- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- Iv-1387-95/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00558-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- K. S.
- Atsakovas
- Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo atstovui A. S., atsakovės atstovei D. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. prašymą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. S. (toliau – pareiškėjas) su prašymu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 585,45 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir įpareigoti atsakovę priteistą nesumokėtą darbo užmokesčio dalį pervesti į pareiškėjo asmeninę sąskaitą.
Prašyme nurodė, kad atsakovė 2009-11-11 raštu pranešė pareiškėjui, kad vadovaujantis Vyriausybės 2006-07-14 nutarimu Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ K. S. turi būti išmokėta nesumokėta darbo užmokesčio dalis 585, 45 Lt, taip pat nurodė iki 2009-12-10 atvykti arba raštu kreiptis į atsakovę dėl nurodytos pinigų sumos išmokėjimo. K. S. iki 2005 m. balandžio mėn. dirbo Tarnyboje. Pareiškėjas buvo išvykęs ir į Lietuvos Respubliką grįžo tik 2009-12-18, todėl negalėjo kreiptis į atsakovę iki rašte nurodyto termino. Jau po rašte nurodyto termino, telefonu susisiekus su Tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus vyriausiąja specialiste, darbuotoja informavo, kad pavėlavus kreiptis iki rašte nurodyto termino, pinigai buvo pervesti į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl atsakovė pareiškėjui nesumokėto darbo užmokesčio nebegrąžins. Dėl tokio sprendimo teisinio pagrindo pasiūlė kreiptis į teisininkę D. T. Pokalbio telefonu metu D. T. nieko neminėjo apie atsakovės atsisakymą išmokėti darbo užmokestį, todėl buvo sutarta, kad neišmokėtas darbo užmokestis bus pervestas į pareiškėjo banko sąskaitą oficialiai pateikus raštą su būtinais rekvizitais. 2010-01-22 pareiškėjas išsiuntė raštą, tačiau 2010-01-27 raštu atsakovė atsakė, kad vadovaudamasis Vyriausybės 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių 70.1 p. bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-03-16 įsakymu Nr. 70 patvirtintų Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos taisyklių 174 p., suėjus senaties terminui, nesumokėta darbo užmokesčio dalis 585, 45 Lt pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiko, kad toks atsakovės atsisakymas išmokėti pareiškėjui priklausantį neišmokėtą darbo užmokestį yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes taisyklių 8 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojai, kuriems dėl indeksavimo koeficiento taikymo kitoje įstaigoje buvo mokamas ne visas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytas darbo užmokestis, ir atleisti iš pareigų valstybės tarnautojai iki 2007 m. kovo 1 d. pateikia jiems šį užmokestį mokėjusiai (-ioms) įstaigai (-oms) rašytinį prašymą išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Valstybės tarnautojai, įstaigoms laiku nepateikę prašymų, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Taigi, taisyklių 8 p. iš esmės yra įtvirtintos dvi galimybės valstybės tarnautojams susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį. Valstybės tarnautojai galėjo kreiptis į įstaigas su prašymais iki 2007-03-01, o nespėję kreiptis iki 2007-03-01 įgijo teisę išsireikalauti nesumokėtą darbo užmokestį teismine tvarka. Be kita ko, nurodė, kad atsakovė privalėjo saugoti pareigūnams neišmokėto darbo užmokesčio grąžintinas sumas 3 m. pasibaigus taisyklių 8 ir 10 p. nurodytam terminui, t. y. 3 m. nuo 2007-03-01. Todėl Tarnybos veiksmus pervedant pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokestį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą nesuėjus 3 m. terminui laiko neteisėtais ir nepagrįstais. Taisyklių 8 p. nuostatos leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nepasinaudojęs galimybe kreiptis tiesiogiai į įstaigą dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo iki 2007-03-01, valstybės tarnautojas pasibaigus šiam terminui, įgyja teisę trejus metus, t. y. iki 2010-03-01 kreiptis į teismą ir prašyti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį. Atsakovė neturėjo teisės pervesti lėšų į Valstybinę mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą nesuėjus šiam terminui. Akcentavo, kad pareiškėjas apie neišmokėtos darbo užmokesčio dalies faktą bei dydį sužinojo tik susipažinęs su 2009-11-11 raštu, iki šio rašto gavimo, pareiškėjas negalėjo žinoti apie neišmokėto darbo užmokesčio buvimą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nuo 2005 m. balandžio mėn. yra pensininkas, todėl tarnybos santykių nutrūkimo pats negalėjo žinoti, kad atsakovė jam neišmokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio. Pabrėžė ir tai, kad atsakovės 2009-11-11 ir 2010-01-27 raštai neatitinka individualiems teisės aktams nustatytų reikalavimų. Juose nurodyta nei pavėluoto kreipimosi neigiamos pasekmės, nei apskundimo tvarka pavėlavus kreiptis dėl neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimo, visiškai teisiškai nepagrįstas kreipimosi termino nustatymas iki 2009-12-10. Pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl darbo užmokesčio dalies pervedimo. Kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nebuvo susidūrusi su tokio turinio raštais, tai pareiškėjas kelis kartus turėjo konsultuotis su skirtingais darbuotojais, kol galiausiai buvo paaiškinta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nėra įgaliota tokias pervestas lėšas grąžinti jų savininkams ir, kad nepaisant pervestų lėšų, atsakingas subjektas už neišmokėto darbo užmokesčio išmokėjimą yra atsakovė. Mano, kad atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintus viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, efektyvumo principus, o jos veiksmai turėjo biurokratizmo požymių.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino prašyme išdėstytus motyvus, prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (b. l. 20, 24).
