).

Bylos duomenys patvirtina, jog NŽT Panevėžio skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. patikrino žemės naudojimo reikalavimų laikymąsi Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad vakarinėje pusėje tvora pastatyta ne ant šio sklypo ribos; dalis tvoros stovi besiribojančiame valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyti duomenys užfiksuoti Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir fotonuotraukose (b. l. 108-117). NŽT Panevėžio skyrius apie galimai savavališkai atliktus statybos darbus pranešė Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui (toliau – Panevėžio TPSVPS), kuris 2015 m. birželio 22d. parengė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio TPSVPS nustatė, jog lankstytos skardos tvora su vartais ir varteliais (aukštis – 1,92-1,76 m, ilgis – apie 38,8 m), Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta savavališkai; nurodė R. L. nevykdyti jokių šios tvoros statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugoti statybvietę bei aplinką (b. l. 118-119). Be to, Panevėžio TPSVPS 2015 m. birželio 22 d. Privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo L. ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 22 d. nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę (b. l. 122-123). Šis terminas Panevėžio TPSVPS 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pratęstas iki 2016 m. kovo 22 d., tačiau R. L. privalomojo nurodymo neįvykdė (b. l. 124-129). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pagal Panevėžio TPSVPS 2015 m. gegužės 6 d. ieškinį dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius atsakovui R. L. Panevėžio miesto apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-4538-589/2016, kuri 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi sustabdyta iki įsiteisės sprendimas nagrinėjamojoje administracinėje byloje (b. l. 177-180).

Išvardinti NŽT Panevėžio skyriaus ir Panevėžio TPSVPS pateikti duomenys leidžia teigti, jog R.L. tvora aptvėrė apie 161-172 m² žemės teritorijos, patenkančios į ginčo valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo posėdyje išsakė teiginius, kad ginčo valstybinės žemės sklypo teritorija, aptverta jo pastatyta tvora, galimai yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis. Teismas, vertindamas tokius R. L. teiginius, atsižvelgia į tai, kad, bylos duomenys patvirtina, jog ginčo valstybinės žemės sklypas ir R. L. valdomas žemės sklypas ribojasi dviejuose taškuose: pagal 2006-007 metais parengto Detaliojo plano Koordinačių brėžinį ir pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. kovo 6 d. parengto valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą – 4 ir 5 taškuose, o pagal 2000 m. rugpjūčio 12 d. K. T. įmonės parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planą – 1 ir 2 taškuose. Išanalizavus kadastrinių matavimų duomenis, sprendžiama, kad šių taškų koordinatės sutampa: 4 (2) taško „x“ koordinatė – 11389,88, y koordinatė -7732,68, 5-o (1-o) taško x koordinatė - 11364,03, „y“ koordinatė - 7735,50 (b. l. 71, 87, 152). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo valstybinės žemės sklypas ir R. L. valdomas žemės sklypas suformuoti atlikus kadastrinius matavimus (b. l. 15-18). Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, nustatančius Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenų teisinį statusą, į minėtus registrus įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismo posėdyje R. L. paaiškino, kad atliekant ginčo valstybinės žemės sklypo kadastrinius matavimus, NŽT Panevėžio skyriaus specialistai pareiškėjui nurodė, kad tvora pastatyta ne ant pareiškėjui priklausančios žemės sklypo, tačiau jis naujų savo žemės sklypo kadastrinių matavimų nėra atlikęs, kadangi pasitiki žemės sklypą pardavusio asmens pateiktais Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos duomenimis.

Išanalizavęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti NŽT Panevėžio skyriaus ir Panevėžio TPSVPS pateiktais duomenimis, patvirtinančiais kad R. L. pastatyta tvora nuo jo valdomo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribos šiaurėje yra nutolusi per 6,20 m, pietuose – per 6,60 m, t. y. pareiškėjas tvora aptvėrė žemės teritoriją, sudarančią Nekilnojamojo turto registre įregistruoto Lietuvos Respublikai priklausančio ginčo valstybinės žemės sklypo dalį. Be to, daroma išvada, kad ginčo valstybinės žemės sklypas, kuris suplanuotas Detaliuoju planu, nustatyta tvarka suformuotas ir kaip nekilnojamasis daiktas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, panaudos teise perduotas Panevėžio miesto savivaldybei, negali būti pripažintas laisvos valstybinės žemės plotu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme. Tai reiškia, kad šis valstybinės žemės sklypas ar jo dalis negali būti parduota ne aukciono būdu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams. Teismo vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, jog R. L. per ginčo valstybinės žemės sklypą savo lėšomis į nuosavybės teise valdomą gyvenamąjį namą yra nutiesęs dujotiekio, vandentiekio, fekalinės kanalizacijos tinklus, nekeičia ginčo valstybinės žemės sklypo statuso.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta akto apskundimo tvarka (1 ir 2 dalys). Išanalizavus Sprendimo turinį, sprendžiama, kad Savivaldybės administracijos priimtas individualus administracinis aktas nurodytus reikalavimus iš esmės atitinka: jame įgalioto vietos savivaldybės viešojo administravimo subjekto sprendimas nepritarti R. L. prašymui prisijungti valstybinės žemės sklypo plotą suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai; sprendimas pagrįstas teisės norma – Nutarimo Nr. 692 2.15 punktu; faktinis sprendimo pagrindas yra Darbo grupės protokolas su jame nurodytais duomenimis; Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka. Iš Darbo grupės 2016 m. sausio 8 d. posėdžio protokolo matyti, kad klausimas dėl R.L. prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą buvo apsvarstytas dalyvaujant pareiškėjui, posėdžio protokole aiškiai nurodyta, jog R. L. siekia prisijungti valstybinės žemės plotą, esantį vakarinėje pusėje nuo jo valdomo žemės sklypo. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog Darbo grupės posėdžio protokole nėra aptarta, kokio konkretaus ploto teritoriją pareiškėjas siekia prisijungti prie nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad Sprendimas nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Minėta, kad teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog 2015 m. gruodžio 28 d. prašymu į Savivaldybės administraciją kreipėsi, siekdamas prie jam priklausančio žemės sklypo prijungti ne visą ginčo valstybinės žemės sklypą, o tik tą jo dalį, kurioje pastatyta tvora ir kuri sudaro apie 2,2 aro. Teismo vertinimu, aplinkybė, kokio ploto valstybinės žemės teritoriją siekia įsigyti R. L. privačion nuosavybėn, nagrinėjamo ginčo atveju nėra reikšminga, kadangi byloje nustatyta, jog ginčo valstybinės žemės sklypas negali būti pripažintas laisvos valstybinės žemės plotu Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto prasme, parduotinu ne aukciono būdu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytiems subjektams. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, R. L. skundo teiginiai, kad Sprendimas nėra motyvuotas, atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas, remdamasis valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jas patvirtinančius bylos duomenis, konstatuoja, kad, nagrinėjant bylą, pagrindų naikinti Savivaldybės administracijos 2016 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, (duomenys neskelbtini), Panevėžys“ nenustatyta, todėl R. L.skundo reikalavimai panaikinti individualų administracinį aktą ir įpareigoti vietos savivaldybės administraciją atlikti veiksmus atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. redakcija Nr. XII-2399) 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. L. skundą dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.