Šalies argumentai
Atsakovė Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pateiktu prašymu nesutiko ir prašė pareiškėjo K. S. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į prašymą (b. l. 14-15) nurodė, Tarnyba neginčija fakto, kad pareiškėjui priklausianti darbo užmokesčio dalis 585,45 Lt nebuvo išmokėta. Tvirtino, kad atsakovės pareiga išmokėti nurodytą sumą kilo iš Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis, grąžinimo įstatymo. Tarnybos veiksmai, išmokant pareiškėjui nurodytą sumą, buvo reglamentuoti 2006-07-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, kuriomis vadovaujantis, per du mėnesius nuo nutarimo įsigaliojimo dienos pareiškėjui buvo priskaičiuota išmokėtina suma 585,45 Lt. Kadangi pareiškėjas ataskaitiniais metais nesikreipė į Tarnybą dėl nurodytų lėšų, jos buvo perkeltos į depozitinę sąskaitą remiantis minėto nutarimo 15 p. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip biudžetinės įstaigos, veiksmus laikant depozitines lėšas, reglamentuoja Vyriausybės 2001-05-14 nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 70 ir 70.1 p., kuriuose nurodyta, kad biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką, būtent lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims, – 3 metus. Nurodytos lėšos į depozitinę sąskaitą buvo perkeltos 2006 m. rugsėjį. Nurodytu laikotarpiu į pareiškėją buvo kreiptasi tiek telefonu, tiek 2009-11-10 raštu ir informuota dėl jam priklausiančios darbo užmokesčio dalies, bet pareiškėjas neatvyko. Taigi, pareiškėjui neatsiėmus savo lėšų ir suėjus nurodytam terminui, K. S. nesumokėta darbo užmokesčio dalis 585,45 Lt 2009-12-18 pavedimu pervesta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad atsakovė pareiškėjui apie jam priklausančią neišmokėtą darbo užmokesčio dalį raštu pirmą kartą pranešė tik 2009-11-10 (žr. teismo posėdžio protokolą).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Remiantis ABTĮ 3 str. 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Darbo užmokesčio dalies, nesumokėtos valstybės tarnautojams remiantis Konstitucijai prieštaravusiomis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis, grąžinimo įstatymo 1 str. nustato, kad valstybės tarnautojams, kuriems remiantis Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 str. 3 d. nuostatomis buvo apskaičiuotas ir sumokėtas mažesnis nei Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje nustatytas darbo užmokestis, skirtumas tarp sumokėto ir Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio Vyriausybės nustatyta tvarka sumokamas iki 2007-03-01.
Vyriausybė 2006-07-14 nutarimu Nr. 720 patvirtino Valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisykles. Taisyklių 8 p. nustatė, kad valstybės tarnautojai, kuriems dėl indeksavimo koeficiento taikymo kitoje įstaigoje buvo mokamas ne visas Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas darbo užmokestis, ir atleisti iš pareigų valstybės tarnautojai iki 2007-03-01 pateikia jiems šį užmokestį mokėjusiai (-ioms) įstaigai (-oms) rašytinį prašymą išmokėti nesumokėtą darbo užmokesčio dalį. Valstybės tarnautojai, įstaigoms laiku nepateikę prašymų, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.
Nurodytų teisės normų sisteminė analizė suponuoja, kad valstybės tarnautojas turėjo pareigą pats kreiptis į buvusį darbdavį dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo ir tai padaryti jis turėjo iki 2007-03-01. Tačiau, teismas pažymi, kad prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio grąžinimo nepateikimas iki šios datos neatima iš valstybės tarnautojo teisės susigrąžinti nesumokėto darbo užmokesčio dalį. Pavėlavę darbdaviui pateikti prašymą, valstybės tarnautojai turi teisę dėl darbo užmokesčio priteisimo kreiptis į teismą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas iki 2005 m. balandžio mėn. dirbo Tarnyboje ir jam darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl 2002 m. II pusmetį taikyto indeksavimo koeficiento – 0,9 bei dėl jo taikymo jam nebuvo išmokėta 585,45 Lt suma (b. l. 5, 27, 29, 31-37, 38, 42, 43). Pareiškėjas prašymo dėl neišmokėto darbo užmokesčio Tarnybai iki 2007-03-01 nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovė, vadovaudamasi 2006-07-14 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 720 „Dėl valstybės tarnautojams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“, priskaičiavusi pareiškėjui nesumokėto darbo užmokesčio dalį, pareiškėjui apie tai nepranešė ir 2006 m. rugsėjo mėn. šią sumą pervedė į depozitinę sąskaitą. Apie tokį priskaičiuoto ir nesumokėto darbo užmokesčio pinigų pervedimą į depozitinę sąskaitą atsakovė pareiškėją informavo tik praėjus daugiau kaip trejiems metams, t. y. 2009-11-10 (b. l. 5). Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip Viešojo administravimo įstatymo 3 str. pažeidimas.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepraleido įstatymo nustatyto reikalavimas dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytino 3 metų ieškinio senaties termino (DK 27 str. 2 d.), nes apie jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį sužinojo tik 2009-11-10, šią aplinkybę teismo posėdyje pripažino ir atsakovės atstovė. Anksčiau pareiškėjui apie tai nebuvo žinoma, nes Tarnyboje jis dirbo iki 2005 m. balandžio mėn.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinės ir ištyręs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, jam priteistina neišmokėta darbo užmokesčio dalis ir atsakovė įpareigotina priteistą neišmokėtą darbo užmokesčio dalį pervesti į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą (ABTĮ 88 str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo K. S. prašymą patenkinti.
Priteisti iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 585,45 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus ir 45 cnt) neišmokėto darbo užmokesčio.
Įpareigoti atsakovę priteistą pinigų sumą pervesti į K. S. sąskaitą, esančią „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.